Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Istorija

V. Šilas. Testamentinis lietuvnininkų aktas

www.alkas.lt
2016-12-02 08:00:58
18
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.
Mažoji Lietuva | pirmojiknyga.mch.mii.lt nuotr.

I pasaulinis karas dar tęsėsi kai 1918 m. sausio 18 d. JAV prezidentas Tomas Vilsonas paskelbė Tautų apsisprendimo teisės Deklaraciją kaip svarbiausią principą taikingam pokario gyvenimui. Lapkričio mėnesį keturios karo išsekintos imperijos – Vokietijos, Austrijos-Vengrijos, Rusijos ir Osmanų beviltiškai žlugo. Vokietiją pribaigė lapkričio 9 d.  įvykusi socialistinė revoliucija, nuvertusi imperatorių Vilhelmą II. Pagaliau, lapkričio 11 d. Vokietija kapituliavo, pasirašiusi su Antantės valstybėmis Kompjeno (pranc. Compiègne) paliaubas.

Pasinaudoję  byrančia Vokietijos situacija sukruto „Birutės” draugijos aktyvistai – Martynas Jankus, Erdmonas Simonaitis,  Jonas Vanagaitis, Liudvikas Deivikas ir Martynas Jankus. Per klaipėdiškę Lietuviška Ceitunga lapkričio 14 d. buvo kreiptasi į lietuvininkus: Rodos, negali būti jokios abejonės, kad mes, lietuviai, priklausome prie Lietu­vos. Niekas neprivalo dabar bijotės išreikšti aiškiai, kad jis nori būti Lietuvos pilie­tis.

Tilžės aktas | archyvinė nuotr.
Tilžės aktas | archyvinė nuotr.

Minėti birutininkai jau kitą, lapkričio 15 dieną, pasivadinę Prūsų Lietuvos Tautinės komisijos vardu, 100 tūkstančių egzempliorių tiražu paskelbė  – Pašaukimą (t.y. atsišaukimą) į Prūsų Lietuvos (t.y. Mažosios Lietuvos) gyventojus ragindami Prūsų Lietuvą jungtis su Lietuvos valstybe. Pašaukime, pavadintame Lietuvininkai! Pabuskit! buvo rašoma: Dabar karalystės griūna, prispaustos giminės prisikelia iš vergystės. Antai finai valni, čekai valni, vengrai valni, ar tik mes, prūsiški lietuvininkai, toliau gedėsime savo lietuvystės ir lįsime po vokišku apdangalu? Dabar valanda parėjo pasauliui apsakyti, kad mes su Didžiąja Lietuva esame vienos motinėlės vaikai. Mes be jokios širdperšos skiriamės nuo Vokietijos: ji nebuvo mums kaip motina, bet kaip kieta, neširdinga ir svetima pamotė. Balsuokit, kad laikas pareis, tiktai už priglaudimą prie Didžiosios Lietuvos.

Jau minėtą 1918 m. lapkričio 15 d. dieną į Tilžę susirinko  aplinkinių apskričių lietuvininkų atstovai.  Jie išrinko Mažosios Lietuvos Tautinę Tarybą (MLTT), cituojame: atstovauti prūsų lietuvius  vokiečių ir kitų tautų, ypač Santarvės akyse. Anksčiau minėtas Tautinės komisijos Pašaukimas buvo kreipimasis į Mažosios Lietuvos visuomenę. Tuo tarpu, Tautinė Taryba 1918 m. lapkričio 30 d Tilžėje pa­sirašė dviejų sakinių politinę deklaraciją, skirtą diplomatams, politikams, dabar žinoma Tilžės Ak­to vardu. Jame deklaruota: Mes Lietuviai Prūsų Lietuvoj gyvenantieji sudarome šito krašto dauguomenę, reikalaujame, remdamiesi ant Vilsono Tautų paties apsisprendimo teisės, priglaudimą Mažosios Lietuvos prie Didžiosios Lietuvos.   

Priimtąjį Aktą buvo nutarta paskelbti Antantės valstybėms: Prancūzijai, Anglijai, Jungtinėms Valstijoms, Italijai. Bet kaip tą  padarius? Vienas iš MLTT vadovų Jonas Vanagaitis gruodžio mėnesį atvyko į Dancigą. Ten susitikęs su Danų Raudonojo kryžiaus laivo kapitonu ir prancūzų kreiserio kapitonu, perdavė jiems Akto tekstą. Jis pateko į danų spaudą  ir taip buvo paviešintas. 1919 m. balandžio 8 d. Tilžės Aktą  gavo Versalio taikos konferencijos pirmininkas Žoržas Klemanso (Georges Clemenceau). Tai  irgi prisidėjo prie Antantės sprendimo atskirti nuo Vokietijos nors Klaipėdos kraštą (kaip lietuviškiausią Mažosios Lietuvos dalį).

Jau po Antrojo pasaulinio karo Tilžės Aktą iš naujo aktualizavo lietuvių išeivija. E. Simonaičio iniciatyva Fuldoje (Vokietija) atkurta ir vadovaujama Mažosios Lietuvos Taryba 1946 m. lapkričio 6 d. priėmė „Mažosios Lietuvos lietuvių deklaraciją“ (vėliau pavadintą Pirmuoju Fuldos aktu), Tilžės Aktu buvo grindžiamas jos reikalavimas prijungti Karaliaučiaus kraštą (Bretkūno, Donelaičio, Rėzos žemę) prie Lietuvos.

Vytautas Šilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.
Vytautas Šilas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Lietuviškoji išeivija nuolat minėdavo Tilžės Akto dieną. Tam, kad ši diena būtų įtraukta į Lietuvos Respublikos Atmintinų dienų sąrašą 1998-aisiais metais, ruošiantis minėti Tilžės Akto aštuoniasdešimtmetį išsirūpino MLRT.  Nutarimo projektą pateikė Seimo Nacionalinio saugumo narys Stanislovas Buškevičius 1998 m. birželio 25 d. LR prezidentui Valdas  Adamkus  Nutarimą patvirtino ir lapkričio 30-oji tapo atmintina Mažosios Lietu­vos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos diena, t.y. Mažosios Lietuvos diena!       

Pirmąjį Tilžės Akto dienos  minėjimą Lietuvos Respublikoje surengė Mažosios Lietuvos reikalų taryba (MLRT) kartu su Lietuvininkų bendrija „Mažoji Lietuva“. Jis vyko 1993 m. lapkričio 30 d. Lietuvos kraštotyros draugijoje, švenčiant Tilžės Akto 75-ąsiais metines. Minėjimo iniciatoriai ir organizatoriai buvo MLRT nariai dr. Petronėlė Žostautaitė, Vytautas Gocentas ir Irena Seliukaitė.

Karaliaučiaus krašto žemė per 1944-1948 metus neteko visų savo senųjų gyventojų lietuvininkų. Todėl Tilžės Aktas yra tapęs jų valios testamentu. Jis įpareigoja mus daugiau domėtis Karaliaučiaus kraštu, garsinti jo paveldą ir kultūros veikėjus. Labai gražu, kad šį kartą paminėti Mažosios Lietuvos dieną mus į Lietuvos rašytojų sąjungą pakvietė žurnalą „Donelaičio Žemė“  leidžianti Kristijono Donelaičio draugija.

Autorius yra Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Šilas. Kraštas be savo žmonių
  2. Č. Iškauskas. Ar mums reikalingas Karaliaučius?
  3. V.Turčinavičius. Drąsiausias Lietuvos politinis-karinis žygis
  4. M. Purvinas. Nacionalinė ekspedicija Nemunu 2015: „liapsusai“ ir paskleisti pramanai (video)
  5. Č.Iškauskas. Klaipėdos sukilimas: o vis dėlto kam priklauso šis kraštas?
  6. Klaipėdoje vyks seminaras „Laiko tiltu į Mažąją Lietuvą“, skirtas Tilžės aktui paminėti
  7. Klaipėdoje bus pristatytas naujas leidinys apie Tilžę
  8. V. Bagdonavičius. Ar verta atgimti Mažosios Lietuvos mėgėjiško teatro tradicijai?
  9. Atidarytos dvi parodos Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje
  10. Pristatoma Pagėgių krašto kulinarinio paveldo knyga „Lietuvininkų valgiai“
  11. Spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 18

  1. suduvis says:
    9 metai ago

    Tai ir pradekime nuo to,kad visu pirma, isaiskinkime siandienos kartoms ,kas tokie buvo prusai – Sembai,Natangai,Nadruviai,Suduviai… Aiskinkime kodel prusai su to meto popieziu zinia ,buvo uzpuldinejami kryziuociu , buvo naikinamos istisos gentys , masiskai pervadinamos ju teritorijos ,ezerai,upes… O “vokiets” dar ir siandien, net nemirksedamas ,aiskina,kad jis yra tikras prusas ir kad tai yra jo proteviu zemes…

    Atsakyti
    • Bartas says:
      9 metai ago

      Pamiršai labai svarbią šių dienų tikrovę. Tai maskovijos kariuomenės lindėjimą Prusų žemėse. Šitie išgamos net nemirksėdami keičia upių, gyvenviečių pavadinimus . Jų mokslinčiai net nemirksėdami įrodinėja, kad prūsai tai tie patys rusai, tik “p” raidę reikia numesti. Kai perskaičiau vos nes nemiriau iš juoko.
      Pirmas ir paskutinis reikalavimas; tegu pasiima savo žudikus su visokiais tankais ir mina į savo “aukso ordą’.

      Atsakyti
      • neziniukas says:
        9 metai ago

        Tikiuosi pripazinsi,kad tai yra taip pat kryziuociu akiplesiskumo padarinys. Rusai, uz kryziuociu akiplesiskuma uzpuolant Rusija, per paciu kryziuociu sukelta antraji pasaulini kara,ateme is kryziuociu etniniu prusu zemiu dali ir ten apsigyveno. Kas be ko, visa tai vyko, ne be sajungininku britu zinios, kuriu aviacija, per antraji pasaulini kara, be gailescio bombordavo visa Prusija, o Karaliauciu sulygino su zeme…

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          9 metai ago

          Dar prisiminkim, kad iš sovietų tą žemę galėjome atgauti.

          Atsakyti
          • Gustavas says:
            9 metai ago

            Baik blevizgot nesamons tikrs letuvio. Lietuva pati buvo užkariauta ir priklausė sovietams . Pvz.jei tu į savo kelnių kišenę iš kitos savo kelnių kišenės isidėtum nepagristai sukeltą tarnybos pensiją ,tai kieno ta pensija būtų? sakytum, kad kelnių, bet kelnės tai tavo. Matom kaip Ukrainai tie atgavimai baigėsi.

      • neziniukas says:
        9 metai ago

        Kas del p raides istrynimo 🙂 is zodzio prusai. Kaip zinia ,rusai,visi bendrai vokiskai yra vadinami slaven,o jeigu po s raides pridesime k raide ,iseina vokiskas zodis sklaven – vergai. Ar viska aisku ? Vikingo “Ruriko” pagrindinis pajamu saltinis buvo ,plaukiant upemis i Konstantinopoli,gaudyti netoli upiu gyvenancius slavus ir pardavineti juos Konstantinopolyje ,kaip vergus. Veliau Rurikas “gerai prasisuko” ir tapo Rusijos ikureju.

        Atsakyti
  2. Algimantas says:
    9 metai ago

    Dėkoju autoriui už neblėstančios aktualijos priminimą.

    Atsakyti
  3. Algimantas says:
    9 metai ago

    Dėkoju autoriui už neblėstančios aktualijos priminimą.

    Atsakyti
  4. Diedas says:
    9 metai ago

    Rytprūsių vokiečiai labai didžiuojasi savo kilme. Tik nedaugelis žino , kad gali turėti lietuviško kraujo. Bet tokių pasitaiko.
    Berlyno burmistru buvo Klausas Woverait save laikantis tikru prūsu.
    Berlyne,autoservise lietuviškai užkalbinta priėmėja seginti ženkliuką su pavarde Kiskis, atsako,kad ne aš pirmas ją labinu lietuviškai ir paaiškina,kad jos seneliai kilę iš Rytprūsių.
    Malonūs ir kalbūs senukai kemperių aikštelėje prie Sinsheim technikos muziejaus,netikėtai pasigiria,kad ponios mergautinė pavardė buvo Šilas ir jos sesuo mokėjo kalbėt lietuviškai. Ji taip pat kilusi iš Mažosios Lietuvos.
    Suvokietėjusių Mažosios Lietuvos gyventojų yra labai daug.
    Telefonų knygose, per 400 000 pavardžių su lietuviškomis šaknimis.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      9 metai ago

      O Hitlerinės Vokietijos karvedys (ne tas, kuris karves veda) Manšteinas – kildinamas iš žemaičių didiko Manstaus .Taigi. Daug lietuviško kraujo nutekėjo vokiečiams ir moskovijos mongolams.

      Atsakyti
      • Dronas says:
        9 metai ago

        Tiek vieni, tiek kiti, uzgrobtose zemese vykde labai arsia nutautinimo politika, todel neverta stebetis. Vokietukai “geri” , tik po to, kai juos rimtai susparde antram pasauliniam, o paskui is rankutes maitino, kad anie atsipeiketu kazkaip. Ruskis sitos neragavo, todel dabar it turim “russkitj mir”, “krymnas”, plaikstymas, ardymasi, istorijos klastojima, melo jura ir kitus issigimeliskus dalykus.

        Atsakyti
  5. Vilna says:
    9 metai ago

    Noriu patikslinti, kad istorijoje yra laikoma, jog lietuvių didikas karvedys Manstus ar Mansčius, iš kurio savo kilmę veda buvęs Vokietijos karvedys Manšteinas, buvo Vytenio vietininkas Tauragės krašte atsikeldamas čia nuo Vilniaus (Rudaminos), kad organizuotų Rytprūsių ir dabartinės Žemaitijos teritorijų gynybą nuo Vokiečių ordino, su kuriuo tuo metu vyko Vytenio žūtbūtinė kova dėl Rytprūsių ir apskritai visos Lietuvos užnemunės teritorijos išlaikymo. Po Vytenio valdymo apie 1321 metus didikas Mansčius, kaip ir keli kiti didžiūnai perėjo į Ordino pusę, kur buvo labai aukštai įvertintas dovanojant jam didžiulius žemės plotus. Dabar iš tų laikų prie Tauragės yra išlikęs Mansčių kaimas, kurio pavadinimas, beje, prieš kelis metus išbrauktas iš kaimų pavadinimų kaip išnykusio kaimo. Tad taip Lietuvos “išminčiai” tvarkosi su Tautos istorija.

    Atsakyti
  6. Vilna says:
    9 metai ago

    Manau, kad ir dabar dar yra teisinių mechanizmų veikti tarptautiškai, kad Karaliaučius būtų atgautas. Pvz., dabartinės buvusių Sovietinių respublikų valdžios galėtų pasisakyti, kad SSSR valdžiai priskyrus Karaliaučiaus kraštą Rusijos federacijai, o ne Lietuvai, ji atsižvelgiant į tai, kad Lietuva karo fronte kovėsi net atskira divizija (16-oji divizija, regis, kad dar Lietuvos buvo ir antroji – 50-oji divizija), buvo nuskriausta. Taigi ta skriauda yra atitaisytina. Žinoma, tuo vadovaujantis galima vesti derybas ir vien su pačia dabartine Rusija.

    Atsakyti
  7. neziniukas says:
    9 metai ago

    Visu pirma, reiketu atkreipti demesi i tai ,kad Vokieciai Romoje turi savo istorijos instituta ,kuris veikia ranka rankon su Vatikanu.Deutsche Historische Institut in Rom (Istituto Storico Germanico di Roma),kuris buvo ikurtas 1888 metais.
    Sis institustas turi ir didziule biblioteka,kurioje yra saugoma aibes mums galimai labai aktualiu knygu…Butent sis institutas irodineja visas vokieciu “germaniskas tiesas”,o mus, kartu su visa germaniska istoriku armija,jie ivardino kaip Baltus, veliau Suduvius kaip Suvalkiecius,o Prusus kaip visiskai isnykusius ir niekas jiems nedriso tame priestarauti ,kada uz ju nugaros Vatikanas.

    O Mantas istorinese knygose ,yra ivardinamas kaip Etrusku pozeminio pasaulio dievas,kaip kad pas pagonis dievas Velinas yra… Etrusku civilizacija,pagal pateikiamus istorinius faktus, dar egzistavo 300 metu iki kristaus ,nors be abejo manau sie metai yra gincytinas dalykas,galimai jie egzistavo kur kas ilgiau…Etruskai gyveno Toskanos,Umbrian ir Latium teritorijose ,dabartineje Italijoje.

    https://books.google.de/books?id=prwoAAAAYAAJ&pg=PA301&dq=Preussen+Mantus&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Preussen%20Mantus&f=false

    Atsakyti
  8. Kęstutis says:
    9 metai ago

    O rusams etruskai irgi rusai – eto ruskij :)… Nors vietovardžiai labai jau Lietuviški – Siena, daug vietovardžiu su …olo, ola, nuo ola, uola – Rivarolo, Betola, Cardirola, Traversetolo, Gazzuola, Vignola, Sestola, Firenzuola, Palazzuolo…

    Atsakyti
    • neziniukas says:
      9 metai ago

      Siena nera viena. Siena buvo ir senuju Izraelitu miestas ,kuri suniokojo Asirai (Assūrāju) 722 m. iki Kristaus, uzupuole Izraelitu gentis.Profesorius istorikas Tudor Parfitt,tirdamas Israelitu genciu dingimo priezastis ir ieskodamas dingusiu artifaktu, aptiko ir tikruosius senojo miesto Siena griuvesius. Teigiama kad Asirams uzkariavus Izraelitus, is artimuju rytu ,prapuole 10 izraelitu genciu,taip yra rasoma ir senojoje Biblijoje. Vienos is genciu saknis , istorikas profesorius Tudor Parfitt, aptiko Afrikoje.Kaip teigiama ,pirmieji atvyke i Afrika izraelitai, priklause israelitu sventiku kastai,kurie buvo priversti begti nuo Asiru,ir laivais nukeliavo net iki siandieninio Mosambiko krantu,veliau pasitrauke i Simbabve .
      Mokslininkai atliko DNR tyrimus ,kurie neginzytinai atitiko .
      O kas liecia paties senosios Sienos miesto pavadinimo atsiradima ,tai jau yra klausimas jums. Nei vienoje kalboje sis zodis nebeturi tiesiogines reiksmes ,isskyrus musu kalba.

      http://enominepatris.com/images/holy_land.jpg
      https://www.youtube.com/watch?v=d39-MdCL0IE
      https://www.youtube.com/watch?v=RYrQvm_llBY
      https://www.youtube.com/watch?v=uErBkod5jbs

      Atsakyti
  9. Vilna says:
    9 metai ago

    Siena yra iš liet. sietis “turėti ryšį”, tai gali būti ir ryšio su Dievu vieta. Sienos pavadinimui yra giminingas ir Sinajaus pusiasalio pavadinimas. Tai, gali būti Hetitų palikimas, jų kalba yra indoeuropiečių grupės, turinti artimų bendrybių ir su baltų kalbomis. Regis Prancūzijoje teka Sienos upė, Algirdas sumušė totorius prie Synije vody, kur “synije” yra ne slaviškas žodis, reiškiantis Mėlynieji vandenys, bet “sieniški, sienos” vandenys iš baltų siena. Gali būti, kad kažkada “sie-na” apskritai reiškė „vanduo“ pagal tai, kad jis turi požymį susisiekti, tęstis, plg. pagal šį vandens požymį atsiradusįjį pavadinimą “susisiekiantys indai”. Čia priskirtinas ir anglų see “jūra, ežeras”. Taigi baltų žodžio “siena” istorija mena labai senus indoeuropiečių laikus. Beje, slavų voda “vanduo” sietinas su liet. oda, kuri taip pat, kaip ir vanduo, turi surištumo, tąsumo požymį. Šį požymį ir giminingumą lietuvių žodžiui patvirtintų ir Vytauto įsteigtos Odesos vardo pavadinimas. Be to, čia giminiuotinas ir bendrinis liet. žodis “uostas”.

    Atsakyti
    • neziniukas says:
      9 metai ago

      Nesakykite “balitiski ,baltu”,nes kaip tokiu niekada nebuvo. Galite vartoti Aistiska,Gotiska,Suduviska – bus tiksliau.
      Churländer vnd die Sudauuer an dem Strand Mare Sudinu
      Kursiai ir Suduviai ,prie Suduviu juros kranto.

      https://books.google.de/books?id=JwdkAAAAcAAJ&pg=PA275&dq=Churl%C3%A4nder+vnd+die+Sudauuer+an+dem+Strand+Mare+Sudinum&hl=de&sa=X&redir_esc=y#v=onepage&q=Churl%C3%A4nder%20vnd%20die%20Sudauuer%20an%20dem%20Strand%20Mare%20Sudinum&f=false

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Būstas | pixabay.com, Chaiyananuwatmongkolchai nuotr.
Lietuvoje

Būsto paskola planuojant šeimą ar verslą: ką svarbu žinoti?

2025 07 01
Audra
Gamta ir žmogus

Daugiausiai žaibų birželį sulaukė pietiniai ir rytiniai rajonai

2025 07 01
Švietimo ir mokslo ministerija
Lietuvoje

Liberalą stebina ŠMSM kadrų politika

2025 07 01
Policija
Naujienos

Policija paskelbė liepą eismo dalyvių laukiančias patikras

2025 07 01
Vaikai skaito | Ben White nuotr., unsplash.com
Lietuvoje

Prasidėjo Vaikų globos savaitės renginiai

2025 07 01
Sodų bendrija | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Vilniaus rajono sodininkų bendrijos – politikų kovų įkaitės

2025 07 01
Daugiabutis
Lietuvoje

Daugiabučių gyventojams teks plačiau atverti pinigines

2025 07 01
Sukčiavimas internete
Gamta ir žmogus

Sukčiai kuria netikras draudimo svetainės

2025 07 01

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • Tomas Jakutis apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • P.Skutas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Būsto paskola planuojant šeimą ar verslą: ką svarbu žinoti?
  • Daugiausiai žaibų birželį sulaukė pietiniai ir rytiniai rajonai
  • Liberalą stebina ŠMSM kadrų politika
  • G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija Signtaro A. Patacko atminimui – prasidėjo (I)

Kiti Straipsniai

Krokuvos sutartis 1525 04 10

G. Skamaročius. Minime Prūsijos ar Prūsijos kunigaikštystės 500-metį, jo iškilmes ar buvimą patvoryje?

2025 04 11
Birutė Servienė. Žvaigždė ir bažnyčia, 2023 | mlimuziejus.lt nuotr.

Klaipėdoje pristatoma tradicinių karpinių meistrės paroda ir Mažosios Lietuvos papročiai

2025 04 10
J. Vercinkevičius. „Rambyno“ pradžia ir pabaiga. Kodėl? | voruta.lt nuotr.

J. Vercinkevičius. „Rambyno“ pradžia ir pabaiga. Kodėl?

2025 04 04
Nuo meilės dovanų iki šiaudinių sodų – LNM Etnografijos saugyklos lobiai | lnm.lt nuotr.

Nuo meilės dovanų iki šiaudinių sodų – LNM Etnografijos saugyklos lobiai

2025 04 04
Olimpiados dalyviai | I. Sliužinskaitės nuotr.

Mažosios Lietuvos regiono mokiniai dalyvavo etninės kultūros olimpiadoje

2025 02 28
Rytprusiai | V. Šilas, bernardinai.lt nuotr.

M. Purvinas. Rytprūsiai. Istorija ir/ar mitai

2025 02 02
Mažosios Lietuvos savivaldybės pasipuoš savo heraldika | silutesnaujienos.lt nuotr.

Mažosios Lietuvos savivaldybės pasipuoš savo heraldika

2024 12 11
Originalusis 1918 metų Tilžės aktas: istorinės svarbos lobis, pasiekiamas tik Karo muziejuje | Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

 V. Šilas. Kartu su visa Lietuva

2024 12 08
Artėja Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje | voruta.lt nuotr.

Artėja Kalėdinis žąsų turgus Mažojoje Lietuvoje

2024 12 07
Tuskulėnų memoriale pagerbti Mažąją Lietuvą garsinę žmonės | Jono Česnavičiaus, Kęstučio Puloko, Valentino Juraičio nuotr.

Tuskulėnų memoriale pagerbti Mažąją Lietuvą garsinę žmonės

2024 12 07

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikas apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • Tomas Jakutis apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
  • P.Skutas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • +++ apie Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Užsienio lietuvių mokslininkų apdovanojimo ceremonijoja | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

„Atspindžiai“: Apdovanoti užsienio lietuviai mokslininkai (nuotraukos, video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai