D. Urbanavičienė. Švietimo ir mokslo ministerijos „Trojos arklys“, žlugdantis humanitarines studijų programas

Švietimo ir mokslo viceministro dr. Giedriaus Viliūno raštas valstybiniams universitetams nulėmė tai, kad nutraukiamas priėmimas į kai kurias, iki tol mažesnį studentų skaičių (6-8) turėjusias humanitarines, socialines ir ugdymo mokslų magistratūros studijų programas, nes šiemet iškelta sąlyga, kad programoje turi būti ne mažiau kaip 12 studentų.

Tai reiškia, kad jei pavyktų surinkti tik 11 stojančiųjų studentų  į programą, priėmimas būtų atšauktas, nors programa dar neseniai buvo akredituota 3 ar 6 metams tos pačios ministerijos. Tokia aukščiausia „kartelė“ minimaliam studentų skaičiui nustatyta dar tik teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių studijų programoms, gerokai žemesnė (tik 8 studentai) – informatikos, inžinerijos ir technologijos mokslų, taip pat sveikatos, veterinarijos, fizinių, gyvybės, žemės ūkio ir sporto mokslų studijų krypčių studijų programoms, o žemiausia (tik 4 studentai) – meno, teologijos ir religijos studijų programoms.

Kita vertus, universitetams paliktas tas pats finansuojamų vietų skaičius, kurį anksčiau universitete pasidalindavo visos programos, tačiau šiemet, dėl padidinto minimalaus studentų skaičiaus kiekvienai programai, tenka „paaukoti“  kai kurias programas, kurios turi mažiau galimybių surinkti reikalaujamą skaičių – kad tų lėšų užtektų kitoms programoms, kurios turi didesnes galimybes tą skaičių surinkti.  Dažnai „aukojamos“ net ir tos programos, kurios yra vienintelės Lietuvoje. To rezultatas – šiemet baigusieji bakalauro studijas ir planavusieji toliau studijuoti magistrantūroje, nebeturės kur stoti, nes tos specialybės priėmimo nebelieka visoje Lietuvoje.  

Keisčiausia, kad ministerijai priimant šį sprendimą  (ar priimant sprendimą tik viceministrui, nes nėra ministrės įsakymo, tik viceministro raštas), nebuvo atlikti tyrimai ir įrodyta, jog neva reikia parengti daugiau etnologų, istorikų, šokio ar teatro pedagogų, literatūrologų ar menotyrininkų, negu informatikų ar technologų. Nors ir teigiama, kad priimant sprendimą buvo atsižvelgta į mokslo ir studijų institucijų 2012-2014 mokslo metų veiklos rezultatus ir bakalaurų skaičių, tačiau neaišku, kodėl tie rodikliai paskatino didinti studentų skaičių būtent humanitarinių, ugdymo ir socialinių mokslų srityje. Taip pat visiškai neatsižvelgta į tai, kad kai kurios iš šių programų yra vienintelės Lietuvoje ir tokie nauji reikalavimai nulemia jų sužlugdymą.

Nesuvokiama, kaip šis viceministro raštas dera su valdančios daugumos deklaruota kova prieš emigraciją, nes baigusiems bakalauro studijas ir nebegalintiems jų tęsti magistrantūroje Lietuvoje, tenka ieškoti tokių studijų užsienyje. Tačiau vargu ar užsienyje visais atvejais pavyktų rasti tokias magistrantūros studijų programas, kurios suteiktų tinkamą pasirengimą dirbant Lietuvoje etnologais, istorikais, mokytojais ir pan., o tuo pačiu skatintų jų absolventus grįžti į Lietuvą.

Kyla abejonių ir dėl tokio sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi gerai besimokantiems studentams užkertama galimybė pasirinkti jų norimą specialybę ir studijuoti ją nemokamai. Akivaizdžiai išryškėja iki šiol skleistas melas, kad neva patys gerai besimokantys studentai reguliuoja universitetų ir jų siūlomų programų paklausą pasirinkdami studijas ir tokiu būdu į universitetus „atnešdami“ valstybės finansuojamus „krepšelius“  – pasirodo, kad viską lemia viceministro raštas, kuris kaip senaisiais „planinės ekonomikos“ laikais nurodo, kokiuose universitetuose ir kurios programos turi teisę gyvuoti lengvesnėmis sąlygomis, o kurios – sunkesnėmis (be valstybės skiriamų vietų finansuojamiems „krepšeliams“).  

Taip pat šis ministerijos sprendimas visiškai nedera su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko akademiko Eugenijaus Jovaišos neseniai Seime užregistruotu siūlymu, kad pedagogais galėtų dirbti tik baigusieji magistrantūros studijas. Kaip dabartiniams baigusiems pedagogines bakalauro studijas reiks tapti pedagogais, jei galimybės baigti magistrantūros studijas nebelieka?

Toks viceministro sprendimas tiesiogiai paveiks etnologijos studijų ir etnologinių kursų įvairiose humanitarinių ir ugdymo mokslų programose išnykimą, todėl Lietuvių etninės kultūros draugijos, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Lietuvos muzikos ir teatros akademijos atstovai birželio 7 d. kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, Kultūros komitetą ir Laikinąją etninės kultūros grupę, prašydami kuo skubiau spręsti šį klausimą.

Kreipimasis

DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS NUSTATYTO MINIMALAUS MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS STUDIJŲ VIETŲ SKAIČIAUS  

Valstybiniai universitetai 2017 m. gegužės mėn. gavo Švietimo ir mokslo viceministro Giedriaus Viliūno pasirašytą raštą 2017-05-18 Nr. SR-2279 „Dėl studentų priėmimo į antrosios pakopos ir doktorantūros studijas 2017 metais“, kuriame pateiktas ministerijos planas dėl minimalaus antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programos studijų vietų skaičiaus. Bene dvigubai daugiau negu įprastai – ne mažiau kaip po 12 studentų – reikalaujama turėti organizuojant priėmimą į humanitarinių ir ugdymo mokslų studijų programas, kaip  ir į socialinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių studijų programas. Tačiau gerokai mažesnis minimalus studentų skaičius (tik 8) yra nustatytas informatikos, inžinerijos ir technologijos mokslų, taip pat sveikatos, veterinarijos, fizinių, gyvybės, žemės ūkio ir sporto mokslų studijų krypčių studijų programoms. Toks reikalavimas padvigubinti minimalų stojančiųjų skaičių į humanitarinių ir kitų mokslų magistratūros studijų programas daugeliu atvejų yra sunkiai įgyvendinamas, todėl universitetai yra verčiami priėmimą į šias programas atšaukti. Humanitarinių mokslų (ir susijusios) programos universitetuose gauna limituotą magistrantūros programos valstybės finansuojamų „krepšelių“ kiekį, kurį turi pasidalinti tarp atskirų studijų programų. Todėl, atitinkamai, jos turi atsisakyti kai kurių (netgi vienetinių visoje Lietuvoje) įgyvendinamų magistrantūros studijų programų.

Tai tiesiogiai yra susiję su etnologinių magistrantūros programų žlugdymu. Pavyzdžiui, vienintelės Lietuvoje VDU vykdomos etnologijos studijos pagal magistratūros Lyginamųjų kultūros studijų programą nutruks, jei šiemet nebus surinktas pakankamas norinčių studijuoti kiekis – šias studijas vykdanti VDU Kultūros studijų katedra jau gavo iš vadovybės nurodymą, kad norint skelbti priėmimą reikia surinkti ne tik 12 studentų su valstybės finansuojamais „krepšeliais“, bet ir papildomai garantuoti dar 4 studentus, sutinkančius mokėti už mokslą(!). Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministerija nepateikė jokios argumentacijos ir jokių skaičiavimų, kad toks etnologų rengimo intensyvumas šiuo metu būtinas Lietuvai. Šiemet vardan etnologijos VDU atsisakoma kitų Humanitarinių mokslų fakultete vykdomų programų, o kitais metais atitinkamai bus atsisakoma etnologijos magistrantūros studijų, kad būtų vykdomas priėmimas į kitas studijų  programas. Todėl potencialūs studentai, kurie norėtų studijuoti etnologijos programos magistrantūroje, šios programos Lietuvoje nebegalės rinktis. Ar ne tikslingiau būtų į šią programą priimti kasmet, bet mažesnį studentų kiekį?

Tokiu pačiu būdu žlugdoma ir vienintelė Lietuvoje LEU vykdyta magistrantūros Šokio edukologijos programa (kasmet kurse būdavo po 6-8 studentus), kuriai priklauso ir Šokio etnologijos kursas. Priėmimas į šią specialybę, atsižvelgiant į minėtą viceministro raštą LEU dekanato sprendimu, jau atšauktas, kad liktų valstybės finansuojamų vietų kitoms specialybėms, kurių programos gal ir pajėgs pritraukti po 12 studentų. Taigi šiemet baigusieji LEU bakalauro Šokio pedagogikos studijas bei planavusieji tęsti tos pačios krypties studijas magistrantūroje nebeturės kur stoti, nes tos specialybės priėmimas nebevykdomas visoje Lietuvoje. Negana to, šiemet ŠMM neskyrė nė vienos valstybės finansuojamos vietos į Šokios pedagogikos bakalauro studijas, todėl ši taip pat vienintelė universitetinė šokio pedagogikos programa iš esmės jau nutraukta, nors ŠMM dar neatliko atskirų studijų programų poreikio tyrimo, o pagal pasiūlytą aukštųjų mokyklų pertvarkos modelį nenumatoma, kad ši specialybė galėtų būti rengiama kitur (jos nėra nei VU, nei VDU, nei LMTA, kur rengiami tik baleto ir šiuolaikinio šokio menininkai, bet ne pedagogai). Panašiai dar pernai buvo išregistruota ir vienintelė Lietuvoje VDU buvusi bakalauro Etnologijos studijų programa – jos skelbimo atsisakyta, nuogąstaujant nesurinkti daugiau kaip 15 studentų (tokio skaičiaus vėlgi reikalavo ŠMM).

Panašus pavojus gresia ir naujai suformuotai humanitarinės krypties LMTA Meno teorijos (Etnomuzikologijos, Muzikologijos, Kinotyros, Teatrologijos) magistrantūrai. Sužlugdžius šią magistrantūrą, LMTA netektų galimybės vykdyti tolimesnių – trečiosios pakopos (doktorantūros) – minėtų šakų studijų.

Taip žlugdomos specialybės, jas norintys studijuoti studentai priversti ieškoti galimybių studijuoti užsienyje. Kyla esminis klausimas: kodėl pagal ŠMM reikalaujamą studentų skaičių humanitarinės studijos prilyginamos teisės ir verslo studijoms, bet ne informatikos ar technologinėms studijoms, kurioms pagal minėtą raštą užtenka tik 8 studentų? Nepanašu, kad priimant šį sprendimą buvo atlikti tyrimai ir įrodyta, kad Lietuvai daugiau negu technologijų ar informatikos specialistų reikia parengti etnologijos, šokio pedagogų, literatūrologų ar menotyrininkų. Minėtame viceministro G. Viliūno rašte nurodomos kitos tokio sprendimo paskatos: „buvo atsižvelgta į 2012-2014 metų mokslo (meno) veiklos rezultatus (95 proc.) ir pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių skaičių (5 proc.)“.  Neaišku, kodėl vadovautasi 3-5 metų senumo rodikliais, o antra – kodėl tie rodikliai paskatino didinti studentų skaičių būtent humanitarinių ir ugdymo mokslų srityje? Beje, šis sprendimas paskelbtas tik viceministro pasirašytu raštu, bet ne Švietimo ir mokslo Ministro įsakymu, kaip turėtų būti pagal Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 4 dalį ir 77 straipsnio 8 dalį.

Iki priėmimo į antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programas universitetuose dar liko daugiau kaip mėnuo, todėl dar būtų galimybė ištaisyti šią neabejotiną klaidą, kurios pasekmės gali būti pražūtingos ne tik etnologijos studijoms, bet ir tolimesnei etnologijos mokslo plėtrai Lietuvoje. Neabejojame, kad panašus pavojus iškilo ir kitoms humanitarinėms specialybėms. Todėl labai prašome kuo skubiau spręsti šį klausimą.

Doc. dr. Dalia Urbanavičienė  (Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė, LEU Šokio etnologijos ir Šokio pedagogikos programų komiteto pirmininkė, LMTA Etnomuzikologijos katedros docentė)

Doc. dr. Dalia Senvaitytė ir doc. dr. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė (VDU Kultūrų studijų katedra)

Doc. dr. Jolita Kudinovienė (LEU Šokio ir teatro katedros vedėja)

Prof., habil. dr. Daiva Vyčinienė (LMTA Etnomuzikologijos katedros vedėja)