Z. Vaišvila. Lapkričio 9-osios pasirinkimas JAV ir Lietuvai (0)

Zigmas Vaišvila | lrs.lt, O. Posaškovos nuotr.

2016 m. lapkričio 9-ąją JAV piliečiai pasirinko Donaldo Trampo (Donal Trump) rinkikus. Tikėsimės, rinkikai nepakeis šios JAV piliečių nuomonės.

Hilari Klinton (Hillary Clinton) pralaimėjimas ir elgesys susišaukia su pradedančio politiko Gabrieliaus Landsbergio elgesiu, paskatinusiu ir Lietuvos rinkėjus mobilizuotis Seimo rinkimų antrajame rate balsuoti prieš establišmentą, Lietuvoje vadinamą elitu. Gaila, kad toks sukrėtimas Lietuvoje neįvyko prieš pirmąjį Seimo rinkimų ratą.

2016 m. lapkričio 9 d. pasirašyta Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos ir socialdemokratų partijos valdančios koalicijos sutartis.

Lūkesčiais gyvena Lietuva, JAV ir visas pasaulis.

Valstybės pinigais apmokama žiniasklaida JAV ir Lietuvoje vis dar nesusilaiko nuo patyčių iš laimėjusiųjų. Susirūpino ir gal pirmą kartą susimąstė dėl savo, t.y. „žiniasklaidos‘ ateities.

Ko tikėtis mums, balsavusiems už permainų lūkestį, amerikiečiams, kuriems D. Trampas pažadėjo sugrąžinti jų šalį iš tarptautinių kompanijų valdžios? Manau, abu veiksniai stiprina vienas kitą bent jau Lietuvoje. Todėl Ramūno Karbauskio vadovaujama koalicija gavo papildomą paramą. Netiesioginę, psichologinę. Tad palinkėkime šiai naujai Lietuvą valdančiajai koalicijai sėkmės, apsisprendimo ir atsakomybės. Bent man labiausiai įsidėmėtinas yra R. Karbauskio viešas pažadas grąžinti tautai to mūsų vadinamo „elito“ uzurpuotą ir iš tautos atimtą Konstitucinę šios valstybės suvereno referendumo teisę.

Tai labai padėtų ir valdančiai koalicijai, ir Lietuvos žmonėms pajusti bendrumą, veikti drauge vieni kitiems padedant, tikintis žmonių paramos ne tik rinkimuose, bet ir kasdienybėje. Tai padėtų ir valdančiajai koalicijai įmanomai ilgiau išlikti valdančiąja, nes jos veiklos trukdytojų netrūks.

Kas neramina? Suprantama, kad už viską reikia mokėti. Tačiau užsienio reikalų ministro portfelio atidavimas formaliam socialdemokratui Linui Linkevičui verčia sunerimti. Faktiškai tai reiškia, kad valdančioji koalicija atsisako vykdyti bet kokią užsienio politiką. Gąsdinantis valdančios koalicijos reveransas Lietuvos Prezidentei. Ne dėl to, kad L. Linkevičiui trūksta savo nuomonės. Dėl to, kad akivaizdžiai keičiasi tarptautinė padėtis, kurioje ankstesniosios politikos, bet ne Lietuvos politikos nuolankiam tarnui vietos nebėra. Jis – jau mušta korta. Ir todėl, kad Lietuvos užsienio politiką, o faktiškai jos nebuvimą neturėtų formuoti ir dar taip beatodairiškai vienas asmuo su savo tarnais. Šiuolaikiniame pasaulyje tikėtis sėkmingo valstybės valdymo, visų pirma, ekonominio, neįmanoma be užsienio politikos. Toks valdančios koalicijos užsienio reikalų ministro pasirinkimas jau verčia sunerimti dėl mūsų visų vilčių įgyvendinimo.

Kitas klausimas – kandidatui į Ministro Pirmininko pareigas. Sauliui Skverneliui teks sudėtingas apsisprendimas dėl buvimo tarp R. Karbauskio ir Prezidentės D. Grybauskaitės. Norisi palinkėti galimam Ministrui Pirmininkui suprasti atsakomybę rinkėjams, patikėjusiems Lietuvos lūkesčius bent jau lemiamame antrajame Seimo rinkimų rate Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Vienintelei Seime atsidūrusiai galimai alternatyvai sisteminėms partijoms. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga šiandien atsidūrė sudėtingoje, bet pasirinkimo galimybę teikiančioje kryžkelėje – tapti dar viena sistemine partija, ar pateisinti rinkėjų lūkesčius.

Pirmasis tikras testas, apie kurį dar negirdėjome kalbant ir R. Karbauskį – tai valstybės finansavimo partijoms atsisakymas. Tai būtų aiški takoskyra, kurią ir kviesčiau pasirinkti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą. Šis žingsnis sugriautų valstybininkais save vadinančių partijų egzistenciją. Vargu kas už jas bestatytų. Nebet tie, kurie prokuratūros dar neįvardintus lūkesčius puoselėjo drauge su Eligijumi Masiuliu ir liberalais, kuriems jis vadovavo. Šis Lietuvos prokuratūros galvos skausmas iradimo taip pat bus mūsų teisėsaugos sistemos išbandymas ir permainų joje atsiradimo ar stagnacijos lakmuso lapelis.

Išrinktasis JAV Prezidentas pradėjo nuo labai teisingo pirmojo žodžio – būti visų JAV piliečių Prezidentu. Jis nepamokslavo šios šalies piliečiams, kaip reikia balsuoti. Jis pagerbė juos visus – balsavusius ir už jį, ir prieš jį.

Tačiau D. Trampo taip pat laukia rimtas testas – H. Klinton likimas. Tai, kad FTB atnaujino tyrimą dėl šios buvusios valstybės sekretorės (mūsiškai – užsienio reikalų ministrės) elektroninio susirašinėjimo, yra tik aisbergo viršūnėlė. Esminis klausimas yra kitas – šio galingiausios valstybės užsienio politikos vadovės posto naudojimas pasipinigavimui, t.y. lėšų gavimas net ir iš užsienio asmenų Klintonų fonde už reikiamus sprendimus užsienio politikoje. Gal net dėl karo inicijavimo, pavyzdžiui Libijoje? Todėl suprantama, kodėl slaptas jos tarnybinis elektroninis susirašinėjimas buvo perkeltas į asmeninį namų serverį. Drąsi moteris, bet ir naivi. Šiais laikais tikėtis, kad taip atvirai vykdoma korupcja nebus fiksuota?…

Esminis klausimas, kaip šioje situacijoje pasielgs JAV estabilišmentas – nurašys H. Klinton ir pasakys, kad ji buvo tik išimtis, ar iš visų jėgų gins ją?

O kas laukia Eligijaus Masiulio – bus nurašytas tik politiškai, ar ir iš esmės?

Kai buvęs Vokietijos kancleris Gerharadas Šrioderis (Gerhard Fritz Kurt Schröder) 2005 m. tapo Rusijos „Gazprom“ stebėtojų tarybos pirmininku už 250000 EUR metinį atlyginimą, daug kas labai nustebo. Tada ir paaiškėjo, kad Vokietijoje nėra įstatymų, reglamentuojančių tokį beatodairišką buvusio valstybės vykdančiosios valdžios vadovo elgesį. Net Lietuvos įstatymai, kad ir nelabai taikomi mūsų „elitui“, tokias situacijas bent šiek tiek reglamentuoja. Pavyzdžiui, su valstybės paslaptimis dirbę valstybės pareigūnai metus laiko po darbo pabaigos negali išvykti į užsienį. Mažokai reglamentavimo, bet jau bent šiek tiek. Tik po G. Šrioderio akibrokšto Vokietijos ir Prancūzijos įstatymai buvo pakeisti, pvz. nebeleidžiant įmonių pakišas kitų valstybių politikams įtraukti į mokesčius mažinančias įmonės išlaidas.

Vokietijos įstatymų leidėjas nebuvo pasiruošęs šrioderiškam scenarijui. G. Šrioderis dirba dar ir konsultantu Rotšildo investiciniame banke (Investmentbank Rothschild), Šveicarijos Ringier-Verlag leidykloje,..

Tad pasirinkimas laukia ir JAV elito, ir Lietuvos taip vadinamo elito. Artėja labai svarbūs rinkimai ir Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje,..

Tačiau Lietuvoje šiandien pasirinkimas atsidūrė, visų pirma, R. Karbauskio ir jo vadovaujamos partijos bei koalicijos rankose. Jei apsispręs R. Karbauskis ir jo vadovaujama partija, tai teks apsispręsti ir socialdemokratų partijai – palikti valstybės išlaikomos partijos gretas, ar ne?

Priminsiu, kad ir Lietuvos teisėsauga renka duomenis apie panašius dalykus, tik mažesnio mąsto. Tik klausimas, ar mūsų teisėsauga pasiryš tokiam principingam žingsniui, kurį dėl H. Klinton veiklos tai žengia, tai vėl stabteli FTB?