V. Radžvilas: Dvigubos pilietybės įteisinimu siekiama, kaip sovietmečiu, pagražinti statistiką (3)

Vytautas Radžvilas | Alkas.lt nuotr.

„Kodėl politikams staiga prireikė įteisinti dvigubą pilietybę? Todėl, kad pagaliau pamatė, jog Lietuvą ištiko demografinė katastrofa. Kita vertus, jie siekia, kaip sovietmečiu, pagražinti gyventojų statistiką“, – LRT.lt teigė filosofas ir politologas ir vienas Sąjūdžio kūrėjų Vytautas Radžvilas, komentuodamas konservatorių inicijuotas Pilietybės įstatymo pataisas. 

Didžioji dauguma Seimo narių pasirašė konservatorių inicijuotas Pilietybės įstatymo pataisas, kurios leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę po 1990 m. kovo 11 d. emigravusiems tautiečiams, įgijusiems užsienio šalies pilietybę. Tiesa, tik tokiu atveju, jei ta šalis yra Europos Sąjungos arba NATO narė. Tačiau prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad tokios įstatymo pataisos prieštarauja Konstitucijai, todėl, norint įteisinti dvigubą pilietybę, būtinas referendumas.

„Lietuvos Konstitucija nepasikeitė. Paskutinis Konstitucinio Teismo išaiškinimas šituo klausimu buvo, rodos, 2013 m., kai buvo labai aiškiai pasakyta, kad platesnis dvigubos pilietybės instituto plėtimas gali vykti tik referendumu, o ne įstatymais“, – praėjusią savaitę kalbėjo D. Grybauskaitė.

Viktoras Pranckietis | Alkas.lt, A. Sartanaviciaus nuotr.

Konservatorių parengtą Pilietybės įstatymo pataisą jau parėmė visų Seimo frakcijų seniūnai, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Iš viso iniciatyvai įteisinti dvigubą pilietybę savo parašais pritarė 114 Seimo narių.

„Šiuo metu, kai dėl geresnių socialinių sąlygų užsienio šalyse Lietuvą palieka daugybė gyventojų, mums per didelė prabanga švaistytis savo piliečiais. Todėl ir siūlome išvykstantiems, jų vaikams arba anūkams palikti galimybę turėti teisę į dvigubą pilietybę. Nemanau, kad dėl dvigubos pilietybės emigravę lietuviai [dabar] plūstelės atgal į Tėvynę, tačiau manyčiau, kad, išsaugoję Lietuvos pilietybę, jie vieną dieną plūstelės atgal“, – teigė vienas iš Pilietybės įstatymo pataisų iniciatorių, konservatorių lyderis G. Landsbergis.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas socialdemokratas Julius Sabatauskas nepasirašė po iniciatyva taisyti Pilietybės įstatymą, kad jis suteiktų galimybę įteisinti dvigubą pilietybę.

Julius Sabatauskas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Paklaustas, kodėl to nepadarė, atsakė, kad konservatorių iniciatyva įteisinti dvigubą pilietybę, taisant Pilietybės įstatymą, – opiumas liaudžiai: „Tai – žmonių apgaudinėjimas, nes dabar galiojantis Pilietybės įstatymas numato devynis atvejus, kada užsienio šalies pilietybę turintys asmenys gali būti ir Lietuvos piliečiais. Daugiau šiuo įstatymu nieko padaryti nebeįmanoma. Reikėtų keisti Konstituciją. O joje dėl dvigubos pilietybės numatytas referendumas.“

Lietuvoje jau įvyko demografinė katastrofa

Filosofas V. Radžvilas LRT.lt tvirtino manąs, kad Seimas užsimojo įtvirtinti dvigubą pilietybę dėl kelių Lietuvos vidinių ir išorinių priežasčių.

Vidines priežastis, pasak jo, lemia tai, kad šiandien jau neįmanoma nuslėpti įvykusios demografinės katastrofos. Ją lėmė ištisus tris dešimtmečius šalies valdžios vykdyta neatsakinga ekonominė ir socialinė politika.

„Apie tai būdavo nutylima, o tie, kurie bandydavo šią problemą kelti, būdavo menkinami, jiems buvo klijuojamos šalies juodintojų ir apokaliptikų etiketės. Bet įvyko tai, ką ir numatė juodieji pranašai, – toks tautos išsivaikščiojimo mastas ne tik nenormalus, jis – visiškai pavojingas“, – įsitikinęs V. Radžvilas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad emigracija iš Lietuvos pastaraisiais metais – kur kas didesnė nei iš tų šalių, kurių išsivystymo lygis toks pats arba panašus: „Lietuvos ekonomika – viena iš sparčiausiai augančių ES. Tačiau kodėl žmonių atlyginimai mažesni nei Estijoje ar Lenkijoje? Ši aplinkybė buvo slepiama, kol Lietuvoje pradėjo taip stigti darbo jėgos, kad norom nenorom teko griebtis pigių atvežtinių vergų. Todėl ir pradėta vis garsiau ir rimčiau kalbėti apie įstatymų pataisas bei dvigubos pilietybės įteisinimą.“

V. Radžvilas teigė įžvelgiąs, kad dėl verslininkų godumo ir trumparegiškumo Lietuvą palieka net ir mokūs piliečiai. Jis atkreipė dėmesį, kad dėl to provincijoje net parduotuvės užsidaro: „O kraštas virsta negyvenama dykra, kas kelia grėsmę visaverčiam ekonomikos funkcionavimui.“

Filosofo manymu, įvardinti, kas dėl to kaltas, šiuo metu būtu pakankamai sunku. Esantys valdžioje politikai greičiausiai kaltų ir neieškos, todėl jie ir griebėsi tam tikrų veiksmų: „Vienas iš jų – sovietiniams laikams  būdinga manipuliacija statistika. Su tuo susijęs ir premjero S. Skvernelio teiginys, esą, jei nebus įteisinta dviguba pilietybė, Lietuvoje drastiškai sumažės piliečių. Bet juk kiekviena valstybė gyvuoja tol, kol ją savo kasdieniu darbu išlaiko joje, o ne emigracijoje gyvenantys piliečiai.“

V. Radžvilas taip pat pabrėžė manąs, kad neįmanoma lyginti žmonių, išvykusių iš Lietuvos po 1990 m., su tais emigrantais, kurie buvo priversti trauktis iš Tėvynės prieš ir po Antrojo pasaulinio karo.

Anot filosofo, kažkodėl politikai nutyli, kad po 1990 m. emigruoti nusprendę Lietuvos piliečiai turėjo galimybę tokį sprendimą priimti kaip laisvi žmonės, o 1940 m. mūsų šalies piliečiai buvo atsidūrę agresijos ir okupacijos akivaizdoje.

Korporacijoms parankūs „išvietinti“ žmonės

Kalbėdamas apie emigracijos priežastis, V. Radžvilas atkreipė dėmesį ir į pasaulines šių dienų tendencijas, kai daugeliui stambių verslo korporacijų labai parankūs vadinamieji išvietinti, dėl daugiau eurų ar dolerių pasiryžę nors ir į pasaulio kraštą kraustytis žmonės.

„Nieko nepadarysi, tokie visuotinės globalizacijos dėsniai.  Bet vis dėlto visiems žmonėms reikalinga pasaulio vieta, kurioje jie jaustųsi saugūs, kur būtų patenkinami jų poreikiai. Todėl dar ir šios aplinkybės lemia, kad skatinamas daugialypės pilietybės institutas. Todėl, jei bus įteisinta dviguba pilietybė, tai Lietuvos pilietybė reikš ne daugiau nei sovietmečiu reiškė sovietinių socialistinių respublikų pilietybė. Kitaip tariant, bus išplaunama pilietybės instituto reikšmė ir supratimas“, – įsitikinęs V. Radžvilas.

Jis svarstė, kad, įteisinus dvigubą pilietybę, jos siekti galės bet kokius motyvus turintys ir – nebūtinai naudingus Lietuvai – asmenys.

Filosofas neatmetė galimybės, kad gali ateiti diena X, kai, pavyzdžiui, Rusijai parūps ginti Lietuvoje savo piliečius nuo diskriminacijos ar hipotetinio persekiojimo, kas jau ne kartą yra buvę buvusios SSRS teritorijoje.