Antradienis, 19 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

J. Vaiškūnas. LVAT išsprendė nelietuviškų pavardžių rašybos klausimą pasuose. Ar išspręs jį Seimas?

Jonas Vaiškūnas, www.alkas.lt
2017 03 02 01:45
64
0
SHARES
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.
Jonas Vaiškūnas | Alkas.lt, A. Rasakevičiaus nuotr.

Vasario 28 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį „Mickiewicz“ byloje dėl „x“ ir „w“ rašybos Lietuvos Respublikos pase. Šiuo sprendimu LVAT padėjo galutinį tašką jau kuri laiką besitęsiančioje dviprasmiškoje padėtyje kuomet vietiniai pirmosios instancijos teismai, jau anksčiau priėmę nutartis, suteikiančias teisę daryti įrašus oficialiuose Lietuvos Respublikos piliečių dokumentuose nevalstybine kalba, tartum kūrė šiuo metu galiojantiems įstatymams prieštaraujančio teisinio reguliavimo precedentus. 

Vasario 28 d. LVAT, išnagrinėjęs minėtą bylą ir pripažinęs privataus gyvenimo apsaugos ir originalios asmenvardžių rašybos reikšmę šioje byloje,  įpareigojo Migracijos valdybą išduoti Lietuvos Respublikos pasą Aleksijai Gorecki-Mickievič (Alexia Gorecki-Mickiewicz), kuriame jos vardas ir pavardė, kaip priklauso pagal galiojančius įstatymus, būtų įrašyti pagrindiniame Lietuvos piliečio paso puslapyje lietuviškais rašmenimis, o nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma vardas ir pavardė būtų įrašyti kitų paso įrašų skyriuje. Beje, diena anksčiau, vasario 27 d., tas pats teismas priėmė panašią nutartį dėl lietuvės ir prancūzo vaiko pavardės įrašymo nelietuviškais rašmenimis paso kitų įrašų skyriuje.

LVAT  nutartyje pabrėžiama, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą bei Konstitucinio Teismo (KT) doktriną, Lietuvos piliečių vardai ir pavardės pase negali būti rašomi vien tik ne lietuviškais rašmenimis. LVAT, remdamasis KT išaiškinimu, taip pat nurodė, kad Konstitucijai neprieštarautų, jeigu piliečiui pageidaujant, to paties paso kitų įrašų skyriuje jo vardas ir pavardė būtų įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma.

„Nors tokio teisinio reglamentavimo nėra, tai savaime negali būti pagrindas atsisakyti paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma“, – rašoma LVAT nutartyje.

„Toks yra teisinis reguliavimas. Teismas negali sukurti teisinio reguliavimo, kuris prieštarautų galiojančiam,“ – aiškino Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas LRT laidoje „Panorama“.

Vasario 28 d. išplatintą LVAT pranešimą dėl minėto teismo sprendimo Lietuvos žiniasklaida perteikė netiksliai. Kai kurie žurnalistai galbūt nesuprato teismo sprendimo esmės, tad pateikė ne visa tikslią ir išsamią žinią, pvz. ČIA, ČIA ir ČIA.

Pati LRT, vasario 28 d. „Panoramos“ laidoje tiksliai perteikusi teismo sprendimo esmę, savo internetiniame portale prieš laidą paskelbtame rašinyje „Vyriausiasis administracinis teismas galutinai leido įrašyti „w“ ir „x“ į pasą“ kažkodėl teigė esą teismas leidęs pase užrašant asmenvardį lietuviškais rašmenimis, kartu jį užrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma. Tačiau taip ir liko nepaaiškinta, kad įrašas nelietuviškais rašmenimis tegali būti įrašytas tiktai į paso kitų įrašų skyrių. Tad daug kam susidarė įspūdis, kad teismas leido įrašus ir nevalstybine kalba rašyti dokumento pagrindiniame puslapyje.

Šiuo metu galiojantys Lietuvos įstatymai numato, kad Lietuvos piliečių vardus ir pavardes dokumentuose privalu rašyti valstybine kalba, lietuviškais rašmenimis. Kad būtų kitaip, tai yra, kad kai kuriems to pageidaujantiems Lietuvos Respublikos piliečiams pasuose ir kituose dokumentuose būtų leista asmenvardžių nerašyti valstybine kalba ir lietuviškos abėcėlės raidėmis siekia Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) ir Lenkijos respublikos politikai.

Nuolat ir neregėtai atkakliai spaudžiamas Lenkijos politikų, praėjusios kadencijos Lietuvos Respublikos Seimas svarstė net du skirtingus Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektus. Viename iš jų siūloma leisti asmens dokumentuose asmenvardžius rašyti nevalstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje, o įrašo valstybine kalba išvis atsisakyti. Kitame siūloma  leisti asmenvardžius rašyti nelietuviškais rašmenimis paso papildomų įrašų skyriuje. Panašų siūlymą leisti nelietuvišką pavardžių rašybą paso kitų įrašų skyriuje ir kitoje tapatybės kortelės pusėje Seimui yra pateikusi piliečių iniciatyvinė grupė „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“, surinkusi bemaž 70 tūkstančių piliečių parašų. Asmenvardžiai šitaip jau kurį laiką rašomi Latvijoje, ir tai regisi visai priimtina. Nei Lenkijos Respublika, nei kitos užsienio valstybės Latvijai jokių pastabų dėl to nereiškia.

Belieka tikėtis, kad po pastarųjų LVAT galutinių ir neskundžiamų sprendimų akivaizdžiai įrodančių, kad piliečių iniciatyvinės grupės „Talka: Už Lietuvos valstybinę kalbą“ siūlymas yra teisiškai pagrįstas ir visiškai suderintas su galiojančia teisinio reguliavimo praktika, Lietuvos Respublikos Seimas pavasarį priims visuomenininkų pasiūlytą kompromisinį įstatymo projektą.

Atėjo metas Seimui baigti spręsti ne pirmus metus LLRA perdėtai triukšmingai brukamą klausimą, keliantį nereikalingą įtampą tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių.

Susiję straipsniai:

  1. KT paskelbė išaiškinimą dėl nelietuviškų pavardžių pasuose
  2. Diskusija dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos: A.Smetona prieš G.Songailą (video)
  3. Lenkijos užsienio reikalų ministras pareikalavo, kad LR Seimas „sėkmingai“ perbalsuotu dėl lenkiškos rašybos Lietuvos piliečių pasuose
  4. V.Landsbergis: Jei lenkai nori lenkiškų pavardžių pasuose, gal jie nori būt traktuojami kaip svetimi
  5. EKGT siūlo Seimui sprendžiant asmenvardžių rašybos klausimą vadovautis Latvijos pavyzdžiu
  6. Diskusija apie TALKOS iniciatyvą dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos (audio)
  7. A. Lapinskas. Siūlymai dėl pavardžių rašybos nei į tvorą, nei į mietą
  8. Visuomenininkai siūlys Seimui vardų ir pavardžių rašybos klausimo sprendimą
  9. Pavardžių rašybos klausimo svarstymas Seime atidėtas
  10. Bemaž 70 000 piliečių parašais patvirtintas vardų ir pavardžių rašybos projektas teikiamas Seimui (tiesioginė transliacija)
  11. K. Garšva. Tautinių mažumų bei Vardų ir pavardžių rašymo įstatymai neturi griauti Lietuvos
  12. Seimas svarstys piliečių teikiamą projektą dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose (nuotraukos, video)
  13. Piliečių iniciatyvinė grupė džiaugiasi kalbininkų parama pateiktam asmenvardžių rašybos projektui
  14. G. Songaila. Ko siekia veikėjai mėginantys įteisinti nelietuvišką rašybą Lietuvos piliečių pasuose?
  15. Seimo Pirmininkė L. Graužinienė: piliečių iniciatyva dėl asmenvardžių rašymo pasuose rodo, kad šis klausimas rūpi visuomenei
  16. P. R. Liubertaitė. Painiojimasis nepainiuose pavardžių rašymo dalykuose
  17. V. Stundys. Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas: gūdžios teisinės pinklės
  18. V. Sinica. Draugystė su Lenkija, arba kodėl neleisti nelietuviškų asmenvardžių?
  19. Seime vyks Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektų klausymai
  20. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepritarė įstatymo projektui įteisinančiam nelietuviškus rašmenis Lietuvos piliečių pasuose (audio)
  21. Spaudos konferencija „Lietuvių kalbos abėcėlė ir rašyba: vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymas” (video)
  22. Teisingumo ministras dėl asmenvardžių rašybos kreipėsi į Konstitucinį teismą
  23. V. Stundys: Kodėl G. Kirkilas abejoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvada dėl asmenvardžių rašybos?
  24. Seime bus svarstomas antikonstitucinis asmenvardžių rašybos dokumentuose įstatymo projektas (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  25. Antikonstitucinio vardų ir pavardžių įstatymo projekto svarstymas pristabdytas (nuotraukos, video)
  26. J. Vaiškūnas. Ar Valstybinė lietuvių kalbos komisija atlaikys politikų spaudimą? (video)
  27. P. Markevičius: LVAT sprendimas padės kovoti su rubikonine baudžiava
  28. G. Paviržis. Dėl siūlomo pavardžių ir vardų rašymo dokumentuose nelietuviškais rašmenimis
  29. R. Navickas. Europos standartai pavardžių rašyme. Iliustracija – kaip tai atrodo Lenkijoje
  30. J. Vaiškūnas. L.Linkevičius Lenkijoje perlenkė

Comments 64

  1. tikras lietuvis says:
    4 m. ago

    Malonu konstatuoti, kad buvo priimtas kaip tik mano pasiūlymas:
    1. puslapyje tik lietuviška transkripcija;
    2. antrame – originaliai.
    Gaila, kad to pasiūlymo, nors Songaila pripažino jį esant teisingu, nebuvo įtraukę į talkos pasiūlymą.

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 m. ago

      Klystate – rinkau parašus, mačiau tekstą, po kuriuo daviau pasirašyti žmonėms, aiškinau jį jiems, prieš pasirašant. Valstybinė kalba pase – SAVO vietoje, o kitame lape – originali forma, jeigu asmuo teisiškai pagrįstai to reikalauja. Taigi, valstybė, duomenis apdorojantieji vadovautųsi būtent įrašais valstybine kalba. Įrašai kitame lape galios šalyje, kurios „pilietė” toji pavardė yra.
      Beje, buvau labai maloniai nustebinta – žmonės labai atidžiai skaitė, aiškinosi. Nebepasirašo, po kuo pakliūna. O žmonės, kurių darbas susijęs su pasais, duomenų kartotekomis, labai labai keikėsi, kad valstybinė kalba realiai seniai nebėra valstybinė, nes pasų su neperskaitomomis pavardėmis pagr. lape (arba pagal skambesį sunkiai randamomis) labai daug. Per tai ir nesusipratimų, ir klaidų, ir nepasitenkinimo būna, ir laiko gaišaties. Taigi, šiuo metu kaip visada – įstatymas dėl valst. kalbos yra, tačiau praktiškai jo nesilaikoma… Situacija absurdiška, tačiau prie tokios Konstituciją pažeidžiančios betvarkės prisidėjo ir teismai, kurių sprendimu svetimvardis originalia forma įrašytas pagrindiniame lape.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        4 m. ago

        Nieko nežinai: Talka antrame puslapyje – lotyniškomis raidėmis.

        Atsakyti
        • Žemyna says:
          4 m. ago

          Lotyniško pagrindo raidės reiškia, jog kitame lape galima rašyti tik tokiais rašmenimis, kurie iš lotyniškų raidžių išaugo, tik tauta jas savo garsynui pritaikė savo diakritiniais ženklais papildydama,.
          Taigi, turko, ar norvego, italo, ar islando, austroneziečio ar lotynų raidyno rašmenimis rašančio afrikiečio asmenvardžiai būtų parašyti visiškai originaliai, kaip jų šalies registruose ir jo pase, gimimo liudijime ar kt. įrašyta. O mums čia, vidaus vartojimui, bus parašyta mūsų valstybės kalba, todėl pagaliau bus visos galimybės pagal SAVO šalies taisykles rašyti, tarti, ieškoti ir iš kelių panašiai ar vienodai parašytų atpažinti to asmens duomenis, katro ieškai. Dabar, deja, situacija tokia, kad kiekviena įmonėlė, jei tik tvarko klientų duomenis, privalo samdyti poliglotą, kad visomis pasaulio kalbomis rašytų, skaitytų, tartų, ir būtų tikra, kad tas žmogus tikrai teisingai man taria savo pavardę, nes ką aš žinau, ar jo ištarta pavardė atitinka įrašui man negirdėta kalba, iš šalies, apie kurią nieko niekada negirdėjau. Tai valstybės, o ne kiekvieno vaikų darželio ar įmonėlės pareiga, pasirūpinti, kad valstybės išduodamas dokumentas būtų suprantamas kiekvienam piliečiui ir darbuotojui, kuriam jis paduodamas į rankas…

          Atsakyti
          • tikras lietuvis says:
            4 m. ago

            Nebenusišnekėk:
            http://liteko.teismai.lt/viesasprendimupaieska/tekstas.aspx?id=2c4db8aa-695e-495f-b92e-e4d9aa1ed030
            “teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjų ir jų dukros teisės gali būti ginamos jų reikalavimą tenkinant tik iš dalies, t. y. įpareigojant atsakovą A. G.-M. išduodamo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę įrašyti ir nelietuviškais rašmenimis bei nesugramatinta forma (A. G.-M.)”

    • lyvis says:
      4 m. ago

      Jeigu pirmą lietunvišką puslapį sutepsi neįskaitomai tada skaitysime antrą lenkišką puslapį štai ir įvesta lenkišką raštvedybą. lyvis

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        4 m. ago

        O tu netepk pirmo, o antrame ir taip rašo bei antspaudus deda visų valstybių pareigūnai.

        Atsakyti
      • Žemyna says:
        4 m. ago

        Už paso gadinimą numatyta atsakomybė: sugadintas pasas negalioja, turėsi mokėti pinigėlį už naujo išdavimą, dar plius už skubumą ir riebią baudą.

        Atsakyti
  2. Jonas Vaiškūnas says:
    4 m. ago

    Tai ar neskaitote kas rašoma? Būtent toks ir yra TALKOS siūlymas.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      4 m. ago

      Talkos ne toks buvo – jie antrame puslapyje siūlė rašyti ne originaliai, o lotyniškais (tik) rašmenimis.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        4 m. ago

        Vienžo, talka , kaip ir žemės referendumo atveju, pridarė klaidų:
        čia netęsė minties iki galo, o ten iš viso pynė pripynė, kada referendumo sakinys turi būti visiškai paprastas, iš keleto žodžių ir visiems suprantamas – derėjo ten parašyti:

        ar sutinkate, kad užsieniečiai, supirkdami Lietuvos žemę, turėtų galimybę tą teritoriją atskirti nuo Lietuvos valstybės?

        Kaip, pvz., žydai padarė Palestinoj, po ko jau savo plecių gynė ginklu ir platino savo teritoriją nebe pirkdami teritoriją, o tiesiog užkariaudami.

        Atsakyti
      • Jonas Vaiškūnas says:
        4 m. ago

        Tai ir LVAT nesiūlo rašyti kirilica. Kalba beeina apie lotyniško pagrindo rašmenis.būni

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          4 m. ago

          Kur jūs randat, kad ne originaliai antrame puslapyje po tokio nutarimo turėtų būti rašoma?
          Nutarimas rodo, kad originaliai ir nepasako, kad TIK lotyniškais rašmenimis.

          Atsakyti
    • lyvis says:
      4 m. ago

      Jokiu svetimų įrašų draugas vaiškūne. lyvis

      Atsakyti
  3. Kaunietis says:
    4 m. ago

    O, kažin, kaip bus su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsniu?!

    Atsakyti
  4. LIETUVIŠKOS JUNGTINĖS PAJĖGOS says:
    4 m. ago

    14 straipsnis (v_i_s_i_e_m_s)
    Valstybinė kalba – lietuvių kalba.
    ***
    Q, w, x ir kt. nedera su konstitucija.

    Atsakyti
    • Kaunietis says:
      4 m. ago

      Įtariu, kad LR Konstitucija Lietuvoje galioja ne visiems. Retorinis klausimas. Nafyg tada ji iš viso reikalinga?!

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        4 m. ago

        Citata: 14 straipsnis
        Valstybinė kalba – lietuvių kalba.

        Bet įrašas antrame paso puslapyje originalo kalba tam neprieštarauja, nes ten, pase, yra, pvz., įrašų visų valstybių pasieniečių savo kalbom apie patikrinimą prie kiekvienos valstybės sienos.

        Jei tas įrašas būtų pagrindinis, tuomet pažeistų Konstituciją.
        Dabar, jei tas įrašas tik parodys tam tikros pavardės originalią formą, kuri kartais yra reikalinga, tai nieko neatsitiks. Panašiai buvo rusomečiu, kada pasas buvo lietuvių kalba, bet buvo įrašai ir ruskinių kalba, padedantys susigaudyti pareigūnams, kurie žiūrėdavo į tą dokumentą už Lietuvos ribų, o pirmas puslapis būdavo lietuviškas (antrame nuotraukos jau nebebūdavo, kiek pamenu).

        Atsakyti
  5. jurgis says:
    4 m. ago

    O kaip su kortelėmis? kaip įvesti registre? čia dar daugiau painiavos…

    Atsakyti
    • Kaunietis says:
      4 m. ago

      Čia bus ne daugiau painiavos – čia bus visiška painiava!!! Gal, sakau, imkime pavyzdį iš mūsų “brolių” lenkų? Pvz., Punsko gminos viršaičio, etninio lietuvio, Vytauto Liškausko vardas ir pavardė ten yra įregistruota kaip Witold Liszkowski (?!)… Kaip gražu, kaip lietuviška…

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        4 m. ago

        Jo pase lietuviškos, t.y.originalios pavardės, vardo formos iš viso nėra.

        Atsakyti
  6. baltas negras says:
    4 m. ago

    Didelio vaiko, didelės pasakėlės, dideliems vaikams prieš miegą.

    Atsakyti
  7. Feliksas Laivys says:
    4 m. ago

    “Iš tikrųjų, jokia kita pasaulio kalba nėra gavusi tiek aukštų pagyrimų kaip lietuvių kalba. Lietuvių tautai buvo priskirta didelė garbė už sukūrimą, detalių išdailinimą ir vartojimą aukščiausiai išvystos žmogiškos kalbos su savita gražia ir aiškia fonologija. Be to, pagal lyginamąją kalbotyrą, lietuvių kalba yra labiausiai kvalifikuota atstovauti pirmykštei arijų civilizacijai ir kultūrai”.

    Atsakyti
    • Kaunietis says:
      4 m. ago

      Beje, lietuvių kalba yra labai artima sanskritui (ž. Vikipedija/ Sanskritas).

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        4 m. ago

        Lietuvių kalba yra senesnė už sanskritą.

        Atsakyti
  8. !!! says:
    4 m. ago

    Keliones dokumento tai yra paso antrame puslapyje nors ir herovlikais bet a.t. korteleje tik LIETUVISKAI….!!!!!

    Atsakyti
    • Kaunietis says:
      4 m. ago

      Žmogau, kokie dar “herovlikai”?! Pasiimk LR Konstituciją ir pasižiūrėk, kas parašyta jos 14 – tame straipsnyje!!!

      Atsakyti
      • !!! says:
        4 m. ago

        Jūs teisus,bet yra ir teigiamų dalykų,tokiu būdu atsivertę pasą pamatytume ar šis pilietis lojalus LIETUVAI….

        Atsakyti
  9. Jonas says:
    4 m. ago

    Save gerbianti valstybė neturėtų nuolaidžiauti svetimtaučių ar valstybių įgeidžiams nesilaikyti šalies Konstitucijos. Šalies pilietis neturi patirti nepatogumų, tenkinant kitų valstybių nepagrįstus reikalavimus. Mus gerbs kiti, jei mes patys save gerbsime ir to reikalausime svetimtaučių.

    Atsakyti
  10. pagarba says:
    4 m. ago

    Pagaliau pasielgta konstituciškai.

    Atsakyti
    • Giedrius says:
      4 m. ago

      net kaip paklaust nėra
      ?????????????????

      Atsakyti
    • Kaunietis says:
      4 m. ago

      Kuria prasme “Konstituciškai”?!

      Atsakyti
  11. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com says:
    4 m. ago

    “Atėjo metas Seimui baigti spręsti ne pirmus metus LLRA perdėtai triukšmingai brukamą klausimą, keliantį nereikalingą įtampą tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių.”
    Vadinasi taip, sušokta pagal lenkų užsakytą muziką. Kažkaip nematau jokio didelio džiaugsmo ir iš viso jokio džiaugsmo. Ledai pralaužti, aketėje nuskesime visi. Pagal lenkų reikalvimus lietuviška pavardė Ramanauskaitė yra užrašoma Romanowska. Ar čia kas nors ižvelgia kokį nors lietuviškumą? Kaip dar šokinėsime pagal lenkų komandas?

    Atsakyti
    • Bartas says:
      4 m. ago

      Pritariu .
      Taigi šoksim “krakoviaką” ir labai bijau , kad prišiksim į “pančiaką” , (svetimžodžiai iš dažnutės, girdėtos kaime).

      Atsakyti
  12. Kažin says:
    4 m. ago

    Paso knygel4je

    Atsakyti
  13. Kažin says:
    4 m. ago

    Matosi, kad paso knygelėje “Pasas” yra tik pirmas puslapis. Konkrečiai tik šis puslapis turi užrašytą pavadinimą “Pasas”, tokiu atveju tik jame nurodomi duomenys yra reglamentuojami Asmens tapatybės dokumento įstatymu. Paso knygelės antras puslpis pavadintas “Kiti įrašai”, taigi jie yra ne “Paso” statuso, o jau tik paso knygelės kaip tokios įrašai, jų duomenys nėra asmenybę patvirtinantys. Šiuo atveju padarant įrašą reikalinga nurodyti jo pagrindą – teismo sprendimą. “Kitų įrašų” lapo turinys ir forma(kalba) nėra reglamentuoti, t.y. minėtame įstatytyme nėra reikalavimo, kad įrašai tegali būti tik lietuvių kalba. Būtent, tuo pagrindu teismas ir tenkino pareiškėjo prašymą. Gi Talkos siūlomu įstatymo pakeitimu “Kitus įrašus” siekiama paversti “Paso” duomenimis, tokiu atveju lietuvių kalba jiems taptų privaloma. Taigi, manytina, kad tik dėl to, jog “Kiti įrašai” nėra “Paso” turinio dalimi, teismas galėjo nuspręsti tenkinti prašymą. Atrodo, kad Talka iki šiol nesuvokia ką per teisės nuostatą pasiūlė. Taigi vien dėl tokio Teismo sprendimo Seimui nederėtų keisti įstatymą suteikiant “Kitiems įrašams”, esantiems paso knygelėje, “Paso” turinio dalies statusą, be to, jiems gavus tokį statusą lietuvių kalba ir jiems taptų privaloma.

    Atsakyti
    • Gediminas says:
      4 m. ago

      Visiškai pritariu jūsų pasisakymui, kurio negaliu netgi niekuo papildyti, nes viskas labai logiškai išmąstyta.

      Atsakyti
    • Pikc says:
      4 m. ago

      “Kažin”: “Gi Talkos siūlomu įstatymo pakeitimu “Kitus įrašus” siekiama paversti “Paso” duomenimis […]”
      G. Songaila: “Šio projekto pagrindinė idėja: nustatyti tokį piliečių asmenvardžių rašymo tapatybės dokumentuose principą, koks jau daugelį metų sėkmingai galioja Latvijoje, t.y., kad pagrindinis piliečio asmenvardžių įrašas juose visuomet būtų rašomas tik valstybine kalba, tačiau PASO KITŲ ĮRAŠŲ SKYRIUJE ar tapatybės kortelės kitoje pusėje būtų leidžiamas įrašas ir kita kalba.” (paryškinta mano). Citata iš straipsnio “G. Songaila. Talkininko atsakymas A. Smetonai”.
      Tai sakote, Gediminai, visiškai pritariate “Kažin”? 🙂

      Atsakyti
  14. Kaunietis says:
    4 m. ago

    Gerbiamos ponios, ponai, ponaičiai ir panowie! Man atrodo, kad su tais “įrašais” pasiklydome tarp trijų pušų… Nurodykite man, neišprusėliui, kokių šalių asmens dokumentuose piliečių vardai bei pavardės rašomi ne valstybinėmis kalbomis. Būsiu baisiai dėkingas. Čia tarp kitko. Lietuvos gi atveju įrašai OFICIALIUOSE dokumentuose daromi VALSTYBINE KALBA, o kokia yra LR valstybinė kalba, aiškiau negu aiškiai nurodo LR Konstitucijos 14 str. Jei jis mums nepatinka ar netinka – keiskime tą straipsnį, bet šiai dienai jis galioja ir yra privalomas VISIEMS Lietuvos gyventojams. Atleiskite, tamstelės, bet, atrodo, kad mes ne tik pasiklydome tarp trijų pušų, bet dar ir mėginame surasti dantis toje vietoje, kur jie neauga. Pasak klasiko, “kažkas blogai toj danų karalystėj…”

    Atsakyti
  15. Eirimas says:
    4 m. ago

    1. O kaip tuomet turėtų būti su LITEXPO parodų rūmais ir parduotuvių tinklu MAXIMA? Kodėl jiems leidžiama dokumentus tvarkyti su X raidėmis, o štai Adomo Mickevičiaus vaikaitei, kurios prosenelis yra Lietuvos kultūros istorijos dalis, pavardės užsirašyti taip pat, kaip užsirašė senelis, jau nebegalima? Kodėl???
    2. LR Konstitucijos 14-as straipsnis nusako valstybinę kalbą, tačiau nereglamentuoja kokių nors draudžiamų lotyniško pagrindo raidžių. Beje, kodėl jos turėtų būti draudžiamos, jei patys lietuviai naudoja tą patį lotyniško pagrindo raštą?
    3. LT konstitucijos 14-as straipsnis reglamentuoja valstybinę kalbą, tačiau nereglamentuoja kitų tautų asmenvardžių rašybos.
    Tad visi šie nacionalistų putojimai yra ne daugiau, negu perdimas į vandenį. Tarpukariu užsieniečių pavardės buvo rašomos originalia forma, ir lietuvių kalba nuo to nesugriuvo. Pvz., britas Markas Twainas, prancūzų belgų smuikininkas Henri Vieuxtemps ir pan. Jeigu mes turime reikalų su Picasso ar Renault, tai man aiškiau, jei matau parašyta originalia rašyba, ir man tai nekliūna.
    4. Jeigu norime, kad Čiurlionis ir Vokietijoje, ir Lenkijoje būtų Čiurlionis (o ne Cziurlionis ar Tschiurlionis), tai tą patį principą turėtume taikyti ir kitų kultūrų atstovams.
    5. Pažiūrėkite wiki įvairiomis pasaulio kalbomis, kaip jie rašo straipsnį Czeslaw Milosz. Visomis kalbomis rašo vienodai, gerbdami jo asmenvardį ir tapatumą. Išskyrus lietuvius, kurie rašo ne taip kaip visas svietas, ir dėl savo buko užsispyrimo atrodo visiškai kvailai.

    Atsakyti
    • Kaunietis says:
      4 m. ago

      Tamsta užsiimi demagogija: 1. “Litexpo”, “Maxima” ir pan. – tai logotipai, o ne LR piliečių asmens dokumentai. 2. LR Konstitucijos 14 straipsnis nurodo valstybinę kalbą, o valstybinės (lietuvių) kalbos raidynas – tai jau kitų dokumentų, o ne Pagrindinio Įstatymo jurisdikcija. 3. Kažin, kokia dar kita kalba, jeigu ne valstybine, turi būti rašomi tos ar kitos valstybės asmenvardžiai bei vietovardžiai?! Nesiruošiu komentuoti Tarpukario Lietuvos įstatymų ir spręsti, kiek buvo jie pažangūs ir t.t., nes gyvenu dabartinėje Lietuvoje ir vadovaujuosi dabartinės Lietuvos įstatymais. Toliau. Taip pat nesiruošiu komentuoti užsieniečių vardų bei pavardžių rašymą įvariuose Interneto tinklapiuose ar literatūroje, nes diskusijos esmė (pasikartosiu) – LR piliečių vardų bei pavardžių rašymas asmens ir kituose oficialiuose dokumentuose. Ir pabaigai. Jei lietuviai nebūtų “bukai užsispyrę”, tai, ko gero, dabar jau nekalbėtų lietuviškai, kaip, pvz., nekalba airiškai airiai, škotiškai – škotai ir t.t. Taigi šitas mūsų, lietuvių, “nacionalistinis putojimas” yra mūsų kaip labai senos tautos bei vienos seniausių pasaulyje mūsų kalbos išlikimo pagrindas. Jei Tamstai Lietuvoje taip jau blogai, tai niekas juk nedraudžia pačiam pasirinkti gyvenimą kitoje kokioje nors valstybėje, pvz., Lenkijoje, Rusijoje ar Vokietijoje, bet noriu Tamstą perspėti, kad tose valstybėse taip pat yra valstybinės kalbos ir tam tikri reikalavimai dėl jų vartojimo viešame gyvenime. Taigi, jei kas ir “perdžia į vandenį”, tai, ko gero, pats.

      Atsakyti
      • Pikc says:
        4 m. ago

        PUIKIAI “suvartėte” šitą “progresyvą”! Pagarba! 🙂

        Atsakyti
  16. tai kad says:
    4 m. ago

    teismas negali sukurti jokio teisinio reguliavimo nes ta daro tik Seimas, o KT tik pasako ar to Seimo istatymai yra nepriestaraujantys jau esantiems (tai yra ar nepriestarauja tam kas parasyta Kostitucijoje)

    Atsakyti
    • Kaunietis says:
      4 m. ago

      Taip, teisingai, bet tuos, atsiprašant, teismų klapčiukus kas ruošia? Ar kartais ne Riomerio universitetas, sovietmečiu vadintas “likbezu” (rus. – likvidacija bezgramotnosti – neraštingumo likvidavimas)? Jei klystu, pataisykite mane. Ačiū.

      Atsakyti
  17. vilnietė says:
    4 m. ago

    Kaunietis išdėstė tiesiai šviesiai, deja, kai kam nepriimtinai.

    Atsakyti
    • Kaunietis says:
      4 m. ago

      Tas “kai kas” gali kraustytis ten, kur jam viskas bus priimtina. Lietuva nėra nei pasaulio centras, nei rojus. Yra Airija, Anglija, JAV, Vokietija, Norvegija, Švedija, Lenkija, Baltarusija, Rusija… Gal tam “kai kam” ten bus geriau? Ta prasme, kad ten nereikės kalbėti ir rašyti ta šlykščia mužikų kalba, kuri vadinasi lietuvių kalba…

      Atsakyti
      • Bartas says:
        4 m. ago

        Labai geras palinkėjimas!!!

        Atsakyti
      • Žemyna says:
        4 m. ago

        Visai suįžūlėjo tie mužikai lietuviai.
        Važiuoti, tai reiškia pačiam kažko imtis, pačiam kažką daryti. O „kai kas” turi „specialių poreikių”: nori susiraukęs drybsoti kur drybso, nuotaiką visiems nuodyti, o jam kad būtų gatavai atnešta ir paduota.
        Na, aiškiau pasidarė, ar nuo pradžios kartoti teks?

        Atsakyti
        • Kaunietis says:
          4 m. ago

          O ar būtų galima konkrečiau? Nieko nesupratau… Reikės, ko gero, dar vieną universitetą baigti…

          Atsakyti
          • Žemyna says:
            4 m. ago

            Ek, vyrai… Na, ir nereikia.

          • Kaunietis says:
            4 m. ago

            ?????

          • Žemyna says:
            4 m. ago

            Niekas čia neįvertina mano gilaus ir subtilaus humoro. Belieka su Juozuku emigruoti… 🙂

            O beje – jau senokai nematau panelės Pa… nutės komentarų. Ar kas žino, kas, kur, kaip? Juk esame vieno klubo nariai. Dabar vienu žmogučiu čia mažiau?

  18. Žemyna says:
    4 m. ago

    Vėl tas pat per tą patį – laidoje „Savaitė” Skvernelis vėl stumia Šiaulienės Kirkilo projektą su TRIM raidėm, rašant pagrindiniame lape PUSIAU originaliai, o kaip kas skaitys tą pavardę, kaip jos ieškos duomenyne, kiek atsiras absoliučiai skirtingai skambančių, tačiau PUSIAU originaliai absoliučiai vienodai parašytų – tai jau ne Svernelio rūpestis… 🙂 Juolab ne Šiaulienės su Kirkilu…
    Gal kas pasakytų, kokia prasmė rašyti PUSIAU originaliai? Kokia nauda iš to pusiau skusto, pusiau lupto įrašo pavardės nešiotojui? Kam ta painiava valstybei ir kiekvienam dirbančiam su duomenimis?
    „Talkos” pasiūlymas (kaip ir latvių) – šalies viduje galioja ir vadovaujamasi tik įrašu VALSTYBINE kalba.
    Greta įsegamas specialus kitų įrašų puslapis, skirtas būtent įrašui ORIGINALO rašmenimis su visais unikaliais jo diakritikais.
    Žinoma, kai pase atsidurs TIKRAI, o ne apsimestinai originalus įrašas, kai kam ši tema skandalams atkris. Tai gal būtent jis nenori praleisti „Talkos” projekto? O mes, kaip visada, tupiam prieš jo norus ant užpakalinių letenų ir laižom šeimininkui ranką?

    Atsakyti
    • Kaunietis says:
      4 m. ago

      Ką daryti?! Ką daryti?! Reikia Daliai pasakyti!!!

      Atsakyti
      • Žemyna says:
        4 m. ago

        Kirkilo-Šiaulienės-Skvernelio PUSINIS projektas iš nemažos dalies valstybinės bei privačios raštvedybos IŠMETA rašybą VALSTYBINE kalba, įneša į ją chaosą, nes įraše be diakritinių ženklų išnyksta informacija apie etninę pavardės kilmę, jos skambesį.
        „Talkos” projektas NE VALSTYBINĖS KALBOS SĄSKAITA įrašo svetimvardžio originalą, taigi, niekaip nepakenkia raštvedybai valstybėje, nesutrukdo atsekti reikiamą informaciją apie asmenį, kuri yra nepaprastai įvairialypė, kurią įžvelgia tie, kas giliau, profesionaliai ir raštvedybą, ir vardynus išmano, žino, kad šis įrašas svarbus ne tik šiandien pasų skyriaus dirbantiesiems, bet ir po amžių įvairių faktų tyrėjams.
        Reikalas tas, kad minėtasis TRIO įžvelgia tik klausimo paviršių, galvoja, originaliai įrašius pavardę problema išsprendžiama, reikalas baigtas. O yra būtent priešingai – tokiu sprendimu JIE JĄ ĮSUKS visu smarkumu visais atžvilgiais, ne tik kad padarys rimtą žalą valstybinei kalbai, gal net „paleis nuo kalno sniego gniūžtę”…
        Taip, yra tokia taisyklė: pateiktas šaltinis su svetimvardžiu užsienio k. yra pakankama teisinė priežastis ir kitų šalių dokumentuose rašyti svetimvardį svetima k.
        Tačiau reikia įvertinti aukštyn kojom apvirtusią situaciją – kol tokie pasai buvo tik išimtys, kol jie sudarė kelias procento dalis bendrame sraute, jie buvo „suvirškinami”, nekėlė pavojaus. Tačiau dabar padėtis šalyje smarkiai pakito, turime daugybę ne tik piliečių ir jų šeimos narių su svetimvardžiais, bet ir žmonių su leidimais gyventi ir įv. kitų atvejų, tad neįskaitomų dokumentų dalis bendrame sraute jau tampa grėsminga, chaosas šalyje ir dėl nesusipratimų, painiojimų, klastočių, padirbinėjimų taps kuo toliau, tuo labiau chaotiška, palanki kriminalams. Šiuo mūsų žioplumu būtinai pasinaudos tas, kas tik ir gaudo Vakarų šalių žioplumus, naivumus, klaidas, aplaidumą, ir paverčia juos savo užsienio politikos pamatais.
        Nesileiskime šantažuojami, jog esame nacionalistai, paranojikai, išsigandę 3jų raidžių. Tegu tie gąsdintojai savo tris raides taiko ten, kur ligi šiol taikė – pasiųsti „ant 3”, o mes viską numatykime ir giliau, ir plačiau, ir toli į ateitį. O tada darykime, kaip MŪSŲ valstybei saugiau, oriau, geriau… Precendentas yra – Latvija, todėl mums jau lengviau, yra su kuo pasitarti, pasidalinti patirtimi, pasimokyti. Mažytė Latvija nepabūgo iššūkio, ir sykį jau darė, padarė „gruntaunai” – PAGARBA BRALIUKAMS!

        Atsakyti
  19. Kaunietis says:
    4 m. ago

    Tik vienas vienintelis klausimas. Lenkijoje etniniams lietuviams, atseit, oficialiai leidžiama asmens dokumentuose rašyti savo vardus bei pavardes lietuviškai. Dobrze, panowie. Tik kažin kodėl, pvz., Punsko gminos viršaičio, etninio lietuvio, Vytauto Liškausko vardas bei pavardė ten įrašyti kaip Witold Liszkowski? Net ne Wytautas Liszkauskas, o būten Witold Liszkowski (?!). Kas tai? Nesusipratimas?

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      4 m. ago

      Su tuo pasu gali tik savo parapijoje veikti. Visur registruose viskas įrašyta valstybine kalba (ir visiškai teisingai). Jeigu norėtum ką nors rimčiau veikti, tau galų gale teks pasą keisti į standartinį valstybės pasą, kad netektų švaistyti pinigų ir laiko notarams ir kt.,
      Kodėl parlamentarai, kurių pavardės rodo jų kitokią tautybę, visgi oficialiai rašo ją valstybine kalba? O todėl, kad ta teisė tėra teisės imitacija, nes toks pasas yra nevisavertis, jis ne visur galioja. „Talkos” projektuos tuo geras, kad žmogus šeimos istorijai išsaugo originalią pavardės formą, tačiau GYVENIME ir VEIKLOJE dėl to nepatiria jokių nepatogumų, išlaidų, gaišaties, jokių dviprasmybių šalyje, kurioje gyvena ir dirba, keliaudamas ir t.t.

      Atsakyti
      • Kaunietis says:
        4 m. ago

        Tai kodėl mes neimame pavyzdžio iš mūsų “brolių” ir strateginių partnerių lenkų?! Ten gi pas juos viskas lenkiškai ir tik lenkiškai!!! O juk gyvena ten ir etniniai lietuviai, ir čekai, ir vokiečiai, ir kašūbai… Tai kažin kodėl mes išradinėjame dviratį?!

        Atsakyti
        • Kažin says:
          4 m. ago

          O kam iš kaimynų Lenkija kada nors buvo ar yra pavyzdžiu…

          Atsakyti
          • Kaunietis says:
            4 m. ago

            Taip, Lenkija yra tautinio orumo bei tautinės savigarbos pavyzdys! Nepainiokite, ponai, mūsų tuteišų su lenkais, nes taip vadinami “lenkai ant Lietuvos” yra tik lenkiškai kalbantys kadaise sulenkėję lietuviai bei gudai. Galite prieštarauti, bet faktas, deja, yra kaip blynas, o blynas kaip… karvės.

  20. Pikc says:
    4 m. ago

    Punktas, į kurį nė vienas iš mūsų neatsižvelgė: šis teismo sprendimas PRIEŠTARAUJA ĮSTATYMAMS – gi įstatymais nėra leidžiami jokie papildomi įrašai. Labai geras Zeppelinus tekstas: https://plus.google.com/118198014712853689988/posts/hTTezB4HHsh

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      4 m. ago

      Nušneki: kituose lapuose kitų valstybių pareigūnai deda savo įrašus.

      Atsakyti
  21. aha says:
    4 m. ago

    Kol lenkai nepripažins, jog buvo okupavę Vilnių ir jo kraštą, tol mes ilgai ir nuobodžiai murkdysimės toj pekloj. Ar atsiras nors vienas mūsų vadinamas politikas, kuris to pareikalautų? Galit nesivargint – ne. Nes visi labai gerai išmokinti prisitaikyti ir padlaižiauti….

    Atsakyti
    • Giedrius ir sąsajos says:
      4 m. ago

      ir savaitė “IKI PRADŽIOS”…
      – kai tautos arba tiksliau Jungtinės britų imperijos Karalystės likutinio salyno tautų atstovų, – JŲ Valstybės piliečių sprendimo (daugumos sprendusiųjų!) valia, – bus pradėta BRITŲ sandraugos Valstybės-Karalystės atsitraukimo už saugesnės būties – atsiskyrimo (“Brexit”) žingsniavimo savimp (lyg atgal pilin savon) veika;

      ji galima, t.y. jos įvykinimas (piliečių sprendinio sau), tik po lemiamų Jungtinės Karalystės ypatingiausiųjų įsipareigojimų įvykdymo, – taip taip, tam ir mes ir mES, ir net ALKAS čia tam, kad… 1945-08-02 Potsdame Karalystės šios premjero parašu priimtas i š k i l m i n g i a u s i o palaikymo įsipareigojimas būtų įvykdytas
      …šiai premjerei pagaliau parengus (su JAV prezidentu, kaip TĄSYK ir įsipareigota) e s a m ą Taikų susitarimą dėl – abiejų laikinam administravimui paskirtų – tuometės Rytų Prūsijos žemių ateities; tik tuomet
      v i s a t e i s i a i vien įmanomas bele kokis tarp-tautiškasis Jung.Karalijos judesys, – o tuo pačiu…

      ir Tvankstos žemės didžiosios dalies būsimoji santvarka sąlygojimu e s a m o s i o s Liublino unijos (1569 m.) sutarties sąlygų į v y k i n a m a, – bendru tarpusavio susitarimu, gretimųjų Tvankstos žemės ateities
      v a l d y m o (administravimo) sutvarkymu naująja (posovietinio meto, 16-os respublikų pareigos – gautos 1945-08-02 Potsdamo susitarimo p a r a š a i s) TAIKOS SUSITARIMO KONFERENCIJOS v a l i a; jai
      vykdyti ir įvykinti pačios reikšmingiausios sąlygos – esamų Tvankstos žemių kaimynių – Lenkijos ir Lietuvos
      b e n d r ų j ų tarpusavio susitarimų būsimoji eiga, – kurios pagrindas – ryškiai teisėtos Liublino unija nustatytos tarpusavio ABIEJŲ ŠALIŲ ribos, kurių nei viena šalis skyriumi ar kita trečiųjų šalių bendrąja valia nėra p e r t v a r k i u s i o s (laikinieji norai-nesusipratimai dėl 1918-1920 m. Abiejų šalių išsivadavimo iš užvaldomosios priespaudos iki bei po 1915 m. trečiųjų šalių įtakomis /karu/, savaisiais Valstybinių darinių veiksmais bei laikinais “paadministravimais-užlaikymais” /net iki pat 1945-08-02/, jokios t e i s i n ė s įtakos dėl savitarpio ribų nuo pat unijos Liubline 1569 m. nėra sukėlę, ir tuo pačiu bet kuriai iš jų, ar Lenkijai, ar Lietuvai – viena kitos nuo pat 1569 m. g a r b i n g a i bei neišvengiamai reikalingai į uniją susiliejus vadinamąja Abiejų Tautų Respublika /ATR/ nei vieno pusmilimetrio tarpusaviai teisinių-sutartinių ploto perleidimų nesuteikta!

      Tad – laukiam pačio sąžiningiausio, reikalingiausio ir garbiu sprendimu sau, savam saugumui bei išgyvenimui (kaip būta mums tada sprendimu Liubline), priimto “brexit” įgyvendinimo pradžios, kuris t.p. tikėtina ir Potsdamo-45 nutarimo įgyvendinimo įvykinimE(!) leis mūsų šalių dar didesnio suklestėjimo labui, Lenkijos su Lietuva ATR-nio tarpusavio ribų sprendinio sąlygotumais – galimais teisėtų plotų mainų mainais išspręsti ir 1920 m. Suvalkuose pradėtas, bet baimingų išlikimo grėsmių aplinkos susidarkymu negrabiais karinių pajėgų veikėjų veiksmais nutrauktas derybas dėl i š l i k u s i ų j ų ATR ribinio susitarimo perbraižos.
      Tai įmanoma vien į v y k i n i m e – ne iki ar po “Taikos susitarimo”, o vien s u s i t a r i m ą deramai rengiant,
      – Tvankstos žemių ateitį pagal bendrąją tuometinių 18-os šalių dalyvių valią apsprendžiant jau naujoje –
      I Š S I L A I S V I N T O J E kokybėje, kai po KOVO 11-osios (1990) ne vien pati Lietuva išsilaisvino, bet ir po žiauriausiojo teroro ančpuolio pradžios 1917 m. rudens finansinėje-karinėje socioagresijoje sužlugdyta Rusija vėl atgavusi savo n e p ri k l a u s o m y b ę (už Kareliją, kuri 1945 m. iš Jungt.Karalystės ir JAV vadovybės įgaliota administruot bevalstybinius laikinuosius Rytprusių plotus, galbūt dab. Suomijai teisė atstovavimui-sprendimui gali būt suteikta, tai jau Jungtinės Karalystės su JAV b e n d r a p i l i e t i n ė s valios sprendinys būtų – kaip, kas, kur, kiek ir…).
      Taigi “brexit” ir Liublinas-1569 m. per POTSDAM-45 2017-2019 visų b e n d r a p i l i e t i n ė Garbė.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Naujasis Seimas apibendrino pirmosios darbo sesijos rezultatus

2021 01 14
Atliekos | VASA nuotr.

Seimas svarstys siūlymus, kaip sumažinti atliekų kiekius sąvartynuose

2021 01 14
Kelionės | sam.lt nuotr.

Grąžinama ankstesnė pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarka

2021 01 14
Vaistai | sam.lt nuotr.

Kompensuojamuosius vaistus gaus daugiau skurdžiai gyvenančių asmenų

2021 01 14
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14
Aušrinė Norkienė | lrs.lt nuotr.

Seimo LVŽS frakcija kviečia pasiaiškinti sveikatos apsaugos ministrą A. Dulkį (tiesioginė transliacija)

2021 01 13
30-tą kartą iškilmingai paminėti Lietuvos laisvės gynėjai (video, nuotraukos)

30-tą kartą iškilmingai paminėti Lietuvos laisvės gynėjai (video, nuotraukos)

2021 01 13
2020 m. Laisvės premija įteikta demokratinės Baltarusijos lyderei S. Cichanouskajai (video, nuotraukos)

2020 m. Laisvės premija įteikta demokratinės Baltarusijos lyderei S. Cichanouskajai (video, nuotraukos)

2021 01 13
www.antanasguoga.lt

A. Guoga nusprendė trauktis iš Seimo

2021 01 12
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

LVŽS frakcija Seimo posėdyje nori išgirsti sveikatos apsaugos ministro pasiaiškinimus

2021 01 12
Rodyti daugiau

Naujienos

LMPS pirmininkas Egidijus Milešinas | svietimoprofsajunga.lt nuotr.
Lietuvoje

Dėl mokytojų nenuotolinio darbo spaudžia ministeriją imtis vadovavimo

2021 01 19
Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
Gamta ir žmogus

Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras

2021 01 19
Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo
Gamta ir žmogus

Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo

2021 01 19
Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?
Lietuvoje

Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?

2021 01 19
Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu
Gamta ir žmogus

Lietuvos moksleiviai kviečiami mokytis iš kino nuotoliniu būdu

2021 01 19
Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19

Nuomonių ratas

Marius Kundrotas | asmeninė nuotr.
Lietuvos kelias

M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

2021 01 18
Žemės ūkis | zum.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

A. Miceikienė. Skaitmeninės technologijos drebina tradicinio žemės ūkio pamatus

2021 01 17
Klaipėdos krašto savanorių armijos kariai, 1923 m., Klaipeda | LCVA. P-6603 nuotr.
Istorija

I. Meškauskas. Užmirštieji šaukiasi teisingumo ir atminimo

2021 01 15
M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?
Akiračiai

M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

2021 01 15
A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę
Lietuvos kelias

A. Sabūnas. Lietuvos piliečio kreipimasis į naująją Vyriausybę

2021 01 15
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Kalba

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

2021 01 14

Kultūra

Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai
Istorija

Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

2021 01 19
Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
Kultūra

Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

2021 01 19
Vilniaus trumpametrazių filmų varžytuvės | rengėjų nuotr.
Kultūra

Paskelbti geriausi Vilniaus tarptautinių trumpųjų filmų varžytuvių filmai

2021 01 18
Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)
Istorija

Kaune paminėtos 98-osios Klaipėdos sukilimo bei J. Zauerveino 190-osios gimimo metinės (nuotraukos)

2021 01 17
Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)
Kultūra

Krašto apsaugos savanorių pajėgos mini 30-ąsias įkūrimo metines (video)

2021 01 17
Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras
Kultūra

Tyrimas: skaitmeninė karta kultūrai neabejinga, muziejuose lankosi kas antras

2021 01 17


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • spoofing ataka apie Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms
  • Žemyna apie K. Leončikas. Jotvingių eldoradas (II)
  • Saulius apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Pajūrietis apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Žemyna apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Netekome vieno žymiausių mokslininkų Lietuvoje – Prano Baltrėno
  • Dėl mokytojų nenuotolinio darbo spaudžia ministeriją imtis vadovavimo
  • Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Mokyklos varžosi dėl daugiausia vaikštančios vardo
  • Kaip pasiruošti brandos egzaminams, kad nesikartotų gąsdinantis 2020 m. scenarijus?
  • Dainavos apygardos ir Pietų Lietuvos (Nemuno) srities partizanų vadai

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 1976; komentarų: 16
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1763; komentarų: 14
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1510; komentarų: 11
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1486; komentarų: 30
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1406; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1386; komentarų: 4

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-19 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Naujasis Seimas apibendrino pirmosios darbo sesijos rezultatus

by Ditė Česėkaitė
2021 01 14
0
Seimas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Šiandien XIII Seimas baigė pirmąją eilinę (rudens) sesiją. Seimas, į pirmąjį posėdį susirinkęs lapkričio 13 d., surengė 30 posėdžių, kuriuose...

Skaityti toliau

Seimas svarstys siūlymus, kaip sumažinti atliekų kiekius sąvartynuose

by Ditė Česėkaitė
2021 01 14
0
Atliekos | VASA nuotr.

Seimas pradėjo svarstyti aplinkos ministro Simono Gentvilo pristatytas Atliekų tvarkymo ir Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų pataisas, kuriomis siekiama...

Skaityti toliau

Grąžinama ankstesnė pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarka

by Ditė Česėkaitė
2021 01 14
0
Kelionės | sam.lt nuotr.

Seimas priėmė Civilinio kodekso pataisas, kuriomis nuspręsta sugrįžti prie ankstesnės pinigų grąžinimo už neįvykusias keliones tvarkos. Priimtomis pataisomis nutarta panaikinti...

Skaityti toliau

Kompensuojamuosius vaistus gaus daugiau skurdžiai gyvenančių asmenų

by Ditė Česėkaitė
2021 01 14
0
Vaistai | sam.lt nuotr.

Seimas pritarė Prezidento Gitano Nausėdos teiktoms Sveikatos draudimo įstatymo pataisoms, sudarydamas sąlygas paciento priemokos už kompensuojamuosius vaistus ir kompensuojamąsias medicinos...

Skaityti toliau

D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai

by Jonas Vaiškūnas
2021 01 14
14
Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Taip išėjo, kad vieną po kitos perskaičiau dvi knygas, labai skirtingas, skirtingo turinio, žanro ir paskirties, bet abi geras ir...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • spoofing ataka apie Prezidentas: Turime stiprinti atsparumą kibernetinėms grėsmėms
  • Žemyna apie K. Leončikas. Jotvingių eldoradas (II)
  • Saulius apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Pajūrietis apie Santaros slėnyje bus statomas išskirtinis mokslo centras
  • Žemyna apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • KITAS MENAS - raudonosnosys.lt apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Žemyna apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Žemyna apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Donaldas Trampas | Alkas.lt nuotr.

S. Jalsevac. Stebinanti tikroji neapykantos Donaldui Trampui priežastis (video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai