smm.lt nuotr.
Pastarąjį dešimtmetį finansavimas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai auga, tačiau Lietuva pagal MTEP ir inovacijų rodiklius užima priešpaskutines vietas, palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Mokslo ir studijų institucijų skatinimui skirtų programų analizė parodė, kad nėra nustatytos nacionalinio biudžeto lėšomis finansuojamų MTEP projektų prioritetinės kryptys, nevertinamas jų poveikis. Galimybės orientuoti šiuos projektus į svarbiausių valstybės problemų sprendimą taip pat neišnaudojamos.
Auditoriai analizavo Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) programos „Studijų ir mokslo plėtra“ ir Lietuvos mokslo tarybos (LMT) programos „Šalies mokslo ir studijų sistemos plėtra“ vykdymą.
Šioms programoms vykdyti 2015 m. skirta apie 40 mln. Eur. Auditai atskleidė svarbias visos sistemos problemas: MTEP nėra kokybiškai orientuota į svarbiausių valstybės problemų sprendimą ir valstybės investicijų naudą; papildomų lėšų iš verslo sektoriaus ir tarptautinių programų pritraukiama neefektyviai. Pasigendama mokslo stebėsenos sistemos koordinavimo ir aktyvesnių LMT veiksmų patariant Seimui ir Vyriausybei mokslo politikos klausimais.
Auditai parodė, kad Lietuvos mokslo taryboje MTEP temas dažniausiai siūlo pačios mokslo ir studijų institucijos, jų mokslininkai, būdami ekspertais, jas atrenka ir atlieka projektų vertinimą bei, galiausiai, patys dalyvauja juos įgyvendinant. LMT ir ŠMM, inicijuodamos skubius mokslinius tyrimus valstybės problemoms spręsti, nesiremia Vyriausybės, galinčios įvertinti problemų aktualumą ir svarbą, nuomone. Todėl kyla abejonių, ar investicijos į MTEP davė didžiausią naudą visuomenei ir sprendė strategiškai aktualiausias valstybės problemas.
Auditorių vertinimu, šiuo metu nėra pakankamų priemonių, kurios motyvuotų mokslui imlaus verslo atsiradimą ir paskatintų verslą investuoti. Pritraukti papildomų lėšų iš tarptautinių programų taip pat sekasi sunkiai. Pagal gaunamų dotacijų iš programos „Horizontas 2020“ dydį, Lietuva ES užima priešpaskutinę vietą. Tokią žemą poziciją lemia tai, kad vykdytos priemonės institucijas skatina tik dalyvauti programoje, bet nepadeda pasiekti geriausių rezultatų ir gauti finansavimą. Už šalies rodiklių gerinimą yra atsakinga ir Ūkio ministerija, nes inovacijos priklauso ne tik nuo mokslo institucijų, bet ir verslo pasiekimų.
Audituojamų subjektų atstovai nuolat pabrėžė, kad viena iš pagrindinių problemų MTEP sistemoje yra per maži mokslininkų atlyginimai, todėl vykdant projektus prisidedama prie jų didinimo. Auditorių nuomone, opūs atlyginimų klausimai turėtų būti sprendžiami kitais būdais, bet ne pasitelkiant minėtas programas, kurios yra skirtos skatinti mokslo ir studijų institucijas ir prisidėti prie mokslo pažangos.
Valstybinio audito ataskaita: Švietimo ir mokslo ministerijos vykdomos programos „Studijų ir mokslo plėtra“ vertinimas
Valstybinio audito ataskaita: Lietuvos mokslo tarybos vykdomos programos „Šalies mokslo ir studijų sistemos plėtra“ vertinimas
Reklama
Susiję straipsniai:
- Studijų ir mokslo plėtros 2013–2020 m. programoje numatyti ambicingi tikslai
- Verslininkų nevilioja moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra
- Inovatyvūs lietuvių lazeriai uždirba milijonus eurų
- Po ketverių metų pertraukos didėja švietimo finansavimas, sudaromos geresnės sąlygos kaimo mokykloms
- Lietuva ir Prancūzija rems mokslininkų mobilumo projektus
- Kviečia teikti nusipelniusius užsienio lietuvių mokslo premijoms
- Mokslinių tyrimų projektams įgyvendinti prašoma 86,9 mln. eurų
- Lietuva pradeda stojimo į CERN procedūrą
- Lietuvos ir Japonijos mokslo ryšiai – vis aktyvesni
- Lietuvos mokslo taryba siūlo tvirtinti penkias naujas nacionalines mokslo programas
- Bendriems mokslo ir verslo projektams skatinti bus paskirstyta 60 mln. eurų
- Japonijoje pristatomas Lietuvos mokslo ir inovacijų potencialas
- Lietuvos mokslo taryba siūlo rengti penkias naujas nacionalines mokslo programas
- Švietimo ir mokslo ministerija Vyriausybei teikia Mokslo ir studijų įstatymo pataisas
- Vyriausybė finansuos Ukrainos studentų iš karo veiksmų apimtų zonų studijas Lietuvoje
- Paskelbtas rekordinis mokslo institucijų teikiamų paslaugų sąrašas
- Nemuno saloje planuojamas modernus mokslo centras
- Lietuva sieks tapti moderniausio pasaulyje mokslo centro nare
- Mokiniams trūksta ekologiškų jogurtų, sūrelių, o žiemą – įvairesnių vaisių, ypač kriaušių
- Spaudos konferencija „Lietuva – valstybės iškamša” (video)
- Valstybės pagalba verslui didins ekonominį aktyvumą Lietuvos regionuose
- Lietuvos piliečiai, kurie atsisakė tarnauti sovietinėje kariuomenėje, raginami nevykti į ne ES ar NATO valstybes
- Mokslo populiarinimui regionuose telks nevyriausybines organizacijas
- Aukštojo mokslo sistemai būtina aiški vizija
- Pasaulio lietuviai bendrą verslo ir mokslo ateitį aptars Izraelyje
- Vilniuje atidaryti didžiausi mokslo centrai Lietuvoje ir CERN paroda (video)
- Pristatyti tarptautinių ekspertų siūlymai dėl Lietuvos ateities mokslo, studijų ir inovacijų prioritetų nustatymo
- Siūloma steigti mokslo populiarinimo centrą ir mokslo muziejų
- Mokslininkai ir verslo atstovai diskutuos konferencijoje „Mokslo ir verslo dermė“ (dienotvarkė)
- Vilniaus forume pristatyta didžiausia ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Horizontas 2020“
Parašykite komentarą