Bus minimos Seimo gynėjo Artūro Sakalausko žūties metinės (0)

A. Sakalausko žūties minėjimas | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

A. Sakalausko žūties minėjimas | Alkas.lt, N.Balčiūnienės nuotr.

Rugpjūčio 21 d., sekmadienį, Seime vyks paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Seimo gynėjo Artūro Sakalausko 25-ųjų žūties metinių minėjimo renginiai.

14 val. Seimo Kovo 11-osios Akto salėje Nepriklausomybės gynėjų sąjunga surengs konferenciją „1991 m. rugpjūčio pučas Maskvoje, jo pasekmės Vilniuje ir atgarsiai pasaulyje. Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimas“. 

Renginio dalyvius pasveikins Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.

Pranešimus skaitys Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, pirmasis krašto apsaugos ministras Audrius Butkevičius, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Egidijus Bičkauskas, Lietuvos kariuomenės vado patarėjas, Lietuvos karo akademijos profesorius dr. Valdas Rakutis, Lietuvos šaulių sąjungos štabo narys, Klaipėdos universiteto doktorantas Egidijus Papečkys,  Mokomojo junginio, mechanizuotosios pėstininkų brigados ,,Geležinis Vilkas“ pirmasis vadas dim. brg. gen. Česlovas Jezerskas, pirmasis Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos štabo viršininkas, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos garbės pirmininkas dim. plk. Jonas Gečas, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, habil. dr. Kazimieras Garšva, Lietuvos policijos veteranų asociacijos Laisvės gynimo atminimo komiteto narys Ramutis Oleka, pasienietis, buvęs Lavoriškių posto viršininkas Almantas Laučius, pirmasis atkurtos Lietuvos muitinės vadovas Valerijonas Valickas.

NGS konferencijos programa2016-08-2118 val. vyks kario savanorio Artūro Sakalausko pagerbimo iškilmėsjo žūties vietoje, prie paminklinio akmens. Ceremonijoje kalbės Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas Vydas Gedvilas, krašto apsaugos ministras Juozas Olekas,  Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas plk. ltn. Artūras Jasinskas, kario savanorio Artūro Sakalausko motina Genovaitė Sakalauskienė, dalyvaus Laisvės gynėjo artimieji, Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo nariai, Laisvės gynėjai, Lietuvos kariuomenės pajėgų ir dalinių vadai, žuvusiųjų už Lietuvos laisvę artimieji, Artūro Sakalausko bendražygiai, visuomeninių organizacijų atstovai ir kiti garbingi svečiai.

Po iškilmių18.45 val. Seimo II rūmų parodų galerijoje kario savanorio Artūro Sakalausko artimieji ir bendražygiai, Laisvės gynėjai pasidalins prisiminimais, bus demonstruojami trumpametražiai filmai, eksponuojama fotografijų paroda „Karys savanoris Artūras Sakalauskas“. Parodoje Lietuvos parlamento gynėjo gyvenimo kelią pristato fotografijos iš Prano ir Genovaitės  Sakalauskų šeimos archyvo, Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų. Fotografų Aleksandro Juozapaičio, Romo Jurgaičio, Andriaus Petrulevičiaus, Algirdo Sabaliausko  istorinėse fotografijose taip pat pristatomi 1991 m. rugpjūčio pučo įvykių kadrai – Lietuvos Nepriklausomybės gynimas, parlamento gynėjai, sovietinė agresija prie Nepriklausomą Lietuvos valstybę ir Nepriklausomybės triumfas. Paroda Seime eksponuojama iki rugsėjo 5 d. Įėjimas laisvas.

Tą dieną nuo 10 iki 17 val. lankytojams bus atviras Seimo Sausio 13-osios memorialas.

Seimo gynėjo Artūro Sakalausko atminimą pagerbs ir rugpjūčio 21 d. prie Seimo rūmų vyksiančio dviračių renginio „Velomaratonas“ dalyviai – apie 11.30 val. greičiausias renginio sportininkas prie paminklo paskutiniajai Lietuvos okupacijos aukai padės gėlių.

Artūras Sakalauskas | archyvinė nuotr.

Artūras Sakalauskas | archyvinė nuotr.

Artūras Sakalauskas gimė 1963 m. spalio 26 d. Alytuje. Jo senelis Antanas Letkauskas buvo Lietuvos Nepriklausomybės kovų dalyvis, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierius – šioje giminėje visą laiką buvo gyva atmintis apie Lietuvos Nepriklausomybės kovas. A. Sakalausko vaikystė ir jaunystė prabėgo Dzūkijos sostinėje Alytuje: čia jis baigė mokslus Alytaus 5-ojoje vidurinėje mokykloje ir 9-ojoje profesinėje technikos mokykloje, degė aistra rankiniui Alytaus „Varsos“ komandoje. Iki lemtingų 1991 m. įvykių Artūras Sakalauskas dirbo Alytaus mašinų gamykloje.

1991-ųjų sausio mėn. įstojo į Savanoriškąją krašto apsaugos tarnybą, aktyviai kovojo prieš sovietų agresiją, budėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmuose, taip pat savanorių postuose Kaune, Sitkūnuose. 1991 m. rugpjūčio 19 d. kartu su Alytaus rinktinės savanoriais atvykęs budėti į Vilnių, vėl stojo ginti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo.

1991 m. rugpjūčio 21 d., žlungant pučui, sovietų armijos provokacijos metu Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų prieigose įvyko Lietuvos savanorių susirėmimas su sovietų armijos specialiosios paskirties dalinio kariais, kurie automobiliu įsiveržė į karių savanorių saugomą teritoriją prie pirmojo posto A. Goštauto gatvėje. Pasipriešinimo metu Alytaus rinktinės savanoris Artūras Sakalauskas žuvo, dar du Alytaus rinktinės savanoriai buvo sužeisti.

Savanoris Artūras Sakalauskas po mirties apdovanotas Vyčio Kryžiaus pirmojo laipsnio ordinu, Sausio 13-osios atminimo ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių kūrėjo medaliais.

Programa_20160817-21

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *