J. Panka. Teisėja iš Anykščių vs Matukas iš Kėdainių, rezultatas 1:0? (31)

Julius Panka | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Julius Panka | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.

Paskutinę savaitę visa Lietuva sukrėsta, pasibaigus serialo apie pelenės Gretos nuotykius Seime, žiniasklaidos dėmesys prikaustytas prie mažo berniuko tragedijos Kėdainiuose. Nesvarbu ar tai būtų internetinis naujienų portalas, ar televizijos ir radijo žinių laida, ar tiesiog pramoginis pokalbių šou komerciniame kanale – visur kalbama apie artimųjų nukankintą berniuką Matą.

Ne tik žiniasklaida, bet ir visuomenė aptarinėja šį be galo liūdną ir sunkiai suprantamą įvykį, tema gvildenama tūkstančiuose socialinių tinklų diskusijų, bendradarbių pietų metu, visuomeniniame transporte. Nuomonių apie įvykį buvo pačių įvairiausių ir ši tema abejingų nebaliko.

Šiuo straipsniu nesiekiu vėl žadinti diskusijos dėl tėvų teisių auklėjant vaikus. Jame nebus kalbama apie tai, kas yra smurtas šeimoje ir kuo jis skiriasi nuo tradicinių, per tūkstantmečius pasiteisinusių auklėjimo būdų. Kiekvienas tėvas ir mama prieš Lietuvos Konstituciją ir Dievą yra atsakingi už savo vaikus, jų auklėjimą ir gerovę. Tėvai privalo pasirinkti tinkamus būdus vaikų auklėjimui, kurie nepažeistų įstatymų, dorovės ir sveiko proto. O valstybė ir visuomenė jiems turi visomis priemonėmis padėti.

Šiuo straipsniu norėtųsi pakreipti mūsų visuomenės ir žiniasklaidos diskusijas šiek tiek kita linkme. Mūsų visuomenėje klesti smurto ir patyčių kultūra, kuri yra palaikoma dalies žiniasklaidos priemonių, politikų, visuomenės veikėjų ir net (!) teismų. Prisiminkime vieną neseną rezonansinę istoriją.

Prieš porą metų nesusitupėjęs paauglys iš Troškūnų, Vaidotas Grincevičius, pasivadinęs „Whydoto“ slapyvardžiu, internete paskelbė „produktą“, kurį pavadino „Šėtone, prašau“. Po to tęsėsi ilgi teisiniai ginčai, kurie peraugo į diskusijas apie žodžio laisvę, o šios, įsikišus žiniasklaidai ir visuomenėje žinomiems žmonėms, baigėsi jaunuolio išteisinimu.

Mieli skaitytojai, dabar atsisėskite patogiai, prisiminkite ketverių metukų Matuką iš Kėdainių, jo sužvėrėjusį patėvį ir nužmogėjusią motiną, vaikiškomis lūpomis, drebančiu balseliu, bet šiek tiek švepluojant tariamus skaičiukų pavadinimus. Tada smūgius, kraują, vėl smūgius, vėl kraują, sužalotas smegenis, visą kūnelį ištinusį nuo mėlynių, guzų ir žaizdų, komą ir nebepabudimą niekados… 

Dar prisiminkite laidotuves, darželio auklėtojos ašaras, nuo veidmainiškos užuojautos perkreiptus politikų ir pareigūnų veidus ir mėgaukitės Lietuvos Respublikos teismų išteisintu „meno kūriniu“. Kas galėtų paneigti, kad Gediminas Kontenis išradingumo ir įkvėpimo savo poelgiui sėmėsi būtent iš šio kūrinio ir klasikos šedevro?

Teisėja Zita Gavėnienė | anyksta.lt, J. Junevičiaus nuotr.

Teisėja Zita Gavėnienė | anyksta.lt, J. Junevičiaus nuotr.

Šėtone parašau nupirki mano siela

Už leidimą taškyti vaikų galvas į sieną
Pyktis manyje verda kiekvieną dieną
Tai daug dažniau nei mano mama verda man pieną
Jeigu pagaučiau aš vaiką galėčiau jo mėsą sušaldyt, suvalgyt
Kaulus vietoj malkų suskaldyt…
/…/
Pažiūrėk matai, aš grėbiu lapus
Būtų daug smagiau, grėbti man vaikus
Nesvarbu gyvus, ar negyvus
Iš kur tas pyktis, aš nežinau
Bet kiekvieną dieną kaupias vis daugiau…
Šiais laikais vaikai yra tokie įkyrūs
Bet tiek to, jų stuburai silpni ir birus
Nebijok trenkti vaikui, būk tikras vyras
Nesvarbu ar tu merga, ar žmogus
Kreipiuosi į jus visus
į tave, į tave, į tave.
sukilkim prieš vaikus!
Nukapokim jiem nagus, nuvarykim į kapus
Jie galvos, kad tai košmaras
Bet užmigę niekada taip ir nepabus…

Pasiskaitėte, patiko? Susiraskite šį kūrinį Youtube puslapyje, žiūrėkite į Matuko laidotuvių nuotraukas ir mėgaukitės, klausykitės, patirkite malonumą…

Priminsiu, kad Lietuvos Respublikos teismas 2016 metų rugsėjo mėnesį pasakė, kad tokie teiginiai nėra nusikaltimas, tuo sprendimu džiūgavo liberalieji žodžio laisvės „pranašai“ Algis Ramanauskas ir Marijonas Mikutavičius.

Nors daina ir vaizdo klipas yra neigiamo turinio, vien tik neigiamų teiginių vartojimas sukurtoje dainoje ir vaizdo klipe, nesant konkrečių tiesioginių pareiškimų, skatinančių neapykantą, kurstančių niekinti, diskriminuoti ir skatinančių vartoti fizinį smurtą prieš vaikus, negali būti pripažįstama nusikalstama veika: ši daina ir vaizdo klipas nėra tokio pavojingo turinio, kurį būtų galima vertinti kaip kurstantį neapykantą, niekinimą ar diskriminaciją, – teismo motyvus komentavo teisėja Zita Gavėnienė.

Tai kodėl jūs, mieli skaitytojai stebitės, juk kol Lietuvos teismai teigia, kad skatinimas smurtauti prieš vaikus nėra nusikaltimas, smurtas nesiliaus, jis tik žiaurės ir plėsis.

O gal kokiam kitam „menininkui“ reikia perdainuoti jaunojo Troškūnų menininko kūrinį pakeičiant smurto objektą? Pavyzdžiui žodis vaikai tekste pakeičiamas žodžiais: mokytojai, katalikai, taksistai, žydai, negrai, invalidai…?

Nukapokim jiem nagus, nuvarykim į kapus,

Jie galvos, kad tai košmaras,
Bet užmigę niekada taip ir nepabus…? 

Tikrai?!

Teisėja Zita, Marijonai Mikutavičiau, jūs rimtai?

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: