Sekmadienis, 6 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

D. Urbanavičienė. Švietimo ir mokslo ministerijos „Trojos arklys“, žlugdantis humanitarines studijų programas

Dalia Urbanavičienė, www.alkas.lt
2017-06-13 09:29:59
11
Švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas: Gana humanizmo! | Alkas.lt koliažas

Švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas: Gana humanizmo! | Alkas.lt koliažas

Švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas: Gana humanizmo! | Alkas.lt koliažas
Švietimo ir mokslo viceministras dr. Giedrius Viliūnas: Gana humanizmo! | Alkas.lt koliažas

Švietimo ir mokslo viceministro dr. Giedriaus Viliūno raštas valstybiniams universitetams nulėmė tai, kad nutraukiamas priėmimas į kai kurias, iki tol mažesnį studentų skaičių (6-8) turėjusias humanitarines, socialines ir ugdymo mokslų magistratūros studijų programas, nes šiemet iškelta sąlyga, kad programoje turi būti ne mažiau kaip 12 studentų.

Tai reiškia, kad jei pavyktų surinkti tik 11 stojančiųjų studentų  į programą, priėmimas būtų atšauktas, nors programa dar neseniai buvo akredituota 3 ar 6 metams tos pačios ministerijos. Tokia aukščiausia „kartelė“ minimaliam studentų skaičiui nustatyta dar tik teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių studijų programoms, gerokai žemesnė (tik 8 studentai) – informatikos, inžinerijos ir technologijos mokslų, taip pat sveikatos, veterinarijos, fizinių, gyvybės, žemės ūkio ir sporto mokslų studijų krypčių studijų programoms, o žemiausia (tik 4 studentai) – meno, teologijos ir religijos studijų programoms.

Kita vertus, universitetams paliktas tas pats finansuojamų vietų skaičius, kurį anksčiau universitete pasidalindavo visos programos, tačiau šiemet, dėl padidinto minimalaus studentų skaičiaus kiekvienai programai, tenka „paaukoti“  kai kurias programas, kurios turi mažiau galimybių surinkti reikalaujamą skaičių – kad tų lėšų užtektų kitoms programoms, kurios turi didesnes galimybes tą skaičių surinkti.  Dažnai „aukojamos“ net ir tos programos, kurios yra vienintelės Lietuvoje. To rezultatas – šiemet baigusieji bakalauro studijas ir planavusieji toliau studijuoti magistrantūroje, nebeturės kur stoti, nes tos specialybės priėmimo nebelieka visoje Lietuvoje.  

Keisčiausia, kad ministerijai priimant šį sprendimą  (ar priimant sprendimą tik viceministrui, nes nėra ministrės įsakymo, tik viceministro raštas), nebuvo atlikti tyrimai ir įrodyta, jog neva reikia parengti daugiau etnologų, istorikų, šokio ar teatro pedagogų, literatūrologų ar menotyrininkų, negu informatikų ar technologų. Nors ir teigiama, kad priimant sprendimą buvo atsižvelgta į mokslo ir studijų institucijų 2012-2014 mokslo metų veiklos rezultatus ir bakalaurų skaičių, tačiau neaišku, kodėl tie rodikliai paskatino didinti studentų skaičių būtent humanitarinių, ugdymo ir socialinių mokslų srityje. Taip pat visiškai neatsižvelgta į tai, kad kai kurios iš šių programų yra vienintelės Lietuvoje ir tokie nauji reikalavimai nulemia jų sužlugdymą.

Nesuvokiama, kaip šis viceministro raštas dera su valdančios daugumos deklaruota kova prieš emigraciją, nes baigusiems bakalauro studijas ir nebegalintiems jų tęsti magistrantūroje Lietuvoje, tenka ieškoti tokių studijų užsienyje. Tačiau vargu ar užsienyje visais atvejais pavyktų rasti tokias magistrantūros studijų programas, kurios suteiktų tinkamą pasirengimą dirbant Lietuvoje etnologais, istorikais, mokytojais ir pan., o tuo pačiu skatintų jų absolventus grįžti į Lietuvą.

Kyla abejonių ir dėl tokio sprendimo atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, kadangi gerai besimokantiems studentams užkertama galimybė pasirinkti jų norimą specialybę ir studijuoti ją nemokamai. Akivaizdžiai išryškėja iki šiol skleistas melas, kad neva patys gerai besimokantys studentai reguliuoja universitetų ir jų siūlomų programų paklausą pasirinkdami studijas ir tokiu būdu į universitetus „atnešdami“ valstybės finansuojamus „krepšelius“  – pasirodo, kad viską lemia viceministro raštas, kuris kaip senaisiais „planinės ekonomikos“ laikais nurodo, kokiuose universitetuose ir kurios programos turi teisę gyvuoti lengvesnėmis sąlygomis, o kurios – sunkesnėmis (be valstybės skiriamų vietų finansuojamiems „krepšeliams“).  

Taip pat šis ministerijos sprendimas visiškai nedera su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko akademiko Eugenijaus Jovaišos neseniai Seime užregistruotu siūlymu, kad pedagogais galėtų dirbti tik baigusieji magistrantūros studijas. Kaip dabartiniams baigusiems pedagogines bakalauro studijas reiks tapti pedagogais, jei galimybės baigti magistrantūros studijas nebelieka?

Toks viceministro sprendimas tiesiogiai paveiks etnologijos studijų ir etnologinių kursų įvairiose humanitarinių ir ugdymo mokslų programose išnykimą, todėl Lietuvių etninės kultūros draugijos, Vytauto Didžiojo universiteto, Lietuvos edukologijos universiteto, Lietuvos muzikos ir teatros akademijos atstovai birželio 7 d. kreipėsi į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą, Kultūros komitetą ir Laikinąją etninės kultūros grupę, prašydami kuo skubiau spręsti šį klausimą.

Kreipimasis

DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTERIJOS NUSTATYTO MINIMALAUS MAGISTRANTŪROS STUDIJŲ PROGRAMOS STUDIJŲ VIETŲ SKAIČIAUS  

Valstybiniai universitetai 2017 m. gegužės mėn. gavo Švietimo ir mokslo viceministro Giedriaus Viliūno pasirašytą raštą 2017-05-18 Nr. SR-2279 „Dėl studentų priėmimo į antrosios pakopos ir doktorantūros studijas 2017 metais“, kuriame pateiktas ministerijos planas dėl minimalaus antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programos studijų vietų skaičiaus. Bene dvigubai daugiau negu įprastai – ne mažiau kaip po 12 studentų – reikalaujama turėti organizuojant priėmimą į humanitarinių ir ugdymo mokslų studijų programas, kaip  ir į socialinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos studijų krypčių studijų programas. Tačiau gerokai mažesnis minimalus studentų skaičius (tik 8) yra nustatytas informatikos, inžinerijos ir technologijos mokslų, taip pat sveikatos, veterinarijos, fizinių, gyvybės, žemės ūkio ir sporto mokslų studijų krypčių studijų programoms. Toks reikalavimas padvigubinti minimalų stojančiųjų skaičių į humanitarinių ir kitų mokslų magistratūros studijų programas daugeliu atvejų yra sunkiai įgyvendinamas, todėl universitetai yra verčiami priėmimą į šias programas atšaukti. Humanitarinių mokslų (ir susijusios) programos universitetuose gauna limituotą magistrantūros programos valstybės finansuojamų „krepšelių“ kiekį, kurį turi pasidalinti tarp atskirų studijų programų. Todėl, atitinkamai, jos turi atsisakyti kai kurių (netgi vienetinių visoje Lietuvoje) įgyvendinamų magistrantūros studijų programų.

Tai tiesiogiai yra susiję su etnologinių magistrantūros programų žlugdymu. Pavyzdžiui, vienintelės Lietuvoje VDU vykdomos etnologijos studijos pagal magistratūros Lyginamųjų kultūros studijų programą nutruks, jei šiemet nebus surinktas pakankamas norinčių studijuoti kiekis – šias studijas vykdanti VDU Kultūros studijų katedra jau gavo iš vadovybės nurodymą, kad norint skelbti priėmimą reikia surinkti ne tik 12 studentų su valstybės finansuojamais „krepšeliais“, bet ir papildomai garantuoti dar 4 studentus, sutinkančius mokėti už mokslą(!). Tuo tarpu Švietimo ir mokslo ministerija nepateikė jokios argumentacijos ir jokių skaičiavimų, kad toks etnologų rengimo intensyvumas šiuo metu būtinas Lietuvai. Šiemet vardan etnologijos VDU atsisakoma kitų Humanitarinių mokslų fakultete vykdomų programų, o kitais metais atitinkamai bus atsisakoma etnologijos magistrantūros studijų, kad būtų vykdomas priėmimas į kitas studijų  programas. Todėl potencialūs studentai, kurie norėtų studijuoti etnologijos programos magistrantūroje, šios programos Lietuvoje nebegalės rinktis. Ar ne tikslingiau būtų į šią programą priimti kasmet, bet mažesnį studentų kiekį?

Tokiu pačiu būdu žlugdoma ir vienintelė Lietuvoje LEU vykdyta magistrantūros Šokio edukologijos programa (kasmet kurse būdavo po 6-8 studentus), kuriai priklauso ir Šokio etnologijos kursas. Priėmimas į šią specialybę, atsižvelgiant į minėtą viceministro raštą LEU dekanato sprendimu, jau atšauktas, kad liktų valstybės finansuojamų vietų kitoms specialybėms, kurių programos gal ir pajėgs pritraukti po 12 studentų. Taigi šiemet baigusieji LEU bakalauro Šokio pedagogikos studijas bei planavusieji tęsti tos pačios krypties studijas magistrantūroje nebeturės kur stoti, nes tos specialybės priėmimas nebevykdomas visoje Lietuvoje. Negana to, šiemet ŠMM neskyrė nė vienos valstybės finansuojamos vietos į Šokios pedagogikos bakalauro studijas, todėl ši taip pat vienintelė universitetinė šokio pedagogikos programa iš esmės jau nutraukta, nors ŠMM dar neatliko atskirų studijų programų poreikio tyrimo, o pagal pasiūlytą aukštųjų mokyklų pertvarkos modelį nenumatoma, kad ši specialybė galėtų būti rengiama kitur (jos nėra nei VU, nei VDU, nei LMTA, kur rengiami tik baleto ir šiuolaikinio šokio menininkai, bet ne pedagogai). Panašiai dar pernai buvo išregistruota ir vienintelė Lietuvoje VDU buvusi bakalauro Etnologijos studijų programa – jos skelbimo atsisakyta, nuogąstaujant nesurinkti daugiau kaip 15 studentų (tokio skaičiaus vėlgi reikalavo ŠMM).

Panašus pavojus gresia ir naujai suformuotai humanitarinės krypties LMTA Meno teorijos (Etnomuzikologijos, Muzikologijos, Kinotyros, Teatrologijos) magistrantūrai. Sužlugdžius šią magistrantūrą, LMTA netektų galimybės vykdyti tolimesnių – trečiosios pakopos (doktorantūros) – minėtų šakų studijų.

Taip žlugdomos specialybės, jas norintys studijuoti studentai priversti ieškoti galimybių studijuoti užsienyje. Kyla esminis klausimas: kodėl pagal ŠMM reikalaujamą studentų skaičių humanitarinės studijos prilyginamos teisės ir verslo studijoms, bet ne informatikos ar technologinėms studijoms, kurioms pagal minėtą raštą užtenka tik 8 studentų? Nepanašu, kad priimant šį sprendimą buvo atlikti tyrimai ir įrodyta, kad Lietuvai daugiau negu technologijų ar informatikos specialistų reikia parengti etnologijos, šokio pedagogų, literatūrologų ar menotyrininkų. Minėtame viceministro G. Viliūno rašte nurodomos kitos tokio sprendimo paskatos: „buvo atsižvelgta į 2012-2014 metų mokslo (meno) veiklos rezultatus (95 proc.) ir pirmosios pakopos absolventų pagal studijų krypčių skaičių (5 proc.)“.  Neaišku, kodėl vadovautasi 3-5 metų senumo rodikliais, o antra – kodėl tie rodikliai paskatino didinti studentų skaičių būtent humanitarinių ir ugdymo mokslų srityje? Beje, šis sprendimas paskelbtas tik viceministro pasirašytu raštu, bet ne Švietimo ir mokslo Ministro įsakymu, kaip turėtų būti pagal Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 4 dalį ir 77 straipsnio 8 dalį.

Iki priėmimo į antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programas universitetuose dar liko daugiau kaip mėnuo, todėl dar būtų galimybė ištaisyti šią neabejotiną klaidą, kurios pasekmės gali būti pražūtingos ne tik etnologijos studijoms, bet ir tolimesnei etnologijos mokslo plėtrai Lietuvoje. Neabejojame, kad panašus pavojus iškilo ir kitoms humanitarinėms specialybėms. Todėl labai prašome kuo skubiau spręsti šį klausimą.

Doc. dr. Dalia Urbanavičienė  (Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė, LEU Šokio etnologijos ir Šokio pedagogikos programų komiteto pirmininkė, LMTA Etnomuzikologijos katedros docentė)

Doc. dr. Dalia Senvaitytė ir doc. dr. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė (VDU Kultūrų studijų katedra)

Doc. dr. Jolita Kudinovienė (LEU Šokio ir teatro katedros vedėja)

Prof., habil. dr. Daiva Vyčinienė (LMTA Etnomuzikologijos katedros vedėja)          

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V.Stundys: Naujajai Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybei bus sudėtinga įgyti visuomenės pasitikėjimą
  2. Šalies konkurencingumui didinti – aukštesnė mokslo ir studijų kokybė
  3. Aukštojo mokslo pertvarkos plane numatyta studijų programų skaičių sumažinti nuo 1800 iki 700
  4. Prezidentė pasirašė Mokslo ir studijų įstatymo pataisas
  5. Švietimo ir mokslo ministerija siūlo didinti skatinamąsias stipendijas
  6. D. Urbanavičienė. Baigdamas kadenciją, Seimas priėmė etninei kultūrai svarbius teisės aktus
  7. Lietuvos centro partijos atviras laiškas Švietimo ir mokslo ministrui G.Steponavičiui
  8. Akademinė bendruomenė kyla į kovą už iš studijų krypčių sąrašo nepagristai išbrauktą etnologiją
  9. Švietimo ir mokslo ministerija antrą kartą šiemet parėmė lietuviškas mokyklas užsienyje
  10. D. Urbanavičienė: Europa seniai galėjo mokytis iš Lietuvos
  11. 2015 metų Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laimėtoja – dr.doc. Dalia Urbanavičienė
  12. Ateityje bus didinami IT studijų krepšeliai
  13. Paskirstytas 2015 m. tikslinis studijų finansavimas
  14. Patvirtintos norminės šių metų studijų kainos
  15. Š. Liekis. Ar Lietuvos aukštojo mokslo politika yra antikonstitucinė ir skatina emigraciją?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Viktoras says:
    8 metai ago

    Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijas užvaldė neoliberaliąja ideologija persisunkę politikai ir veikėjai ,be to pats Premjeras neoliberalas juos stipriai politiškai palaiko.Tad,čia ir slypi visos dabartinės švietimo,mokslo ir kultūros negerovės. Valstiečiai žalieji padarė didelę politinę klaidą pasitikėdami minėtais politikais,kurie tęsia neoliberalią pragaištingą veiklą,ypač švietimo,aukštojo mokslo ir kultūros srityse.Raginčiau Seimo Švietimo mokslo ir Kultūros komitetus atidžiau ir veiksmingiau pažvelgti į nevykusią į Vyriausybės minėtų politikų ir pareigūnų politinę veiklą.

    Atsakyti
    • Vilniaus Žemaitis says:
      8 metai ago

      O jūs sutinkate iš biudžeto fiansuoti dėstymą tuščioms auditorijoms? Turėtumėt suprasti, kad Lietuvos biudžetas ribotas.

      Tikrai nesu dabartinės populistų valdžios gerbėjas, tačiau tokią Vyriausybės liniją palaikau.

      Atsakyti
  2. Valentina says:
    8 metai ago

    Labai liūdna, kad toks bukas Švietimo ministrės ir viceministro supratimas apie humanitarinius bei etnologijos mokslus. Reikalaukite ministrės asmeninės atsakomybės už Lietuvai labai svarbių specialybių žlugdymą iki jos atstatydinimo.

    Atsakyti
  3. Antanas says:
    8 metai ago

    Labai gaila, kad tokiu svarbiu klausimu “krūmuose” lieka lindėti atitinkamų fakultetų dekanai, matyt jiems visai nerūpi šios aktualios Lietuvai problemos. Tikėtina, kad jie ir toliau šildysis prabrangiai ir išpuoselėtai įrengtuose dekanų kabinetuose ir krėsluose, toliau gaus neišpasakytai aukštus atlyginimus, o vis kita, ne jų reikalas???

    Atsakyti
  4. Agnė says:
    8 metai ago

    Aiškus tyčinis žlugdymas.

    Atsakyti
  5. Dalia says:
    8 metai ago

    Beje, šiandien išsiaiškinau, kad valstybės finansuojami “krepšeliai” skiriami ir privatiems universitetams, tačiau pertvarka skiriama tik valstybiniams universitetams. Dabartiniu metu nevalstybinių universitetų yra 8, o valstybinių – 14. Po pertvarkos valstybinių siūloma palikti tik 5-6, o nevalstybiniai liks visi tie patys 8. Ar toks valstybinių ir nevalstybinių universitetų santykio pakeitimas nieko nesako?

    Atsakyti
  6. Valė says:
    8 metai ago

    Keisti dalykai darosi Švietimo ministerijoje. Ministrė nesitaria su niekuo, naikina ištisas studijų programas, kai kurių humanitarinių dalykų neliks Lietuvoje, sunaikins lituanistiką. Premjeras viską leidžia. Šaunuoliai studentai ir dėstytojai, kurie stoja ginti savo teisėtų interesų.

    Atsakyti
    • Vilniaus Žemaitis says:
      8 metai ago

      Nieks ten nestoja. Keli profsąjungų suorganizuoti iš Kauno atvykę triūkšmautojai patriukšmavo, ir tiek.

      O Vilniaus studentai šiuo klausimu palaiko Vyriausybės požiūrį. Tai parodė studentų antiprotestas. Tik gaila, kad jis per mažai buvo išreklamuotas (pvz. aš nežinojau). Tikrai į natiprotestą būtų atėję daugiau Vilniaus studentų ir dėstytojų.

      Atsakyti
  7. Emilija says:
    8 metai ago

    Be humanitarinio “pamušalo” techniniai mokslus baigę žmonės bus labai protingi, pasiturintys, racionalūs, bet ar dėmesingi, jautrūs, empatiški – klausimas. Labai gaila, bet kol mes tai pamatysime, susivoksime, nuaugs visa karta, tuomet pulsime vėl atstatinėti praradimus….

    Atsakyti
  8. Vilniaus Žemaitis says:
    8 metai ago

    Manau, kad viskas teisingai. Valstybė neturėtų išlaikyti pustuščių studijų programų. Jos turi būti uždarinėjamos. Va čia ir yra galimybė jungtis, arba priėmimus daryti kas antri metai ir pan.

    Kodėl vieni turi dirbti su didžiuliu studentų skaičiumi (be laisvalaikio, savaitgalių, dažnai prie studentų darbų sėdint net naktimis), o kiti dėsto pustuštėse auditorijose? Tai nėra teisngai. jik nuo studentų skaičiaus darbo užmokestis dėstytojams nepriklauso. Tad bent jau reikia nustatyti minimalią ribą. O kurios studijų programos jos neperžianga – jas uždaryti.

    Atsakyti
  9. Dalia says:
    8 metai ago

    Tamsta Žemaiti, regis nedirbate su studentais. Dėstytojas lygiai tiek pat laiko gaišta paskaitoms nepriklausomai nuo to, ar kurse yra 6 ar 12 studentų – kiekvienu atveju paskaita vyksta. Jeigu vadovaujama baigiamiesiems darbams, nuo tų studentų skaičiaus priklauso ir dėstytojo krūvis, tad šiuo atžvilgiu irgi esate neteisus. Be to, rašydamas komentarą kažkodėl pamiršote, kad informatikos ir technologijų mokslų srityje kažkodėl leidžiama turėti trečdaliu mažesnį studentų skaičių negu humanitarams, kodėl šiuo atveju auditorijos jau nesiskaito “pustuštės”?

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05
„Tautiška giesmė aplink pasaulį“ | Facebook nuotr.
Kultūra

„Tautiška giesmė“ sekmadienį skambės visoje Lietuvoje: skelbia giedojimo vietų sąrašą

2025 07 05
Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę | Rengėjų nuotr.
Istorija

Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo ir tautiškos giesmės diena kviečia į Kernavę

2025 07 05
šiauliai„Saulės žiedas“ 2025.
Etninė kultūra

Tarptautinė folkloro šventė „Saulės žiedas“ Šiauliuose tęsiasi – miestas alsuoja pasaulio folkloro ritmais

2025 07 05
Vilniaus koncertų ir sporto rūmai | Paveldo komisijos nuotr.
Architektūra

Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Ieva apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Tomas Jakutis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nepastebimi pavojai iškylos metu
  • Dauguma gyventojų nori pro būsto langą matyti žalumą
  • Vasarą atraskite šaltai „užplikytą“ kavą
  • Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

Kiti Straipsniai

Dizainerė D. Gudačiauskaitė rodo naujausius gaminius | S. Samsonas, LNM nuotr.

Etnomada, kuri tinka šiandien: apie šiuolaikinę tapatybę su dizainere D. Gudačiauskaite

2025 07 04
XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla Salų dvare

Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2025 07 01
Joninės Klaipėdoje 2025

Magiška Joninių naktis Klaipėdoje: ugnies, dainų ir senųjų papročių šventė Jono kalnelyje

2025 06 24
Rasos šventė Verkiuose, 2023-06-23

Šįvakar – Rasos šventė Verkių parke

2025 06 20
Algirdas Svidinskas

Mirė garsus etninės kultūros puoselėtojas Algirdas Svidinskas

2025 06 19
Seimas naikins Vėlines?

Seime – spaudos konferencija apie siūlymą atsisakyti Vėlinių kaip šventinės dienos

2025 06 19
Sutarjela

EKGT siūlo regionų plėtros ir savivaldos įstatymuose daugiau dėmesio skirti kultūrai

2025 06 16
Jono Basanavičiaus gimtinė | S. Samsonas, Lietuvos nacionalinio muziejaus nuotr.

Basanavičiaus gimtinė kviečia į išskirtinį renginį!

2025 06 12
Studijų pasirinkimas

Kviečiama tapti mokytojais: pasirinkus reikalingiausias studijas – kelis šimtus eurų siekiančios stipendijos

2025 06 11
Studentai | smsm.lrv.lt nuotr.

Prasidėjo priėmimas į aukštąsias mokyklas

2025 06 02

Skaitytojų nuomonės:

  • Ieva apie J. Keršys. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, nebereikalingi veterinarijos gydytojai
  • Tomas Jakutis apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Rimgaudas apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Rimgaudas Dilius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Užsienio reikalų ministras: Negalime pamiršti slenkančios Gruzijos regionų aneksijos

Užsienio reikalų ministras: Negalime pamiršti slenkančios Gruzijos regionų aneksijos

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai