Nuo sanskrito iki konkurencingos lietuviškos tapatybės (0)

Lietuvių kalbos institutas | wikipedia.org nuotr.

Šiandien, vasario 23 d. prasidėsiančioje Vilniaus knygų mugėje pristatomi naujausi Lietuvių kalbos instituto (LKI) leidiniai, kuriuose atspindimas visas pluoštas tradicinių ir pačių naujoviškiausių lingvistikos ir tarpdalykinių tyrimų.

Pirmąją knygų mugės dieną dalysimės terminologijos, bene tarpdiscipliniškiausios kalbotyros šakos, naujienomis. 12 val. 3.1 salėje, vyks Palmiros Zemlevičiūtės monografijos „XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos žodynų terminologinė medicinos leksika“ pristatymas. Taip pat bus pristatytas ir naujausias (23) tarptautinio mokslinio žurnalo „Terminologija“ numeris (vyr. red. Albina Auksoriūtė).

Kalbos kultūros metais itin svarbūs bendrinės kalbos formavimo(si) istorijos tyrimai. Pasipriešinimo sovietinei prievartinei dvikalbystei bei rusifikacijai ir XX amžiaus antrosios pusės lietuvių bendrinės kalbos kūrimo istorija nuosekliai pristatoma Aldono Pupkio monografijoje „Lietuvių kalbos sąjūdis 1968–1988“. Pristatymas vyks penktadienį 12 val., 5.5 konferencijų salėje.

„Sanskrito-lietuvių vėrinys“ | LKI nuotr.

Be galo džiaugiamės, kad išėjo lietuvių kalbos artumą sanskritui atskleidžiantis leidinys „Sanskrito-lietuvių vėrinys“, kurio autorius žymus sanskritologas Vidunas. Šį leidinį Lietuvių kalbos institutas parengė kartu su Vilniaus universiteto Orientalistikos centru. Taip pat bus pristatytas vieno žymiausių indoeuropeistų Augusto Šleicherio pirmosios mokslinės lietuvių kalbos gramatikos, parašytos vokiečių kalba, vertimas į lietuvių kalbą ir gausi archyvinė medžiaga. Knygos sudarytojai – Ilja Lemeškinas ir Jolanta Zabarskaitė. Apie tai ir – ar XXI amžiuje dar aktuali indoeuropeistika diskutuosime penktadienį 18 val., 3.2 salėje.

LKI nuotr.

Šeštadienį siūlome nerti į pačius naujausius tarmių ir kalbos kūrybiškumo tyrimus. Kaip laikosi lietuvių kalbos tarmės XXI a.? 13 val. 3.1 salėje bus pristatyta  naujų dialektologijos ir geolingvistikos tyrimų gausa: Rimos Bakšienės monografija „Vakarų aukštaičių kauniškių priegaidės: Marijampolės šnekta“, kolektyvinė monografija „Lietuvių tarmių kaita XXI a. pradžioje: Lenkijos lietuvių šnektos“, taip pat Astos Leskauskaitės ir Vilijos Ragaišienės „Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas“. Asta Leskauskaitė taip pat parengė pristatomus „Seirijų šnektos tekstus“.

18 val. 5.5 salėje, pristatomos dvi netradicinės kolektyvinės monografijos, kurios ragina į kalbą pažvelgti kitaip. Jolantos Zabarskaitės, Sergejaus Temčino, Aurelijos Gritėnienės, Loretos Semėnienės, Roberto Stunžino ir Anželikos Gaidienės monografijoje „Kūrybiškumo slinktys ir lūžiai. Kalbinė „kurti“ analizė“ pasakojama, kokie kūrybiškumo požymiai yra įsitvirtinę mūsų sąmonėje, kaip nuo seniausių laikų iki dabar lietuviai suprato ir supranta kūrybiškumą.

Tarpdalykinėje monografijoje „Naujos tradicinės regionų tapatybės konstravimas: integralumas, sumanumas, konkurencingumas“ (autoriai Arūnas Augustinaitis, Danguolė Mikulėnienė, Jolanta Zabarskaitė, Violeta Meiliūnaitė, Remigijus Venckus, Liutauras Labanauskas, Kastytis Rudokas ir Austė Kiškienė), parengtoje kartu su Kazimiero Simonavičiaus universitetu, išsamiai nagrinėjama, kaip globalizacijos sąlygomis skaitmeninėje postmodernaus pasaulio ir naujųjų medijų aplinkoje tradiciniai regiono tapatybės elementai – kalba / tarmė, etnokultūra, kultūra, istorija, gyvenimo būdas, regioniniai verslai – tampa naujosios sumanios tapatybės pagrindu, integralaus regiono kūrimo priemone. Monografijos autoriai siūlo šiuolaikinę strategiją, kaip išsaugoti ir stiprinti vienetinę lietuvišką tapatybę, kad nenugrimztume pasaulio globalizacijos gausme.