G. Jakštaitė. D. Trampo pergalė JAV prezidento rinkimuose: ko tikėtis Europai ir Baltijos šalims?

„2016 metų JAV prezidento rinkimai yra svarbiausi kada nors bet kurioje pasaulio šalyje vykę rinkimai nuo 1932 m. rinkimų Vokietijoje, kurie galiausiai baigėsi A. Hitlerio atėjimu į valdžią.“ Taip šių metų JAV prezidento rinkimus prieš keletą savaičių apibūdino analitikas Tomas Raitas (Thom Wright). Atrodo, kad JAV prezidento rinkimai tęsia 2016 metų įvykių, kuriuos geriausiai iliustruoja posakis „sveikas protas nėra toks jau įprastas dalykas“, virtinę. JAV prezidento rinkimus laimėjo Donaldas Trampas: verslo magnatas, realybės šou žvaigždė, pagarsėjęs seksistiniais, rasistiniais, ksenofobiškais pasisakymais, moterų įžeidinėjimu, mokesčių nemokėjimu. Kaip JAV prezidento rinkimų rezultatai paveiks Europą ir Baltijos šalis? Ko tikėtis JAV-Rusijos santykiuose? Kiek keisis JAV užsienio politika?

D. Trampo užsienio politika: atgal į izoliaciją

Išsirinkę D. Trampą prezidentu amerikiečiai įsigijo katę maiše: D. Trampas neturi politinės patirties, sprendžiant iš jo pasisakymų rinkiminės kampanijos metu, vargiai suvokia kaip veikia JAV politinė sistema, yra mažiausiai pasirengęs eiti prezidento pareigas nei jo oponentai. D. Trampo išsakytos idėjos, kaip turėtų atrodyti JAV vidaus ir užsienio politika dažnai prieštarauja viena kitai. Tad panašu, jog D. Trampo prezidentavimo metu liūdna nebus.

D.Trampo prezidentavimo metu yra keletas galimų JAV užsienio politikos scenarijų. Pirmasis – JAV posūkis į izoliacionizmą užsienio politikoje. D. Trampas 2016 m. JAV prezidento rinkimų kampanijoje atmetė tradicinius JAV užsienio politikos principus,  kuriais JAV užsienio politika rėmėsi nuo Šaltojo karo laikų: kritikavo laisvą prekybą, propagavo autoritarizmą, o ne demokratines idėjas, pasisakė prieš JAV teikiamą besąlygišką paramą sąjungininkams. Apskritai, naujasis JAV prezidentas, žaisdamas populizmo korta ir išnaudodamas amerikiečių nepasitenkinimą šalies problemomis, ne kartą pabrėžė, jog naujoji JAV administracija turėtų didžiausią dėmesį skirti vidaus politikai ir mažinti JAV įsipareigojimus užsienyje. Tokiu atveju, JAV užsienio politika būtų iš dalies panaši į tą, kurią JAV vykdė iki Pirmojo pasaulinio karo: ribotas dėmesys aljansams, susitelkimas į šalies ekonominio potencialo didinimą. Sėkmingas JAV ekonominio potencialo didinimas D. Trampo prezidentavimo metu abejotinas – globalizacijos laikais merkantilizmas nėra efektyvus pasirinkimas. Šiuo metu, kai pasaulis turi operatyviai reaguoti į Rusijos agresiją, ISIS, nestabilią situaciją Vidurio Rytuose, JAV izoliacionizmas gali būti labai pavojingas.

Antrasis tikėtinas scenarijus – D. Trampas sušvelnins radikalias JAV užsienio politikos nuostatas, bus priverstas taikytis prie JAV politinės sistemos, kurioje prezidentas nemažai galių dalinasi su Kongresu, todėl tam tikras JAV užsienio politikos tęstinumas (parama sąjungininkams, JAV vaidmens svarba sprendžiant tarptautinius konfliktus, demokratinių principų laikymasis) bus išlaikytas. Vis dėlto, nepanašu, jog asmuo, kuriam dabar 70 metų, staiga pakeistų asmenines nuostatas, kuriomis vadovavosi daugiau nei savo gyvenimo 30 metų. Kongreso vaidmenį D. Trampo politikoje kol kas prognozuoti sunku, tačiau tai nebe vienintelis veiksnys, galintis paskatinti naująją administraciją užtikrinti dalinį JAV užsienio politikos tęstinumą.

Nereikėtų atmesti ir trečiojo scenarijaus galimybės – apkaltos proceso naujajam JAV prezidentui, jeigu jis ir toliau elgsis taip, kaip elgėsi rinkiminės kampanijos metu. Rasistiniai, seksistiniai, ksenofobiją kurstantys pasisakymai, kurie buvo naudoti D. Trampo rinkiminės kampanijos šou, visiškai netinka galingiausios pasaulio valstybės prezidentui bei mažina šalies prestižą pasaulyje. (Juk Amerika pasižymi itin dideliu politiniu korektiškumu, vertybe, kurią D. Trampas nuolatos pamina.)

Bet kokiu atveju, artimiausius ketverius metus stebėsime JAV užsienio politikos krizę, kas yra visiškai nenaudinga nei Europai, nei Baltijos šalims. Kita vertus, tai yra labai naudinga Rusijai.

Pokyčiai JAV-Rusijos santykiuose

Dabar, kai Rusija vėl tapo vienu svarbiausių klausimų JAV užsienio politikos darbotvarkėje, D. Trampo tapimas JAV prezidentu gali iš esmės pakeisti JAV-Rusijos santykius. D. Trampas ne kartą atvirai išreiškė susižavėjimą Rusijos prezidentu V. Putinu. Jis pavadino V. Putiną geresniu lyderiu nei B. Obama; gyrė Rusijos prezidento gebėjimą kontroliuoti savo šalį. Naujasis JAV prezidentas taip pat kritikavo JAV bendradarbiavimo su Rusija trūkumą kovojant su bendromis grėsmėmis ir ISIS (kas iš tiesų neatitinka tikrovės). Kita vertus, D. Trampas taip pat teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas negerbia prezidento B. Obamos  ir tai paskatino Rusijos intervenciją į Ukrainą. Naujasis JAV prezidentas 2015 m. taip pat užsiminė, jog jo nuomone, „B. Obama Ukrainoje daro ne tai, ką turėtų daryti“.

Panašu, jog aktyvesnio JAV vaidmens derybose su Rusija dėl Ukrainos, kuris anksčiau buvo paliktas Vokietijai bei Prancūzijai, taip pat paramos didinimo Ukrainai apskritai; griežtesnės pozicijos dėl Rusijos veiksmų Sirijoje ir sugrįžimo prie Šaltojo karo laikotarpiu plačiai taikytos sulaikymo strategijos artimiausiu metu JAV užsienio politikoje nebus. Priešingai, D. Trampui tapus JAV prezidentu greičiau negu tikėtasi gali įvykti antrasis santykių su Rusija perkrovimas. Vis dėlto, nepaisant to, kad tokie iššūkiai kaip ISIS, Š. Korėjos, Irano ambicijos, masinių ginklų kontrolė reikalauja bendrų JAV ir Rusija veiksmų, antrajam santykių su Rusija perkrovimui dar per anksti. Rusijai pažeidžiant tarptautinės teisės normas, vykdant nuolatinę agresyvią politiką kaimyninių valstybių atžvilgiu, esant pakankamai įrodymų, jog Kremlius bandė kištis į JAV prezidento rinkimus ir nesiimant tinkamų priemonių į tai reaguoti, JAV ant kortos statys savo statusą ir prestižą tarptautinėje arenoje. Su D. Trampu priešakyje JAV rizikuoja turėti nesėkmingą perkrovimą nr. 2, kurio pasekmės gali būtų dar skaudesnės ir neprognozuojamos.

NATO: kolektyvinės gynybos svarbos persvarstymas

„NATO yra nefunkcionali struktūra,“ – D. Trampas sakė rinkiminės kampanijos metu. Paradoksalu, tačiau tai yra bene pirmas kartas po Šaltojo karo, kai Baltijos šalims JAV prezidentas respublikonas nėra parankus. D. Trampas kritikavo nepakankamą sąjungininkų indėlį NATO, kvestionavo kolektyvinės gynybos principą apskritai. Kita vertus, tos pačios rinkiminės kampanijos metu D. Trampas taip pat užsiminė, jog JAV ir toliau gerbs įsipareigojimus NATO, tarp jų ir Baltijos šalių gynybos užtikrinimą. Tikėtina, jog D. Trampo prezidentavimo metu NATO atžvilgiu matysime panašias tendencijas kaip kad B. Obamos pirmosios kadencijos metu: didesnį dėmesį sąjungininkų finansinių įsipareigojimų vykdymui, nuostatą, jog Europos šalys turi prisiimti aktyvesnį vaidmenį gynybos politikoje.

ES-JAV laisvosios prekybos sutartis: pabaigos pradžia?

ES-JAV laisvosios prekybos sutarties (angl. TTIP) šalininkai turėtų susirūpinti – D. Trampo atėjimas į JAV prezidento postą gali tapti TTIP pabaigos pradžia.  D. Trampo nuostatos tarptautinės prekybos atžvilgiu yra aiškios: visa jo rinkiminė kampanija buvo paremta laisvosios prekybos, kurią jis apibūdino kaip nenaudingą JAV, kritikavimu. Naujasis JAV prezidentas žadėjo teikti pirmenybę dvišalės prekybos sutartims, kovoti dėl palankesnių prekybos sąlygų JAV ir netgi sankcijomis bausti tas šalis, kurios nesąžiningai elgiasi tarptautinėje rinkoje. Viena yra tikrai aišku – naujasis JAV prezidentas nėra didelis laisvosios prekybos sutarčių entuziastas kaip kad B. Obama, o būtent nuo jo administracijos priklausys TTIP, kuri yra itin svarbi Europos Sąjungai, ir TPP sutarčių baigtis.

Posakis „linkiu, kad gyventum įdomiais laikais“ 2016 metais, rodos, įgavo naują prasmę. Naujojo JAV prezidento laukia 4 sunkūs prezidentavimo metai. Ir ne tik dėl ilgo grėsmių, su kuriomis reikės tvarkytis, sąrašo: ISIS, Rusija, Sirija, Š. Korėja, Kinijos galios balansavimas. 2016 m. JAV prezidento rinkimų kampanija nepaliko abejingų ir kaip niekad supriešino Amerikos visuomenę. Nepaisant pergalės rinkimuose D. Trampas turės įdėti nemažai pastangų, jog susidorotų ir su vidiniais iššūkiais, kuriuos į paviršių iškėlė arši JAV rinkimų kampanija. Baltijos šalims D. Trampo prezidentavimas taip pat gali tapti iššūkiu – D. Trampas JAV prezidento poste nėra geriausias galimas variantas regionui.

Kita vertus, D. Trampo rinkiminė kampanija buvo pastatyta ant vienas kitai prieštaraujančių idėjų, todėl sunku atskirti grūdus nuo pelų. Tik laikas parodys, kurios naujojo JAV Prezidento nuostatos tebuvo rinkiminės kampanijos dalis, o kuriomis jis tiki iš tikrųjų.

Autorė yra Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto lektorė, JAV užsienio politikos ekspertė, daktarė