V. Sinica. Apie nugalėtojus ir pralaimėtojus (36)

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Vytautas Sinica | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Visa internetų ir startupų Lietuva po rinkimų atsikėlė kaip per baisias pagirias. Pasipylė ekspertų ir šiaip pralaimėjusiųjų patyčios iš daugumos žmonių pasirinkimo. Su siaubu rezultatus sutiko ir jau pergalę šventęs ir visą Lietuvą ironiškomis bei kitokiomis šypsenomis apdovanojęs startupų Lietuvos premjeras Gabrielius Landsbergis. Pergalę galiausiai šventė valstiečiai, o tą daryti planavę konservatoriai liko su blogiausiu rezultatu per 12 metų.

Pralaimėtojai

Po antrojo turo pasimatė TS-LKD atsinaujinimo padariniai. Nors konservatorių stovykloje bandoma aiškinti, kad jų kuklius rezultatus lėmė tiesiog „naujų gelbėtojų“ efektas, surinkęs tariamus „protesto balsus“, situacija toli gražu ne tokia paprasta. „Nauji gelbėtojai“ iškildavo kiekvienuose rinkimuose, tačiau turėdavo dalintis rinkėjų simpatijas su tradicinėmis opozicinėmis partijomis ir visada likdavo mažaisiais partneriais, kuriuos suvirškindavo LSDP arba TS-LKD. Šįkart naujos jėgos triumfas prieš ligšiolinę vienpartinę sistemą su dviem vardais (nuolatinę LSDP ir TS-LKD valdžios kaitą) buvo totalinis. Nors pokyčius žadėjo ir konservatoriai, ir valstiečiai, pirmųjų pažadas įtikino daug mažiau žmonių. Profesoriaus Landsbergio nekentusi Lietuva (t.y. visi, išskyrus TS-LKD ir LLS rinkėjus) atsinaujinimu su ta pačia nekenčiama Landsbergio pavarde nepatikėjo.

Konservatorių rezultatai po ilgos pertraukos prieštarauja švytuoklės logikai. 2008 m. patys iš opozicijos atėję konservatoriai surinko daug daugiau už Valinsko kompaniją ir formavo Vyriausybę. 2012 m. po savo pačių valdymo sugebėjo surinkti net 33 mandatus. Dabar gi po šlovingo atsinaujinimo ir po kadencijos praleistos opozicijoje surinkta mažiau nei turėta – 31 mandatas. Akivaizdu, kad „atsinaujinimas“ ir „Naujas planas Lietuvai“ įtikino mažiau žmonių nei „nauji gelbėtojai“. Įtikino netgi mažiau žmonių nei 2012 m. Andriaus Kubiliaus pasiteisinimai, kad diržų veržimo naktinės reformos buvo neišvengiamai būtinos.

Tačiau Gabrielius Landsbergis rinkimų rezultatuose nemato nei pralaimėjimo, nei savo kaltės. Po rinkimų jis skelbė tęsiąs „sėkmingą atsinaujinimą“, nors būtent šis atsinaujinimas tiesiogiai atsakingas už nesėkmę, jei ne visoje Lietuvoje, tai tikrai už prarastą Kauną. Apskritai rinkimų eigoje, ypač po pirmojo turo, išryškėjo nepatyrusio pirmininko klaidos. Nuo pat pradžių atrodė, tarsi tikima būsima pergale arba jos nenorima. Dėl nesuvokiamų priežasčių stipriausi kandidatai išsiųsti „atostogų“ į provinciją, nors A. Kubilius, I. Degutienė ir R. Juknevičienė galėjo laimėti ar bent lygiai kautis dėl mandatų Kaune, o ne LLRA valdomuose Šalčininkų ir P. Urbščio judėjimo valdomame Panevėžyje. Dar dvi galimybės pakovoti prarastos suskaldžius balsus ir rinkėjus paskandinus tarpusavio vaiduose A. Dumčiaus ir V. Čigriejienės apygardose. 3-4 vietose likę ir virš 10 proc. rinkę veteranai galėjo laimėti po TS-LKD vėliava. Į „garantuotomis“ ir todėl auksinėmis laikytas Kauno apygardas sustatyti Lietuvai ir pačiam Kaunui nežinomi kandidatai. Vardan atsinaujinimo.

Rinkimų rezultatai atspindėjo pasirinktą taktiką – pinigai koncentruoti į naujų veidų ir sąrašo populiarinimą, vienmandatėms paliekant trupinius. Tai daryta žinant, kad TS-LKD kaip partija neturi galimybių perimti kitų partijų rinkėjų daugiamandatėje apygardoje, tuo tarpu vienmandatininkai tokias galimybes turi. Pasitvirtino pusę metų sklandę įtarimai, kad atsinaujinusios TS-LKD vadovybei „geriau mažesnė frakcija, tačiau su naujais veidais ir be talibų“. „Talibų“ atsikratyti nepavyko, tačiau iš esmės tikslas pasiektas – frakcija mažesnė, o naujų veidų joje visai nemažai. Ar kas nors partijoje garsiai iškels klausimą, kiek potencialių balsų prarasta siekiant išpopuliarinti iki tol niekam Lietuvoje nežinomus atsinaujinimo bangos kandidatus?

Nepatyrimas ir didelis ego ima viršų ir po rinkimų. Konservatorių užsispyrimas koalicijoje matyti liberalus net ir po to, kai patys liberalai aiškiai paskelbė į koaliciją neisiantys, o rinkimų rezultatai aiškiai rodo, kad trečia partija koalicijoje nereikalinga, yra aiškus įrodymas, kad G. Landsbergis buvo nusiteikęs ir pasiruošęs būti tik nugalėtoju. Koalicijoje jis save mato tik kaip lyderį ir darbotvarkės formuotoją. Valstiečiai buvo puikūs būsimi partneriai, kol planuota, TS-LKD bus pagrindinė jėga. Viskas vardan tos Lietuvos, reformų, atsinaujinimo… Juk praėjo „keturi prarasti metai“.

Tačiau kai pasimatė beveik dvigubai didesnis (skaičiuojant mandatais) rinkėjų pasitikėjimas valstiečiais, dar keturi, tad viso aštuoni „prarasti metai“ nebeatrodo taip baisiai. Lietuva kaip nors išgyvens Naisių I laikotarpį, o konservatoriai saugodami savo liberalią tapatybę budės opozicijoje. Vardan tos Lietuvos būti mažaisiais partneriais, pasirodo, yra nepakeliama našta. Jeigu Gabrieliaus Landsbergio užsispyrimas sugriaus koalicijos tarp LVŽS ir TS-LKD galimybes, partijos ir būsimos frakcijos narių vieša reakcija bus pats geriausias lakmusas vertinant šios valdžios ir sprendimų priėmimo nesiekiančios partijos gyvybingumą ir perspektyvas.

Valstiečių ideologinė niša ir tęstinumas

Nugalėtojai gi sprendžia dvi problemas – valdžios įtvirtinimo ir tęstinumo. Iškart po rinkimų pergalės publicistai prisijungė prie seniai tą kartojusių konservatorių: valstiečiai esą neturi nuoseklių pažiūrų, jų kryptis – „jokia“. Būdami oportunistiniu sambūriu vieniems rinkimams jie neva greitai išsibėgios po kitas frakcijas ir tebus vienų rinkimų fenomenas. Pirmasis teiginys yra absoliuti klaida. Būtent dėl to, tikėtina, kad klaidingas ir antrasis.

Šiandien absoliučiai neįmanoma prognozuoti, ar ir kaip ilgai vieninga ir stabili išsilaikys valstiečių frakcija ar jos formuojama Vyriausybė. Įmanomi visi scenarijai. Konservatorių užsispyrimas eiti į koaliciją su liberalais, taigi neiti visai, aiškiai rodo, kad prieš valstiečius formuojamas vadinamasis sanitarinis kordonas. Vargiai kuo tarpusavyje besiskiriančios „tradicinės“ partijos į valstiečius žiūri kaip į virusą, nuo kurio reikia saugoti šaknis įleidusią partinę sistemą. Šioms pastangoms naudinga valstiečius vaizduoti kaip nenuoseklius, sau prieštaraujančius populistus.

Tačiau priešingai populiariems aiškinimams, valstiečių ideologija yra labai nuosekli ir tradicinė. Be jos retai įsivaizduojama vakarietiška partinė sistema. Tai – krikdemiška ideologija. Jos esmė: socialinis konservatyvumas (šeima, kalba, gyvybė, tautiškumas) ir socialinis teisingumas (didelis valstybės kišimasis į ekonomiką). Paradoksas ir apsileidimas, kad krikščioniškosios demokratijos vietą šalyje užimti tenka pagoniškosios kultūros puosėlėjimu išgarsėjusiam politikui. Tačiau yra būtent taip.

Kiekvienam su politine sociologija bent kiek susipažinusiam žmogui seniai aišku, kad Lietuvoje šioje politinio spektro vietoje seniai egzistuoja vakuumas. Neabejotinai didžiausia dalis Lietuvos piliečių yra socialiai konservatyvūs ir nori didesnio gerovės perskirstymo. Jis ir objektyviai būtinas, nes Lietuva, sėkmingai panirusi į Laisvos rinkos instituto pasakas, yra tapusi didžiausios visoje ES socialinės nelygybės ir dirbančiųjų išnaudojimo (skirtumas tarp BVP 1 gyventojui ir vidutinio darbo užmokesčio) šalimi. Tiek dėl ekonominių klausimų, tiek dėl poliarizuojančio V. Landsbergio asmens bei su juo siejamo praeities vertinimo jie niekada negalėjo balsuoti ir nebalsuos už TS-LKD.

Kai susiskaldžiusios krikdemiškos partijos 2004 m. nepateko į Seimą ir įsikorporavo į TS-LKD, taip prarasdamos socialinio teisingumo dėmenį, šios vietos politiniame spektre niekas neužėmė. Prieš keletą metų Aloyzas Sakalas viltingai rašė, kad ją užimti turėtų Darbo partija, kuri – jei būtų vienijama ideologijos, o ne asmenybės ir įtakos – būtų galėjusi mėginti tai padaryti. Akivaizdu, nepadarė. Tačiau tuščia vieta amžinai nebūna. Ir dabar ją labai aiškiomis vertybinėmis deklaracijomis užėmė LVŽS. Tautiniais ir moralės klausimais tai akivaizdžiai konservatyviausia, o ekonomikoje – kairiausia parlamentinė partija Lietuvoje.

Dar daugiau, R. Karbauskis aiškiai pasakė tai, ką iki rinkimų sakė tik visuomeninis Vilniaus forumas. Būtent, kad dabartinių „tradicinių“ partijų jokios vertybės neskiria. Liberalai, konservatoriai ir socdemai, visi yra ekonominėje dešinėje, ką rodo ir mokesčių politika, ir darbo kodeksas. Po TS-LKD atsinaujinimo, t.y. liberalizacijos, visos jos tapo liberaliomis ir kultūros/moralės klausimais. Kaip kadaise rašė politikos filosofas A. Makintairas (A. McIntyre), diskusiją imituoja nuosaikūs, radikalūs ir tiesiog liberalai. Po Rusijos agresijos prieš Ukrainą iš esmės išnyko ir esmingesni geopolitinės orientacijos skirtumai.

Visi dešinieji giria LSDP užsienio reikalų ministrą. Kad tikrų vertybinių skirčių nėra geriausiai paliudijo pats Gabrielius Landsbergis LRT debatuose. R. Karbauskiui metus kaltinimą, kad TS-LKD ir LSDP vertybės nesiskiria, jis atkirto, kad skiriasi požiūris į… korupciją! Kas nors turėjo jam pranešti, kad skaidrumas nėra pasaulėžiūrinis klausimas – visame pasaulyje sutariama, kad skaidrumas reikalingas, o korupcija vengtina. Sugebėjimas patiems išlikti skaidriais jokios partijos vertybių ir ideologijos neapibrėžia.

Dar daugiau, kaip teigė Vytautas Radžvilas, valstiečių iškilimas ir rinkiminė retorika į Lietuvos partinę sistemą įnešė naują esminės svarbos dimensiją. Tai nacionalizmo ir globalizmo skirtis. Nė viena parlamentinė partija iki tol nekalbėjo apie emigraciją kaip apie tautos nykimą, o ne darbo jėgos problemą. Valstiečiai kalba. Nė viena partija nepasakė, kad Lietuva turi palaikyti Vyšegrado šalis kovoje už reformas Europos Sąjungoje ir masinės imigracijos sustabdymą. Valstiečiai pasakė. Nė viena partija nepasakė, kad euro įvedimas nėra vertybė savaime ir tai daryti galima tik tinkamomis aplinkybėmis, skaičiuojant kaštus ir naudą. Valstiečiai pasakė. Nė viena parlamentinė partija valstybinės kalbos ir tautinės valstybės išsaugojimo nekėlė kaip artikuliuoto politikos tikslo, nesakė, kad švietimas turi ugdyti šalies patriotus, o ne konkurencingą darbo jėgą globaliai rinkai. Visa tai yra esmingas pokytis kol kas retorinėje plotmėje. Iš esmės tautinę tapatybę ir tautinę valstybę branginantys ir aukščiau globalaus atvirumo keliantys piliečiai taip pat nebuvo atstovaujami, nors ypač vyriausios kartos konservatorių rinkėjų atveju, nebūtinai tą patys suprato.

Prognozė

Tokioje partinėje sistemoje absoliuti dauguma Lietuvos rinkėjų buvo neatstovaujami. Nei didesnio perskirstymo, nei konservatyvesnių kultūrinių sprendimų jokia partija negebėjo ir net nenorėjo siūlyti. Priešingai, tokie siūlymai pajuokti kaip populistiniai ir rimtai nesvarstomi. Demokratinėje valstybėje tai būtų neįmanomas ir nepaaiškinamas reiškinys. Tačiau Lietuva yra oligarchinė valstybė, kurioje NVO arba verslo asociacijų lobistai lemia daugiau nei visuomenės nuomonė.

Tokioje valstybėje valstiečių iškilimas yra nei netikėtas, nei laikinas. Realu, kad šios partijos laukia įtampos ir nubyrėjimai. 2020 m. jie nebebus didieji gelbėtojai, tačiau tikrai ir neišnyks kaip ankstesni populistai, su kuriais valstiečius bandoma lyginti. Tai partija, turinti nuoseklią ideologiją, atitinkančią milžinišką poreikį Lietuvos visuomenėje. Išsigryninusi tą ideologiją palaikančius asmenis, ji išliks politiniame žemėlapyje. Ir jeigu per artimiausius keturis metus jiems pavyks vykdyti socialiai jautrią politiką, labiausiai dėl to nukentės socialdemokratai. 2020 m. partinis žemėlapis atrodys visai kitaip.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , .

36 komentarai

  1. Kadangi gyvename religinių pasaulėžiūrų ir skirtingų Dievų sugyvenimo laikus, tai LVŽS ideologiją derėtų vadinti ne siauresniu senosios krikdemiškosios ideologijos vardu, o duoti jai dabarties dvasią atitinkantį pavadinimą, vadinant ją teodemiška (dievademiškąja) ideologija.

  2. Kaip šlykštu, liberastai tipo konservatoriai po šio straipsnio pasirodymo atleido gerbiamą Sinica iš bilotaitės padėjėjo pareigų.

  3. Getas:

    Juokingai skamba: STIPRIĄ DEŠINĘ, kada visos partijos pasivadinę klasikiniais pavadinimais, bet vykdę dešiniąją ekonominę politiką, kūrę jovalą ir nustekenę Lietuvą, o dabar kai tauta pasirinko tikrai europietišką socialdemokratinę ękonomiką bei dorovę, pagrįstą baltų kultūra, G. Landsbergis kalba apie dešinę ir, regis, palaiko liberalkairiąją partiją ir jos atstovę Clinton.

  4. lietuvis:

    Sniegena gali žiemą sušalti be dailios parlamentarės sparnelio…

  5. Iš Vilniaus universiteto:

    Nu ką, išmetė tave Bilotaitė 🙂 Betgi nusipelnei 🙂

    • Gražina:

      Nieko sau… Bent jau apie Bilotaitę taip blogai negalvojau. Ne pats blogiausias atvejas. Gal ir gerai. Protingam ir doram žmogui darbo visda atsiras.

    • Dronas:

      Kodel nusipelne? Uz tai, kad pirstu parode kas negerai? Tik kvailys zmogu spirs lauk, jeigu anas sako nemalonia tiesa i akis. O Sinica, viska teisingai isdeste. Jam aciu pasakyt turetu, o ne lauk trenkti. Turetu pasiziuret i save is salies ir susitvarkyt kas negerai. Bet ne. Kuur ten. Sitiek purvo, izeidinejimu ir melavimo i akis is TS nesitikejau. Tikra lavina, pajungtos visos pajegos. Valstieciai velniai raguoti, dar ne koju neapsile. Atvirai pasakius, labai neigiamai vertinu ju porinkimini elgesi. Partijos zaidimeliai, kada valstybe skesta, nedovanotini. Dabar panasu, kad eis i opozicija, kisti pagaliu valstieciam i ratus. PAgal raudonojo mao deviza, kuo blogiau, tuo geriau! Manau, daugelis ju rinkeju juos rinko, kad jie kazka gero darytu, o ne uzsiimtu kenkimu. Trumpai tariant, TS, butent TS, smuko mano akyse. Dar ne iki “socdemu”, bet vejasi. Viesi pareiskimai, apie tai, kad rinkejai kvailiai ir “neteisingai” rinkosi, buridano asilus ir panasus, nusipelno pacio griezciausio ivertinimo. Ir dar, ko jie tu liberalu isitvere? Konservatoriai, siaip jau visu kuo, yra liberalu priesingybe. Tai kaip cia gaunasi? Ar cia dar vieni, kuriu pavadinimas neatitinka turinio? Dabartiniu metu, matau, jog TS numate dar keturis metus, padaryt prarastais metais ir paskui jau planuoja atjot ant balto gelbetoju zirgo. Tai zema, tai kenkia valstybei, tai mane piktina, ne ne taip, tai mane SIUTINA. Tegu pasivadina libertarais ar dar kokiais banku atstovu ar panasia, partija ir neknisa smegenu su savo tevyne. Pas tokius tevyne tai partija, o valstybe – lovys.

      • Gražina:

        Pritariu. V. Sinicą labai vertinu ir kaip žmogų, ir kaip politologą, žurnalistą.
        O apie tas partijas galiu pasakyti tik tiek – tai Lietuvos nelaimė. Kuo greičiau žmonės tai supras, tuo geriau. Tada per rinkimus niekas už juos nebalsuos.
        VŽ siūlau nesiderėti su Lietuvos žlugdytojais ir nekviesti jų į koaliciją. I koaliciją pakviesti patekusius į Seimą mažųjų grupių atstovus, kurių programos yra priimtinos VŽ. Jų ne taip jau ir mažai

        • Dronas:

          Reikalas daugumoje. Koalicija reikalinga, kad turet dauguma. Nes jeigu pralaimejusios, bet nemazai mandatu gavusios partijos susiuostys ir prades kilot rankas, kad tik valstieciam pagali i ratus ikist, toli nenuvaziuosi ir viskas biagsis nelabai gerai (akaip visada). O patirtis rodo, jog liberalai, “socialdemokratai” ir “konservatoriai”, kada reikia kazka savo prastumt, moka i viena duda pusti, kad ir kiek vieni kitu nekestu. Todel valstieciam reikalinga negincijama dauguma, kuri neleis stabdyt to ka jie uzsibreze daryt. Man be galo nepatinka koalicija su “socialdemokratais”, bet TS uzsispyre turet liberalus su savim arba nieko, buvo ir kitu dalyku. Nors valstieciai tiesiai pasake, va jum tuscias lapas, destykit ko jum reikia, mes spresim. TS pasake, kad ant tuscio lapo nepies. Nezinia, cia gabumu ar minties polekio stoka, tada klausimas, kokia jie strategija galejo parengt, jeigu negali aiskiai isdestyt savo reikalavimu tusciam lape. Jeigu pas mane ateitu darbuotojas, negalintis tusciam lape isdesyt savo pasiulymu, jau po akimirkos zygiuotu lauk. TS uzeme “kieta” poza ir valstieciam liko tik sosdemai. Mazosios partijos nepades, be to susidraskys tarpusavi, todel su jais koses neisvirsi, pernelyg marga kompanija. Na gal, vienaip ar kitaip, kazka ir galima, bet vargu. TS puikiai zinojo, kad jeigu jie neis i koalicija, eis socdemai, sitiem senai niekas niekuo nekvepia ir jie i mirusio arlklio subine sulyus, svarbu, kad butu ka ten est ir silta. Krikdemai lyg ir norejo koalicijos, dabar net girdisi vis daugiau nepatenkinto murmejimo, bet panasu, kad traukinys nuvaziavo. Butent TS, pasodino atgal i valdzia socdemus, sito as nepamirsiu. Mano manymu, tai atviras kenkimas valstybei, vardan siauros savo partijos naudos, kad po keturiu galimai sugadintu metu, atjotu tokie graziuoliai “gelbetojai nuo raudonuju”. Nors po paciu skvernais raudonis smezuoja.. Tai neatleistina tokioje padetyje.

      • JUOZAS:

        tik priminsiu, kad dabar bus paskutiniai ‘riebios karvės” metai, po to baigsis Eurosojūzo išmokos ir bet kuri partija, perimusi vairą, rinkėjų bus įvertinta kaip nevykusi. Taigi tolimoj distancijoj koncervai pralaimėjo.
        O kam Gabrielius taip stengėsi dėl liberalų? -būdami valdžioje, liberalai numuilintų jiems keliamą bylą, nes, manau, tas kyšis tik ledkalnio viršūnė. Ir dar, ko gero, abi partijas nusipirko tas pats ponas, del ko apgailestauju.

  6. Žemaitis:

    Nu ką, išmetė tave Bilotaitė. Bet gi nusipelnei…

  7. Geras:

    Geriau ir nepasakysi. Pasipūtėliai anūkai tegul pasėdi opozicijoj ir tegul nekelia sumaišties valstybėje.
    Kasdien kelia vis didesnius reikalavimus. Didžiausią pasitikėjimą gavę Valstiečiai negali pradėti ramiai dirbti. Tegul eina su socdemais, konservatoriai tyčia veda destrukciją.

  8. Kęstas:

    Gera ir objektyvi autoriaus analizė padeda orientuotis kas įvyko. Landsbergiai, kubiliai, juknevičienės su jaunaisiais globalistais jau sugriovė koaliciją su laimėjusiais valstiečiais. Jie nė nenori dirbti Lietuvos ir tautos labui. Kritikuoti ir šūkauti yra paprasčiau. Geriau konservatoriai apsijungtų su Liberalų partija ir neklaidintų žmonių. Krikščioniškos vertybės nustumtos, sąraše beliko gal 5 Seimo nariai, kuriems rūpi paprasto žmogaus problemos.

    • JUOZAS:

      geri pastebėjimai. Gabrielius pasirodė kaip negabus diplomatas, kiaurai pralaimėjo partją, nors turėjo net tūzą. Vaizdas toks, kad tiek koncervų, tiek liberalų partijas valdo vienas ponas, užtat ir buvo toks totalinis liberalų stūmimas į valdžią. Tuo pačiu Gabrielius prisiėmė jų kuprą ir nuodėmes .
      Jei dar partijoje liko Krikdemų ir Tremtinių interesus atstovaujančių piliečių, pats laikas jiems atsiskirti, galbūt jungtis su Tautininkais . O Gabrielių patys konservai turėtų paleisti į “užtarnautą poilsį”.

  9. Diedas:

    Vėl rinkimus laimėjo Kremliaus klapčiukai. Premjeru skiriamas nesugebėjęs ministerijoje tvarkytis ministras. Laimingais visus darys rusiškais pinigais supirkinėjęs Lietuvos žemę milijonierius.
    Esame vakarietiško mąstymo Europos gyventojai, bet mus kažkodėl ištisai valdo oligarchkapitalizmą propaguojantys azijatų parankiniai.
    Gūdi perspektyva.

    • Gražina:

      Diedai, eik namo, tavęs bobutė laukia… Pasenom mes ir mūsų akys nebe taip mato. Nebe taip suprantam, kas vyksta aplink ir kodėl taip.

    • Dronas:

      Gudi. Kokias “vertybes” turi “socialdemokratai”, jau pamatem. Butent tas kur isvardinai. Bet jeigu pazvelgt i vadinamus “konservatorius” tai “vertybes” vargu kuo ar besiskiria. O jeigu kalbet apie atsinaujinuse puse, lyginant su liberalais, tampa panasu i galvosuki, kada dviejuose labai panasiuose paveiksleliuose ieskai skirtumu. Bet juk konservatoriu paziuros negali buti “labai panasios” i liberalu. Tai nemone. Arba tu konservatorius ir atstovauji kazka panasaus, ka bent zodziuose pazadejo karbauskis, arba tu nustoji meluot rinkejam ir tiesiai sakai, jog tu liberalu atsaka. Jau nekalbant apie tai, kad liberalu, socdemu ir konservatoriu poziuris, jog zmonem Lietuvoje pakankamai neblogai ir neaisku ko jie cia putoja, stebetinai sutampa. Ne vieni is ju nemato alkoholizmo bedu, o jeigu ir apsimeta, kad pamate, siulo labai juokingas ir akivaizdziai bevertes, bei beprasmes priemones. Nemato skurdo, tik priremti prie sienos kazka numykia, kad (gal) reikia (kazka) daryti, pagalvosim (galbut, bet vargu bau), komisija subursim (cia jau sosdemu arkliukas). Taciau istiesu, niekas ne pirsto nekrutina, visus viskas tenkina, tie patys oligarchai remia ir vienus, ir kitus, ir trecius. Paskui stebisi, kodel zmones netiki, renkasi bile ka, kad tik ne situs, laiko patikrintus trintukus. Nieko stebetino nematau, isties vargas, tik beda ne vien Lietuvos zmonese, ju beda, kad per ilgai taikstesi su visu situ, beda tame, kad visi pilnom rieskuciom semia is tu paciu oligarchu kisenes ir jiem atidirbineja. Nesvarbu ka berinktai. Todel valstieciu pergale nenustebino, nustebino tai, kad net Kaunas, pramete “asinaujinusius”, o tai jau si ta reiskia. Apibendrinant, jeigu nori, kad tave rinktu, tai yra balsuotu “teisingai”, sita malone is rinkeju turi uzsitarnaut. O jeigu zmones nuo taves nusisuka, daryk ponuli isvadas ir galvok, ka cia padarius, jog jie tavim tiketu. Uzbegant uz akiu iskart sakau, per valatkas ir panasius ruporus skelbiamos pasakeles, uzuominos apie neva kremliu (gal ir teisingas) jau senokai neveikia, reikia tikru, zmoniu gerove, valstybes sauguma ir darnuma uztikrinanciu veiksmu. Kuriuos kaip nekeista, velgi pasiule valstieciai. Ne kazi kas, bet palyginus su visu kitu pazadais ir uz tiek aciu. Jeigu padarys bent puse, bus padare daugiau nei visi sitie “nesuprasti” rinkeju, nuveike per 26 metus. Po galais 26 metai. Ne viskas Lietuvoje blogai, bet yra daug dalyku kuriu niekas nesprendzia ir nesiruosia spresti, nes tai uzkliudys, keleto pinigu kapsu reikalus, o tam priesinasi visi rys minetieji. Dar liko patikrint karbauski, kas yra kas. Labai blogai, kada zmones is zinomu blogybiu, priversit rinktis patys nezinodami ka, nes kiti pasirinkimai akivaizdiai jiem blogesni. Tai isties beda ir tragedija.

  10. Žemyna:

    Na, ir L. Kasčiūnas prisijungė. Tai jau šis tas. Pagirtina.

  11. arvydas damijonaitis:

    Būtina nacionalizuoti Karbauskio užgrobtos žemės plotus. Nacionalizavus tūkstančius ha Karbauskio žemės, suteikus lengvatines sąlygas jaunoms šeimoms įsigyti bent po 5 ha.dirbamos žemės, padidėtų gimstamumo rodikliai, gyventojų skaičius padidėtų keliais šimtais tūkstančių, sumažėtų emigracija. Visos be išimties valstybės riboja žemės supirkimą, draudžia grobti tokiais mafijoziniais mąstais. Čia glūdi kolūkinės valdžiukės paslaptis – kaip klastingai,be konkurencijos, supirkti žemę ir likti nenuteistam? Būtina nacionalizuoti vogtą turtą..

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: