Stebėdamas, kaip sudaroma Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) vadovybė, Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotojas Valentinas Stundys išreiškė abejonių dėl tinkamo tolesnės Lietuvos švietimo politikos formavimo.
“Pradedant pačiu ministru Dainiumi Pavalkiu, kurio žmona teisiama didelės vertės sukčiavimo byloje, baigiant visais keturiais siūlomais viceministrais, negalima susidaryti įspūdžio, kad ministerijos vadovybė bus kompetentinga, turinti autoritetą švietimo bendruomenėje, ko reikia siekiant pelnyti šios bendruomenės ir visuomenės pasitikėjimą. Taigi kurlink suksis švietimo politikos vairas? Kokios švietimo politikos įgyvendinimo praktikos galėtume laukti?“ – klausia buvęs Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas V. Stundys.
Be to, parlamentarą stebina užmojai skirti net keturis viceministrus, kai ligšiolinis ministras dirbo su dviem. „Akivaizdu, kad ŠMM vadovybė sudaroma ne komandos, o partijų atstovavimo principu: po vieną nuo Lietuvos socialdemokratų partijos ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos bei du deleguojami Darbo partijos. Darbo partijos deleguotas ministras su dviem savo pavaduotojais sudarys vadovybėje daugumą ir tai sudaro prielaidas vienvaldystei.“
Reikia priminti, kad tik vienas viceministras R. Vaitkus yra patyręs švietimo politikos formuotojo duonos, tačiau ne iš pačios geriausios pusės: viešojoje erdvėje nuskambėjo jo istorija dėl Baltijos akademijos legalizavimo ir netgi galimai nusikalstamos veiklos, susijusios su Baltijos rusų instituto padalinio – Tarptautinės Baltijos akademijos (TBA) dokumentų klastojimu.
Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigų pasitraukusi kita būsimoji viceministrė Edita Tamošiūnaitė pasižymėjo metų pabaigoje, kai viešumon iškilo abejonių dėl socialinės paramos paskyrimo šeimoms Vilniuje, turinčioms nuosavus namus. Paskutinėmis praėjusių metų dienomis sostinės valdininkai už skirtas vienkartines pašalpas ne tik nupirko baldų ir buities technikos, bet ir patys pasirūpino, kad pinigai būtų pervesti pardavėjams.
Svetlanos Kauzonienės asmenybė dėl jos darbinės biografijos buvo atmesta skiriant ją į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą. Viešumoje pasirodė faktų, kad S. Kauzonienė 2004–2005 metais buvo tuometinio ūkio ministro Viktoro Uspaskicho patarėja Europos Sąjungos lėšų skirstymo klausimu. Esama įtarimų, kad ši parama skirstyta už ją reikalaujant nelegaliai sumokėti tam tikrą procentą nuo skiriamos sumos.
Vienintelė Genovaitė Krasauskienė viešumoje nepasižymėjo jokiomis skandalingomis istorijomis, tačiau ir apie jos darbinius sugebėjimus informacijos šykštu.
“Matant tokią partiškumu grindžiamą vadovybės dėlionę, susidaro įspūdis, kad į Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybės pozicijas tinka bet kas, todėl jau dabar yra pagrindo baimintis, kad mūsų švietimo politika ir jos įgyvendinimas gali užtikrintai tūpčioti vietoje. O mūsų švietimo sistemos ir visų jos lygmenų laukia ne tik globalios erdvės nulemti iššūkiai, Nacionalinės pažangos strategijos siekių realizavimas, bet ir nuoseklaus jos modernizavimo darbai“, – apibendrino V. Stundys.
Seimo Ryšių su visuomene skyrius
Tvarkos ir teisingumo, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, Darbo partijos bei socialdemokratų sudaryta vyriausybė pasiryžusi vykdyti rinkėjams duotus pažadus – tvarkyti šiuo metu švietimo sistemoje tvyrančią betvarkę.
Ankstesnė švietimo ir mokslo ministerija pastoviai nemaloniai stebino visuomenę savo neapgalvotais sprendimais.
Neabejoju, kad šį kartą bus kitaip. Tik gerb. buvusio ministro paliktą betvarkę teks kopti pasiraitojus rankoves.