Valstybės auditoriai: mokslo pažangos skatinimui trūksta kryptingų veiksmų (0)

Lietuvos mokslas_smm.lt

smm.lt nuotr.

Pastarąjį dešimtmetį finansavimas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai auga, tačiau Lietuva pagal MTEP ir inovacijų rodiklius užima priešpaskutines vietas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Mokslo ir studijų institucijų skatinimui skirtų programų analizė parodė, kad nėra nustatytos nacionalinio biudžeto lėšomis finansuojamų MTEP projektų prioritetinės kryptys, nevertinamas jų poveikis. Galimybės orientuoti šiuos projektus į svarbiausių valstybės problemų sprendimą taip pat neišnaudojamos.

Auditoriai analizavo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) programos „Studijų ir mokslo plėtra“ ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) programos „Šalies mokslo ir studijų sistemos plėtra“ vykdymą.

Šioms programoms vykdyti 2015 m. skirta apie 40 mln. Eur. Auditai atskleidė svarbias visos sistemos problemas: MTEP nėra kokybiškai orientuota į svarbiausių valstybės problemų sprendimą ir valstybės investicijų naudą; papildomų lėšų iš verslo sektoriaus ir tarptautinių programų pritraukiama neefektyviai. Pasigendama mokslo stebėsenos sistemos koordinavimo ir aktyvesnių LMT veiksmų patariant Seimui ir Vyriausybei mokslo politikos klausimais.

Auditai parodė, kad Lietuvos mokslo taryboje MTEP temas dažniausiai siūlo pačios mokslo ir studijų institucijos, jų mokslininkai, būdami ekspertais, jas atrenka ir atlieka projektų vertinimą bei, galiausiai, patys dalyvauja juos įgyvendinant. LMT ir ŠMM, inicijuodamos skubius mokslinius tyrimus valstybės problemoms spręsti, nesiremia Vyriausybės, galinčios įvertinti problemų aktualumą ir svarbą, nuomone. Todėl kyla abejonių, ar investicijos į MTEP davė didžiausią naudą visuomenei ir sprendė strategiškai aktualiausias valstybės problemas.

Auditorių vertinimu, šiuo metu nėra pakankamų priemonių, kurios motyvuotų mokslui imlaus verslo atsiradimą ir paskatintų verslą investuoti. Pritraukti papildomų lėšų iš tarptautinių programų taip pat sekasi sunkiai. Pagal gaunamų dotacijų iš programos „Horizontas 2020“ dydį, Lietuva ES užima priešpaskutinę vietą. Tokią žemą poziciją lemia tai, kad vykdytos priemonės institucijas skatina tik dalyvauti programoje, bet nepadeda pasiekti geriausių rezultatų ir gauti finansavimą. Už šalies rodiklių gerinimą yra atsakinga ir Ūkio ministerija, nes inovacijos priklauso ne tik nuo mokslo institucijų, bet ir verslo pasiekimų.

Audituojamų subjektų atstovai nuolat pabrėžė, kad viena iš pagrindinių problemų MTEP sistemoje yra per maži mokslininkų atlyginimai, todėl vykdant projektus prisidedama prie jų didinimo. Auditorių nuomone, opūs atlyginimų klausimai turėtų būti sprendžiami kitais būdais, bet ne pasitelkiant minėtas programas, kurios yra skirtos skatinti mokslo ir studijų institucijas ir prisidėti prie mokslo pažangos.

Valstybinio audito ataskaita: Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomos programos „Studijų ir mokslo plėtra“ vertinimas

Valstybinio audito ataskaita: Lietuvos mokslo tarybos vykdomos programos „Šalies mokslo ir studijų sistemos plėtra“ vertinimas

Kategorijos: Lietuvoje, Mokslas, Mokslo naujienos, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *