Lietuva minės A. J. Greimo 100-asias gimimo metines (0)

A. J. Greimas Paryžiuje. 1971 m. | Iš šeimos archyvo

Kovo 8 d. 18 val. Vilniaus rotušėje vyks iškilmingas renginys, skirtas paminėti 100-ąsias Algirdo Juliaus Greimo gimimo metines – sukaktį, kuri yra įtraukta į Lietuvos Respublikos Seimo, UNESCO minimų datų sąrašus.

Apie A.J. Greimo gyvenimą, veiklą, nuopelnus mokslui ir Lietuvai kalbės: Vilniaus universiteto (VU) rektorius prof. Artūras Žukauskas, Nacionalinės premijos laureatas VU prof. Kęstutis Nastopka, literatūrologas ir leidėjas dr. Saulius Žukas. Skambės Vilniaus savivaldybės choro „Jauna muzika“ (vad. Vaclovas Augustinas) atliekami kūriniai.

Ta pačia proga kovo 8 d. 16 val. Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos galerijoje (Šv. Jono 11, Vilnius) įvyks Lietuvos centrinio valstybės archyvo parodos atidarymas ir knygos „A.J. Greimas: asmuo ir idėjos“ sutiktuvės. Diskusijoje „Nežinomas Greimas archyvuose“ dalyvaus: dr. Arūnas Gelūnas, Simona Grikštaitė, dr. Jurgita Katkuvienė, dr. Jūratė Levina, prof. Kęstutis Nastopka, Dalius Žilys.

Algirdas Julius Greimas gimė 1917 m. kovo 9 d. Tuloje (Rusija) Juliaus Greimo (1882–1942), mokytojo, mokyklų inspektoriaus ir Konstancijos Mickevičiūtės-Greimienės (1886–1956), raštvedės šeimoje. A. J. Greimo tėvai į Rusijos gilumą pasitraukė Pirmojo Pasaulinio karo metais, ten Julius Greimas mokytojavo lietuvių pabėgėlių pradžios mokykloje. Pasibaigus karui, Greimų šeima grįžo į Lietuvą ir netrukus persikėlė į Kupiškį. A. J. Greimas per dvejus metus baigė Kupiškio pradžios mokyklą, 1926 m. įstojo į Kupiškio vidurinę mokyklą, 1927 m. pradėjo mokytis Šiaulių valstybinėje berniukų gimnazijoje. Šeimai 1931 m. persikėlus į Marijampolę, A. J. Greimas buvo priimtas į Rygiškių Jono valdžios gimnaziją.

1934 m. Algirdas Julius Greimas įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakultetą. 1936 m. stingant prancūzų kalbos mokytojų, Algirdui Juliui Greimui buvo paskirta valstybinė stipendija studijoms Grenoblio universitete, Prancūzijoje. Jau po vienerių studijų metų A. J. Greimas gavo psichologijos, fonetikos ir Prancūzijos viduramžių studijų pažymėjimus, o 1939 m. birželio mėn. įgijo filologijos licenciatą. Šių studijų metu A. J. Greimui didžiausią įtaką padarė profesorius, kalbotyros specialistas, dialektologas Antoninas Duraffouras, kurio siūlymu A. J. Greimas apsisprendė rašyti disertaciją istorinės kalbotyros ir dialektologijos tema. 1939 m. kovo mėn. Vokietijai užgrobus Klaipėdos kraštą, A. J. Greimas buvo pašauktas į kariūnų aspirantų kursus.

Baigęs karinius kursus, Algirdas Julius Greimas ėmėsi lietuvių kalbos, literatūros, prancūzų kalbos ir kitų humanitarinių disciplinų dėstymo Šiaulių mokyklose ir gimnazijose. A. J. Greimas aktyviai įsitraukė į Šaulių miesto teatro veiklą: vertė pjeses, konsultavo aktorius literatūros klausimais.

1941 m. birželio 14 d. kalbininko tėvai buvo suimti, atskirti ir išvežti į Sibiro lagerius. Algirdo tėvas Julius Greimas po trijų mėnesių mirė tremtyje. Motina 1948 m. pusiau legaliai grįžo į Lietuvą, kur buvo kalinama ir galiausiai vėl grąžinta į Jaboganą (Rusija). Iš ten ji buvo paleista tik po Stalino mirties.

1942 m. Algirdas Julius Greimas persikėlė į Kauną ir įsidarbino bibliotekos ekspertu Kultūros ministerijos Vidaus reikalų skyriuje. Jis įsitraukė į Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos (LLKS) veiklą, ruošė įvairias publikacijas laikraštyje „Laisvės kovotojas“, buvo vienas iš almanacho „Varpai“ leidimo iniciatorių. Būtent „Varpuose“ pasirodė pirmosios A. J. Greimo publikacijos.

Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai, A. J. Greimas siekdamas išvengti jam gręsiančių sovietinės valdžios represijų, pasitraukė į Paryžių. 1947 m. pradėjo eiti tyrėjo slavisto pareigas Mokslinių tyrimų centre, 1949 m. apsigynė disertaciją Sorbonos universitete.

1950–1958 m. Algirdas Julius Greimas dėstė prancūzų kalbos istoriją Aleksandrijos universitete ir prancūzų kalbą katalikiškame mergaičių pensionate, 1958–1962 m. – prancūzų filologijos disciplinas Ankaros ir Stambulo universitetuose. 1960 m. A. J. Greimas kartu su bendraminčiais įkūrė Prancūzų kalbos tyrimų draugiją, pradėjusią lingvistikos atgimimą ir atsinaujinimą Prancūzijoje. Po poros metų A. J. Greimas buvo paskirtas Puatjė universiteto kalbotyros profesoriumi, o 1965 m. išrinktas Paryžiaus praktinės aukštųjų studijų mokyklos (vėliau – Aukštųjų visuomenės mokslų mokykla) Bendrosios semantikos studijų vadovu. Jis vadovavo disertacijas rašantiems doktorantams, semiolingvistinių tyrimų grupei bei specialiam seminarui. Ši Algirdo Juliaus Greimo veikla tapo pagrindu susikurti pasaulyje plačiai žinomai Greimo arba Paryžiaus semiotikos mokyklai (École de Paris), kuri išsiskyrė savita semiotikos samprata, metodologija ir tikslais plėtė semiotikos mokslo tyrimų lauką. 

1965–1968 m. A. J. Greimas užėmė Tarptautinės semiotikos asociacijos generalinio sekretoriaus pareigas, 1969–1971 m. vadovavo Tarptautiniam semiotikos ir lingvistikos centrui Urbine (Italijoje). 1971 m. ir 1979 m. skaitė paskaitas Vilniaus universitete, aplankė vaikystės, jaunystės vietas Kaune ir Kupiškyje.

Profesorius Algirdas Julius Greimas mirė 1992 m. vasario 27 d. Paryžiuje. Gegužės 25 d. urna su profesoriaus palaikais buvo parskraidinta į Lietuvą ir palaidota Kauno Petrašiūnų kapinėse, Greimų šeimos kape.