„Aktualioji istorija“: Kuo mums aktuali Antikos istorija? (2)

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Tomas Baranauskas, Darius Alekna | Alkas.lt, nuotr.

Laidoje „Aktualioji istorija“ istorikai Tomas Baranauskas ir Darius Alekna kalbasi apie tai, kuo mums šiandien aktuali antikos istorija? Ir kodėl Lietuvos Švietimo ir mokslo ministerija ją laiko tiek neverta dėmesio, kad net nereikalauja iš istorijos egzaminą laikančių abiturientų apie ją ką nors žinoti?

Laidoje taip pat aptariame Antikos tyrimų ir jos istorijos populiarinimo padėtį Lietuvoje. Kodėl nuo 1952 m. iki pernai metų neturėjome nė vieno išsamaus senovės graikų istorijos vadovėlio, o senovės Romos istorijos neturime iki šiol? Kokius Antikos autorius galime skaityti lietuviškai, o ko dar trūksta ar galime tikėtis sulaukti ateityje? Ko labiausiai reikia, kad užpildytume pagrindines šios srities spragas?

Šios ir kitos temos aptariamos laidos metu.

Kategorijos: Aktualioji istorija, Alko radijas, Istorija, Kultūra, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , .

2 komentarai

  1. Tvankstas:

    Na kam šiandienos moksleiviams Antikos istorija ?
    Kad pradėtų domėtis demokratijos prigimtimi, logika, homoseksualizmo griaunamąja jėga visuomenę suniokoti ?
    Žvelgiant nuo Solono laikmečio vis labiau įsivyraujant homoseksualizmui, nuo Kleisteno laikų tampant gyvenimo būdu, o štai Sokratą demokratija nužudo, jau kaip jaunuomenės tvirkintoją, kol graikų miestus valstybes susėmė Roma, kuri vėlgi užsikrėtė patraukliuoju homoseksualizmu, neturėjo netgi tinkamų savų karių, kuriuos samdėsi iš germanų, ilyrų, vytigudų ir auštragudų, dar bandė gelbėtis hunais, kol visiškai subyrėjo savo sado-mazochistinėje nirvanoje.
    Paaiškės, kad demokratija buvo vergvaldžių išmislas laikyti vargšus ir vergus apgaulėje.
    Demokratijos pažiba Periklis mokė, kad reikia apmokėti jaunus žmones iš neturtingųjų, kurie stengtųsi už iškėlimą ir atidirbtų vergvaldžiams, tikriesiems valdovams. Tiesa, Periklis dar reikalavo būti garbingais ir išsilavinusiais, tai šiandien ne į temą, gal geriau nereikia tokių dalykų sužinoti dar mokyklos suole.
    Po Sokrato nužudymo jo mokinys Platonas tiesiog neapkentė demokratijos, o jau jo mokinys Aristotelis blaiviai įvertino : ‘blogiausia iš visų galimų valdymo formų yra demokratija, kurioje hienos valdo asilus’.
    Tai ko sieksime mokydami moksleivius Antikos istorijos ?
    Šiandieniniam švonderizmui (išrinktajai aristokratijai ar meritokratijai) to visiškai nereikia.

  2. Iš esmės demokratijos, laisvės principai yra ne žinojimu grįsti, o priešingai – nežinojimu. Gyvenime žinojimas yra tapęs nereikalingas. Kai visi kalba – nėra kam klausyti. Žodžio, nuomonės laisvė atveria galimybę visiems būti žinotojais. Tačiau pagal gebėjimus labai mažai yra tokiais galinčių tapti. Iš čia ir įsigali prieštravimas, keliantis sumaištį,chaosą žmonių santykiuose, apskritai žmonijoje. Įsiviešpatauja išeitis – ėjimas prie praktinių gyvenimo veiksmų be žinojimo. Gyventi žinantiems yra vargas… Tokia tendencija išreikšta ir mokyklų programose. Viskas tapsta amatu…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *