Seimo komisijoje – vėl paminklo Lukiškių aikštėje klausimas (5)

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas. Vyčio paramos fondo nuotr

LAISVĖS KARYS. Skulptorius Arūnas Sakalauskas | Vyčio paramos fondo nuotr

Balandžio 19 dieną Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija posėdyje išklausė Vyčio paramos fondo paskelbto skulptūros, įamžinančios kovojusius už Lietuvos laisvę, konkurso komisijos nario istoriko prof. Alfredo Bumblausko nuomonę dėl Vyčio idėjos įgyvendinimo. Tai simbolis, įprasminantis visą istoriją ir priimtinas įvairių politinių pažiūrų, idėjų, srovių žmonėms. Būtent Vytis taptų akcentu, įamžinančiu Lietuvos laisvės kovotojus ir atspindinčiu Laisvės kovų istoriją.

2017 m. kovo 30 d. Ministro Pirmininko potvarkiu buvo sudaryta Darbo grupė Lukiškių aikštės Vilniuje sutvarkymo klausimams koordinuoti. Posėdyje dalyvavo šios darbo grupės vadovas Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Alminas Mačiulis ir Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo ir socialinės aplinkos departamento Švietimo, mokslo ir kultūros skyriaus patarėja Nomeda Poderienė. Darbo grupė nedalyvaus galutinių sprendimų priėmime, bet koordinuos visus su Lukiškių aikštės sutvarkymu susijusius klausimus. Planuojama Lukiškių aikštę sutvarkyti iki rudens, o, esant galimybei, paminklą pastatyti iki šimtmečio minėjimo.

Seimo komisijos nariai dar kartą pritarė idėjai, kad Lukiškių aikštėje turi būti pastatytas Lietuvą reprezentuojantis Vyčio paminklas. Anot komisijos nario Arūno Gelūno, reikia vadovautis visuomeninių patriotinių organizacijų išreikšta pozicija dėl Vyčio paminklo pastatymo Lukiškių aikštėje, nes būtent šie žmonės kovojo už laisvę rizikuodami savo gyvybe. Tad privalu iki 2018 m. vasario 16 d. sutvarkyti Lukiškių aikštę, įrengti memorialą ir pastatyti paminklą.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Kultūros politika, Lietuvoje, Naujienos | Žymos: , , , , , , , , , .

5 komentarai

  1. JUOZAS:

    nors kartą seimo komisijos balsas sutapo su liaudies balsu

    • įimant tiesą, arba tiesiog –
      “…dieną Pasipriešinimo okupaciniams režimams dalyvių ir nuo okupacijų nukentėjusių asmenų teisių ir reikalų komisija posėdyje išklausė Vyčio paramos fondo
      ….. paskelbto skulptūros, įamžinančios kovojusius už Lietuvos laisvę, konkurso komisijos nario istoriko prof. Alfredo Bumblausko nuomonę …… dėl Vyčio idėjos
      įgyvendinimo. Tai simbolis, įprasminantis visą istoriją ir priimtinas …..
      įvairių politinių pažiūrų, idėjų, srovių žmonėms. Būtent Vytis taptų akcentu…”

      galbūt ir prasprūstų, prasisprautų-įsisprautų “ant RINKOS” Lukiškių šis Didžiojo VYTENIO, arba VYTAUTO
      …pavyzdinio paminklo (nuo “Laisvės kario” įvaizdžio) p r a n a š a s… Galbūt.
      Ir tiktų, ir priimtinas būtų
      – kaip Vytenio – garbingiausio ir drąsiausio Kario-Kunigo mūsų a t v a i z d a s
      arba Vytauto, tarsi nuo Žalgirio-Eglėkalnio laukų mūšyje “sugauto” – meiliai, dailiai, grakščiai.

      Taip; jei šie, ar net Kęstutis su Algirdu – Kunigai mūsų didieji Valdovai …lygiai meiliai, grakščiai
      erdvėse sostapilės savos iš dulkinų nepagarbios “tylos sandėlių” e r v e s savasias išsirinktų.
      Negi tai teks JIEMS patiems ir “įduoti” – valiai-atrankai tokiai, negi mes tik papliauškiant
      (skaitykit kas, kodėl, kaip.. išryškinta Žinioje) s a v a g a r b i a i savadarbiai-pavyduoliškai
      – lyg bėdžius nelaimėlis Bumblauskų pajėgūs vien… Nemanau.

      Manau, kad VYTIS – lietuvių Žymuo, Ženklas (na simbolių simbolis) MŪSŲ visų praeities bei ateities galių
      irgi turi teisę, – greta Gedimino, Mindaugo, Basanavičiaus, Vileišių bei Kudirkos, greta Vytenio, Kęstučio, Algirdo, Vytauto su Čiurlioniu, – vietą sau turėti – AUKŠTĄ, GARBIĄ, I Š S K I R T I N Ę – švarią.

      Tiesiog kelių Bluko deginimo apeigų, kelių Jorių – naujamečių “Jahr, Year, Ярила” iš visur kas pavasarį
      kur m u m s, – ir visiems jaurumu-veržlumu Gamtos atnešama, – dar nepakanka; dar Šventaragyje apeigų
      laukt atlikt ilgu ilga metų eiga, su visų pamėnų, ilgesio aukšto kalno šio papėdės Vėlių Tautos atmintim
      (todėl ir ponaivė tuometė Mokslo draugijos narių pastanga “atsimušusi-nusimušusi”, mat ant
      Pamėnkalnių yra vien ervė garbiai – visuotinei Protėvių visų atminčiai …VIEN).

      Tad deramą erdvę, deramą aikštę, kalvą skaisčią, ir sykiu su Vytenio, Kęstučio, Algirdo, Vytauto, – mūsų
      Tautos Kunigų p a g a r b o s erdvėmis sostapilėje Vilniuje, galėkiva ir VYČIUI rast.

      Laisvės kovų, karžygių ir už Laisvę žuvusių atmintis, AUKŲ garbiausios atminties erdvė juk aukščiau
      ir pačioj pačioj aukščiausioj Visatos begalybėj – gyvos garbios amžinos atminties aplinka jau mūsų
      Pačių apimta, įimta, atlaikyta bei e s a m a. Ją vien plėst, puoselėt – įgyvint pačio veiksmo, pačios
      erdvės šios i š l i k u s i o s po 1864 m. (į 1944 m.) egzekucijų čia – A T M I N T I E S sutelkto veiksmo
      kuo tinkamesnės aplinkos pertvarkymu, pagal save, pagal mus, mūsų norus UŽ LAISVĘ kovojusių
      ir ją iškovojusių pareiga. Pati a u k š č i a u s i a.

      Todėl bet koks, net menkiausias “svarstymas”, net menkiausia dėmelė ar pastabėlė čia nepriimtina.
      Vien garbaus susikaupimo tyla, vien dvasios ir sielos ramybė, visuotinė meilė ir ramuma, tikėjimas
      (net po Vyčio vėliava) bendra malda visų visų tikybų bei tautybių pilietijos pilietškumo apraiškoj aukų
      atminimui susitelkus ..derama.

      Tas matoma, juntama, o kai kam netgi suvokiama; todėl aiškaus, pagarbaus bei k i l n a u s
      supratimo dar daugiau, dar ženkliau bei griežčiau ši AUKŲ atminimo bendroji erdvė reikalaujanti.
      O Vytis su Vytenio, Kęstučio, Algirdo, Vytauto bei kitais mums tiek labų labiausiai reikalingais
      p a m i n k l a i s savas erdves tikrai suras, netgi mūsų dėka susikurs. Rasim.
      Pagarbiai…

  2. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS:

    Ženklas ant skydo matomas tik “iš užpakalio”? Labai blogai.

  3. markas:

    Nuotraukoje nuostabi skulptūra. Nepaliauju gėrėtis. Ypač, mano subjektyvia nuomone, nevykusių Mindaugo, Gedimino ir Kudirkos skulptūrų fone. Nors dėl skonio nesiginčijama. Mėginu įsivaizduoti, jei šis ar panašus Vytis būtų stovėjęs Lukiškių aikštės centre jau nuo, tarkim, kokių 1996 m. Visą šį laiką jis būtų spinduliavęs lietuviškai-valstybišką pasaulėjautą (ne mano žodžiai). Gal kažkiek netgi karingą pasaulėjautą. Ir turbūt, dalis emigravusiųjų, kuriems iki lemtingos emigracijos dienos nuo mažens būtų tekę karts nuo karto patirti karingą šios skulptūros poveikį, šiandien turėtų susiformavusį ir išlikusį stiprų psicho-emocinį ryšį su Lietuva. O gal būtų ir visai neišvykę, o protestavę ir gelbėję šalį nuo mūsų ateitį palaipsniui pasiglemžusios liberanalinės diktatūros.

  4. Atmintis:

    Vyčio skulptūra yra istorinis senamiesčio erdvės dalykas, o centrinė prospekto Lukiškių aikštės vieta kaip nepriklausomybės simbolis neatsiejamas nuo „Aušros” ir J. Basanavičiaus paminklo.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *