Liepos 14 d. Europos Komisija patvirtino pirmąjį Europos sąjungai (ES) susirūpinimą keliančių invazinių svetimų augalų ir gyvūnų rūšių sąrašą, į kurį įrašytos 37 invazinės gyvūnų ir augalų rūšys. Sąrašas sudarytas pagal 2014 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo nuostatas.
Naudoti gyvus gyvūnus, gyvybingus augalus, grybus ir mikroorganizmus bei gyvybingas jų dalis, kai šios rūšys įtrauktos į ES susirūpinimą keliančių invazinių svetimų rūšių sąrašą, leidžiama tik gavus leidimą moksliniams tyrimams, išsaugojimui už natūralios rūšies buveinės ribų (ex-situ)arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, kai to reikia siekiant daryti pažangą žmonių sveikatos srityje, arba su tikslais, susijusiais su įtikinamais visuomenės interesais, įskaitant socialinio ar ekonominio pobūdžio interesus. Tokius leidimus išduos Aplinkos apsaugos agentūra.
Šiame sąraše nurodytas invazines rūšis griežtai draudžiama laikyti, veisti, auginti, dauginti, naudoti arba mainyti, vežti ar paleisti į aplinką. Kadangi minėtame sąraše yra gyvūnų ir augalų rūšių, kurias turi privatūs asmenys, zoologijos ir botanikos sodai bei kitos organizacijos, Europos Komisija šių rūšių savininkams nustatė pereinamuosius laikotarpius įgyvendinti Reglamente (ES) Nr. 1143/2014 nurodytas sąlygas. Asmenims, kurie nekomerciniais tikslais laiko į sąrašą įtrauktus gyvūnus, juos leidžiama laikyti iki natūralios gyvūnų mirties uždaroje valdoje ir vežti ES ribose, bet tik taip, kad jie nesidaugintų ir neištrūktų į laisvę.
Asmenys, komerciniais tikslais laikantys invazines rūšis, kurias įsigijo prieš tas rūšis įtraukiant į sąrašą, turės jas ne vėliau kaip per 2 metus perduoti moksliniams tyrimams, ex-situ išsaugojimui arba naudoti invazines rūšis medicinos tikslais, arba per vienerius metus nuo rūšies įtraukimo į šį sąrašą pagal nustatytus reikalavimus perduoti kitiems asmenims naudoti nekomerciniais tikslais.
Šiuo metu ES susirūpinimą keliančių invazinių rūšių sąraše yra 7 rūšys, kurios įrašytos į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą, tai: apželtkojis krabas (Eriocheir sinensis), Sosnovskio barštis (Heracleum sosnowskyi), rainuotasis vėšys (Orconectes limosus), žymėtasis vėžys (Pacifastacus leniusculus), nuodėgulinis grundalas (Perccottus glenii), paprastasis meškėnas (Procyon lotor) ir raudonausis vėžlys (Trachemys scripta).
Susiję straipsniai:
- Lietuvoje klesti svetimų žemių augalai ir gyvūnai
- Lietuva ėmėsi prievolės pirmininkauti Europos Sąjungai (nuotraukos)
- Patvirtintas Europos invazinių rūšių sąrašas
- Augalų bendravimas: ar augalai yra protingi?
- Invazinėms rūšims auginti ir naudoti reikės leidimų
- Kodėl Didžiosios Britanijos referendumas naudingas visai Europai?
- V. Kelertas. Europos Komisija – sąmokslas prieš Europos tautas
- Lietuvos išradėjai džiaugiasi nauja Europos patentų išdavimo tvarka
- EK pirmininkas Ž.M.Barozu atvirai prabilo apie federacinės Europos kūrimo planus
- R. Petkevičius. Psichodeliniai augalai Lietuvos etninėje kultūroje
- Europos įgūdžių darbotvarkėje numatomas ypatingas dėmesys žmonių skaitmeniniams įgūdžiams gerinti
- J. Dombrava. Kvailinimas Europos mastu
- B. Ropė: Lietuvos Vyriausybė neturėtų brukti nepatikimų technologijų
- Pavyko išsaugoti lietuviškas orchidėjas
- Telkiama informacija kovai su svetimomis rūšimis Europoje
- Kviečia pirmasis gamtos rūšių stebėjimas „Punios šilas 2013“
- Europoje gilinamasi į ūkinių gyvūnų klonavimo klausimus
- Kaimo plėtros parama skatins žmones tausoti gamtą, augmeniją ir gyvūniją
- V. Sinica. Tautų kraustymasis, teisingumas ir atjautos ribos
- Lietuva nepritarė ES siūlymui automobilių techninę apžiūrą vykdyti kasmet
- Kas atrems „resovietizacijos“ grėsmę?
- ES Komisija vetavo peticiją „Vienas iš mūsų“: kas toliau?
- Ministerija ir žemdirbiai taria tvirtą „ne“ GMO
- P. Auštrevičius: Vis dar bijoma pripažinti, kad Kremlius ir Vakarams plauna smegenis
- D. Grybauskaitė: Graikijos ateitis – vyriausybės rankose
- B. Ropė. Komisaras Vytenis Andriukaitis neatstovauja visuomenės interesams?
- Lietaus šalies vardo nebepateisiname – nukenčia ir gamta, ir ekonomika
- „Žiemos sodų savaitė“ priminė: Botanikos ir Zoologijos sodai žiemą nemiega
- Lietuviškam skilandžiui europiečiai klijuoja naują pavadinimą
- Atradimo džiaugsmai rūšių ralyje Labanoro girioje
