Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) 68-iems užsienyje esančių lituanistinių mokyklų projektams skyrė 10 8047 eurų. Už šiuos pinigus mokyklos, pradėdamos naujus mokslo metus, galės įsigyti naujų vadovėlių, pratybų, šiuolaikiškų skaitmeninių mokymosi priemonių, dvikalbių žodynų, grožinės literatūros lietuvių kalba, tautinių rūbų, tautinės atributikos ir kt.
Šiam konkursui buvo gauti 72 projektai iš 13 šalių. Daugiausia projektų sulaukta iš šalių, kuriose susikūrusi stipri lietuvių bendruomenė: JAV (15), Norvegijos (13), Airijos (10). Po keletą lituanistinių mokyklų projektų paremta Vokietijoje, Australijoje, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, po vieną – Islandijoje, Švedijoje, Austrijoje. Kaip pripažįsta lituanistinių mokyklų bendruomenių atstovai, tokia parama svarbi ne tik dėl to, kad stiprina lituanistinių mokyklų materialinę bazę. Bendruomenėms itin reikšminga ir tai, kad Lietuva jiems rodo dėmesį ir investuoja į lietuvybės stiprinimą.
Projektus pateikusios lituanistinės mokyklos skirtingos, savitos, vienos turinčios kelis šimtus mokinių ir keliasdešimties metų tradicijas, kitos – negausios, neseniai susikūrusios. Todėl jų poreikiai gana skirtingi. Pvz., gausi Dublino (Airija) 4 vėjų mokykla, kurioje trečius metus organizuojamas standartizuotų testų, atsiunčiamų iš Nacionalinio egzaminų centro, rašymas, už gautą paramą įsigis lietuvių kalbos, teksto suvokimo, kūrybinio rašymo, namų skaitymo ir kitų mokinių mokymosi priemonių. Taip pat muzikos instrumentų ir garso įrangos, nes šioje mokykloje rengiamos pasirenkamos dailės, muzikos, šokių, etnokultūros ir kt. pamokos. Pernai, suradus mokytoją, buvo atnaujintas dramos pamokų dėstymas, rengiami parodomieji koncertai Airijos gyventojams. Be to, pernai atidarytas trečiasis mokyklos skyrius Droghedos miestelyje netoli Dublino. Naujais mokyklos metais planuojama jį plėsti, šioje mokykloje taip pat atsiras pasirenkamos muzikos ir šokių pamokos.
Kavano (Airija) lituanistinė mokykla „Gintarėlis“, gyvuojanti 8 metus, už skirtą paramą ketina įsigyti ilgai lauktus tautinių rūbų komplektus ir tautinės atributikos, kadangi lietuvius pasirodyti su savo programa į renginius vis dažniau kviečiasi airiai. Pvz., miesto biblioteka siūlo dar šiemet pradėti rengti kultūrines vakarones airiams. Šiemet mokyklos bendruomenė buvo pakviesta dalyvauti Airijos nepriklausomybės 100-čio minėjime, tad tautinius rūbus teko skolintis… 2017 metais mokykla planuoja dalyvauti Šv. Patriko dienos parade, per kurį pristatys Lietuvą, o lapkritį patys organizuoja tarptautinį muzikinį-folklorinį festivalį ‚,Muzika be sienų“ ir pakvies visų etninių bendruomenių atstovus, taip pat lietuvių bendruomenes.
Longfordo (Airija) lietuvių bendruomenė ,,Savas.Lt“ ir lituanistinė mokykla, bendradarbiaujanti su Joniškio M. Slančiausko progimnazija, ketina parengti ir išleisti lietuvių, gyvenančių išeivijoje, piešinių, fotografijų ir eilių, skirtų Lietuvos krašto kultūros paveldui, leidinį-kalendorių „Lietuva – vaiko akimis iš toli“. Projektas bus tęsiamas ir kitais metais. Projekto metu mokiniai bus supažindinti su Lietuvos etnokultūros paveldo aspektais, skaipu bendraus su M. Slančiausko progimnazijos mokiniais, mokysis senovinių amatų.
Melburno (Australija) lietuvių klubo kalbos mokykla, įsikūrusi 2012 metais, ketina pirkti skaitmeninių, audiovizualinių mokymo priemonių, skirtų suaugusiesiems mokyti. Kas savaitę susirenkantys suaugusieji čia mokosi ne tik kalbos pagrindų, bet taip pat kultūros, Lietuvos istorijos. Šią mokyklą lanko ne tik lietuvių kilmės palikuonys, bet ir kiti norintieji išmokti kalbėti lietuviškai, lietuvių bendruomenės narių draugai. Melburno lietuviai sako, kad vis daugiau žmonių nori išmokti laisvai kalbėti lietuviškai, nes ketina grįžti gyventi į Lietuvą arba mūsų šalyje kurti verslo įmones.
Mundeleine (JAV) įsikūrusi Gedimino lituanistinė mokykla įsigis grožinės literatūros, naujų vadovėlių, įvairių pratybų, metodinės medžiagos bei tautinės atributikos. Šiais mokslo metais, Švietimo ir mokslo ministerijai pagelbėjus, mokykloje įkurta biblioteka, kurią planuojama papildyti naujomis knygomis, įsigyti po daugiau egzempliorių, nes jaučiamas jų trūkumas.
O Vašingtono (JAV) lietuvių mokyklos, kuri pradėjo veikti tik 2015 m. ir turi per 30 mokinių, projekto tikslas, gavus finansinę paramą, – mokinius supažindinti su skirtingų laikmečių istorija, dabartine geopolitine situacija, Europos Sąjungos, NATO narystės svarba. Mokykla ketina nusipirkti istorijos vadovėlių, pratybų, Lietuvos vėliavų, žemėlapių, plakatų ir kt.
Londono (JK) lituanistinė etnokultūros ir dramos mokykla „Bitė“, įsikūrusi 2012 m., orientuojasi į etnokultūros ir dramos mokymą. Lietuvių kilmės mokiniai čia mokosi etninės kultūros, lietuvių kalbos, dailės, Lietuvos istorijos, dramos pagrindų ir kt. Penkerių metų ir vyresni vaikai, vieninteliai iš išeivijos lietuvių, turi galimybę lankyti psichologijos pamokėles. Už gautą paramą mokykla planuoja įsigyti lietuvių liaudies instrumentų, įvairių leidinių, mokomųjų žaidimų.
Frankfurto (Vokietija) lituanistinė mokykla „Ąžuoliukas“ už skirtą paramą ketina įkurti mokyklos internetinę svetainę, įsigyti nešiojamąjį kompiuterį, vadovėlių, pratybų pradinukams.
Hiutenfeldo (Vokietija) Vasario 16-osios gimnazija, turinti senas lituanistinio ugdymo tradicijas, dėmesį skiria kokybiškam ugdymui ir patraukliam įvaizdžiui. Švietimo ir mokslo ministerijai parėmus, gimnazija organizuos gimnazistų kūrybinį konkursą gimnazijos emblemai sukurti. Vėliau konkurso nugalėtojo emblema atsiras ant marškinėlių, magnetukų, krepšelių, aplankalų ir puodelių. Ši atributika bus dovanojama bendruomenės nariams, gimnaziją lankantiems gausiems svečiams. Šioje gimnazijoje lankosi Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių vadovai, ambasadoriai, ministrai, europarlamentarai, pasaulio užsienio lietuvių dvasininkai, verslininkai, menininkai.
Užsienio lietuvių neformaliojo lituanistinio švietimo projektų konkursą Švietimo ir mokslo ministerija rengia kasmet. Šis konkursas – tai galimybė užsienio lietuviškoms mokykloms gauti finansinę paramą savo veiklai, sudaryti sąlygas, kad užsienio lietuviai, lietuvių kilmės užsieniečiai ir užsieniečiai mokytųsi lietuvių kalbos, valstybės istorijos, kultūros, susipažintų su Lietuvos dabartimi.
Tai jau antras ministerijos organizuotas projektų finansavimo konkursas per pastaruosius mėnesius. Gegužę Švietimo ir mokslo ministerija daugiau kaip šimtui užsienio lietuviškų mokyklų projektų skyrė 278 600 eurų.
Visuose pasaulio žemynuose veikia daugiau kaip 160 neformaliojo švietimo lituanistinių mokyklų, jose mokosi apie 7 tūkst. vaikų.
Renkant parašus dėl Paso įstatymo (Talkos projekto) teko bendrauti su emigrantais. Buvo tokių, kas labai pergyveno dėl to, kad jų vaikų lietuviškumo išsaugojimu Lietuva nesirūpina, nepadeda jų tėveliams šiuo klausimu.