Harmoningos asmenybės institutas kviečia į pokalbius apie meno poveikį žmogui (1)

Harmoningos asmenybės institutas kviečia į pokalbius apie meno poveikį žmogui | rengėjų nuotr.

Rugsėjo 12–14 d. Vilniuje pirmą kartą vyks Meno psichologijos dialogų savaitė, kurioje bus kalbama apie šiandienos meno poveikį žmogui į apskritus stalus susiburs verslininkai, psichologai, psichiatrai, sociologai, estetikos specialistai, dizaineriai ir kiti specialistai iš Lietuvos ir kitų šalių.

Meno psichologijos pokalbių savaitės sumanytoja Harmoningos asmenybės instituto įkūrėja Rasa Balčiūnienė sako: „Apie meno kūrinius dažniausiai kalbame, aptardami meninius sprendimus, o nuošalyje paliekame pačią svarbiausią meno paskirties pusę – poveikį žmogui. Šiais renginiais  siekiama atkreipti dėmesį, kokią įtaką menas ir mus supantys vaizdiniai daro žmogaus psichikai ir jo veiklai įvairiose srityse: švietime, versle, taikomajame mene, ir visuomenėje bendrai, iškelti pagrindines problemas, ieškant jų šaknų ir sprendimo išeičių“.

„Vaizdiniai mene gimsta iš tikrovės – apsidairykime aplinkui, kokioje tikrovėje mes gyvename?“ – sako Meno ir kultūros muziejaus Ermitažo Sankt Peterburge vedančioji psichologė, meno istorikė Tatjana Charitonova.

Nagrinėdami vaizdinius meno kūriniuose, mes galime pažinti laikmetis, kurioje jie buvo sukurti. Antikos kūriniai pripildo mus dvasios grožio, Viduramžių kūryba užvaldo tuo laikotarpiu aukštinta žmogaus kančia. Kas vyksta mūsų gyvenime dabar galime atpažinti, stebėdami šiuolaikinio meno kūrinius.

Rasa Balčiūnienė | hai.lt nuotr.

Tatjana Charitonova | hai.lt nuotr.

T. Charitonova, sako: „Pagrindinė vaizdinio charakteristika – tai jo daromas poveikis žmogui. Mūsų sensorinės sistemos yra nepaprastai jautrios, mes iškart reaguojame į tai, ką žiūrime. Šokiruojantys, baisūs, nemalonūs vaizdai verčia mus susigūžti, bijoti, kentėti. Juos kartojant, mūsų smegenys pripranta, susiformuoja nuolatinės neuronų grandinės ir dėl to mes nesąmoningai ieškosime nemalonių vaizdų realybėje bei kentėsime.“

Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos direktorius, televizijos laidų režisierius ir komunikacijos žinovas Gintaras Šeputis taip pat teigia, kad vaizdiniai, kurie mus supa, tampa mūsų gyvenimo dalimi. „Ne vienerius metus dalyvaudamas studentų atrankos komisijose į aukštųjų mokyklų medijų programas, aš pastebėjau tiesioginę rodomų reklamų, serialų, filmų įtaką jų stojamųjų darbuose – superherojai, monstrai, anime personažai dalyvaujantys lėkštuose siužetuose, kopijuojantys elgesio modelius ir t.t.

Žmogus iš prigimties siekia grožio – malonumo, todėl mene svarbi ir prigimtinis jausmas. Kai žmogus atsisėda ant suoliuko, dažniausiai visiškai intuityviai jis pasirenka tą vietą, kuri atitinka auksinio pjūvio matmenis. Žmogus atpažįsta darną, to net nesuvokdamas. Remiantis prigimtiniu jausmu, gimsta aukščiausias menas, skatindami žmogaus saviraišką ir augimą.

Galbūt atėjo laikas plačiau susigrąžinti bendražmogiškus grožio dėsnius mene o kartu ir kitose gyvenimo srityse?

Meno psichologijos dialogų savaitės renginių dienotverkė (parsisiųsti visą dienotvarkę [pdf]):

09.12, 16:00-18:30 – Apskritas stalas „Meno psichologijos įžvalgos ŠVIETIMUI“.

Šiandien vis dažniau sunerimę kalbame apie fragmentuotą vaikų mąstymą, patyčias mokykloje, kūrybingumo ir asmenybių stoką. O ar susimąstome, kaip šią situaciją įtakoja menas ir vaizdiniai, kuriais vaikai ir jaunimas gyvena? Apskritame stale kalbėsime, kaip menas veikia žmogaus formavimąsi, kokias vaizdiniais gyvena vaikai ir jaunimas šiandien, ir kaip grožis mene gali pasitarnauti jų ugdyme.

Apskrito stalo dalyviai, pranešėjai:

TATJANA CHARITONOVA
Ermitažo vedančioji psichologė, meno istorikė, Ermitažo sociologinių tyrimų departamento mokslinė bendradarbė. (Sankt Peterburgas).

MARINA ČEKMARIOVA, Ermitažo menotyrininkė, meno kritikė, menotyros mokslų daktarė, meno edukacijos projektų kūrėja (Sankt Peterburgas).

GINTARAS ŠEPUTIS, KOMAA direktorius, televizijos laidų režisierius, priėmimo į aukštąjį mokslą komisijų narys.

DAIVA VISKONTIENĖ, „Biznio mašinų kompanija“ direktorė, intelektuali antreprenerė, aktyviai dalyvaujanti švietimo vystymo Lietuvoje projektuose.

GABIJA SKUČAITĖ, SMK direktorė, verslininkė, kūrybinio mąstymo lektorė, koučerė, renginių organizatorė,

LEONAS KAČINSKAS, psichiatras, „Ambulansas“ direktorius medicinai, Kauno apskrities priklausomybės ligų centro skyriaus vedėjas.

ILONA MOREVA, Tarptautinio kultūros ir švietimo centro „LIZARI“ direktorė (Latvija).

09.13, 16:00-18:30 – Apskritas stalas „Meno psichologija ir MADOS ESTETIKA“.

Grožio ir atsinaujinimo siekimas – tai žmogaus gyvybės instinktas. Kaip šiandien keičiasi grožio supratimas mados estetikoje ir kokias pasekmes tai turi vartotojui, kūrėjui ir verslui? Kokia gali būti alternatyva greito efekto siekimui, plagijavimui, siekiui šokiruoti? Pasigilinkime į šių reiškinių priežastis ir paieškome naujų sumanymų savo veikloms, pasitelkdami giliausią grožio ir estetikos šaltinį – meno psichologiją.

Apskrito stalo dialogo dalyviai, pranešėjai:

TATJANA CHARITONOVA, Ermitažo vedančioji psichologė, meno istorikė, Ermitažo sociologinių tyrimų departamento mokslinė bendradarbė. (Sankt Peterburgas).

MARINA ČEKMARIOVA
Ermitažo menotyrininkė, meno kritikė, menotyros mokslų daktarė, meno edukacijos projektų kūrėja (Sankt Peterburgas).

ILMĀRS BRIKSNIS, „Vispool“ įmonės įkūrėjas (Latvija).

VILIJA ŠULSKIENĖ, Vilniaus kolegijos Menų ir kūrybinių technologijų fakulteto Aprangos gamybos katedros vedėja.

SERGE GANDZUMIAN Mados dizaineris, lektorius.

JURGITA JANUŠKEVIČIŪTĖ, Mados dizainerė, lektorė.

OLESĖ KEKIENĖ, įvaizdžio dizainerė, lektorė, „Philosophy of Image” studijos įkūrėja, lektorė.

09.14, 9:00-11:30 – Apskritas stalas „Meno psichologija ir VIZUALINĖ KOMUNIKACIJA“.

Kovoje už auditorijos dėmesį šiandien komunikacijos kampanijose atsiranda vaizdiniai, kurie žmones pritraukia šokiruodami ar net priversdami pasibjaurėti. Ką išties taip laimime, į kokią ateitį tai mus veda ir kokia galėtų būti išeitis? Apskritame stale panagrinėkime, kokiais vaizdiniais mene ir reklamose „maitinama“ žmogaus sąmonė šiandien ir kokios yra to priežastys? Vaizdinio grožis ir destruktyvumas – kūrėjo pasirinkimo laisvė ar atsakomybė? Kokia reklamos vystymosi perspektyva?

Apskrito stalo dalyviai, pranešėjai:

TATJANA CHARITONOVA,
Ermitažo vedančioji psichologė, meno istorikė, Ermitažo sociologinių tyrimų departamento mokslinė bendradarbė (Sankt Peterburgas).

MARINA ČEKMARIOVA, Ermitažo menotyrininkė, meno kritikė, menotyros mokslų daktarė, meno edukacijos projektų kūrėja (Sankt Peterburgas).

habil. dr. ANTANAS ANDRIJAUSKAS, Lietuvos filosofas, kultūrologas, menotyrininkas, civilizacijos teoretikas, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos estetikų asociacijos prezidentas, daugybės knygų autorius.

LEONAS KAČINSKAS, psichiatras, „Ambulansas“ direktorius medicinai, Kauno apskrities priklausomybės ligų centro skyriaus vedėjas, GINTARAS ŠEPUTIS, Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos direktorius, televizijos laidų režisierius, reklamos projektų kūrybos vadovas.

ORNELA RAMAŠAUSKAITĖ, KTU rinkodaros ir komunikacijos direktorė, LR Ministro Pirmininko visuomeninė konsultantė kultūros klausimais, „Metų marketingo vadovas 2015“ nominantė, investavimo į meno kūrinius konsultantė.

MARIJA MIKALAUSKIENĖ, Inspirata.lt įkūrėja, buvusi Pixelmator rinkodaros vadovė. Pixelmator yra pelnęs Apple Design Award ir sukūręs geriausią 2014 metų Apple App Store programėlę.

09.14, 16:00-18:30 – Apskritas stalas „KŪRYBINIO PROTO KRIZĖ – šiuolaikinio meno krizė“.

Vis aktualesniu verslo iššūkiu šiandien tampa besiformuojanti vidutinybių kultūra, žmonių paviršutiniškumas ir mažėjantis gebėjimas atrasti ne tik forma, bet ir turiniu naujus sprendimus. O ar susimąstome, kaip tokiu būdu pasireiškiantį kūrybinį protą įtakoja mus supantis menas? Kviečiame Jus į tarpdisciplinį dialogą, kuris per meno psichologiją padės susivokti, kas ir kodėl įtakoja kūrybinio proto krizę ir kokia gali būti išeitis.

Dialogo pranešėjai/dalyviai:

TATJANA CHARITONOVA, Ermitažo vedančioji psichologė, meno istorikė, Ermitažo sociologinių tyrimų departamento mokslinė bendradarbė (Sankt Peterburgas).

MARINA ČEKMARIOVA, Ermitažo menotyrininkė, meno kritikė, menotyros mokslų daktarė, meno edukacijos projektų kūrėja (Sankt Peterburgas).

GINTARAS ŠEPUTIS, Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos direktorius, televizijos laidų režisierius, reklamos projektų kūrybos vadovas.

LEONAS KAČINSKAS, psichiatras, įmonės „Ambulansas“ direktorius medicinai, Kauno apskrities priklausomybės ligų centro Stacionarinio priklausomybės ligų skyriaus vedėjas.

KĘSTAS LUKOŠEVIČIUS, naujos kartos verslininkas, įmonės „BaltLed“ savininkas, organizacijos, kaip gyvo organizmo, kūrėjas.

ROLANDAS ANDRIJAUSKAS, naujos kartos verslininkas, „DTL Vilnius“ direktorius, dantų architektas-technikas, savo veikloje taikantis gamtos principus.

habil. dr. ANTANAS ANDRIJAUSKAS, Lietuvos filosofas, kultūrologas, menotyrininkas, civilizacijos teoretikas, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvos estetikų asociacijos prezidentas, daugybės knygų autorius.

prof. dr. (Hp) BOGUSLAVAS GRUŽEVSKIS, Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius, socialinių mokslų profesorius.