Tiek lietuviai, tiek kiti europiečiai mieliau gydosi savam krašte (0)

Vaida Momkuvienė | VLK nuotr.

Briuselyje vykusiame Tarptautinės viešosios politikos agentūros rengtame susitikime, kuriame dalyvavo ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atstovas, atkreiptas dėmesys į tai, kad žmonės neskuba naudotis tarpvalstybinės sveikatos priežiūros teikiama galimybe ir mieliau gydosi savo krašte. Kad dėl sveikatos priežiūros paslaugų į užsienį keliaujančių pacientų yra nedaug, pabrėžiama ir Europos Komisijos ataskaitoje.

„Naujausio Eurobarometro tyrimo rezultatai rodo, kad tik 2 proc. Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojų per pastaruosius dvylika mėnesių gavo iš anksto planuotas gydymo paslaugas kitoje ES šalyje“, – sakė Vaida Momkuvienė, VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja, kuri neseniai dalyvavo Briuselyje vykusiame simpoziume „Tarpvalstybinė sveikatos priežiūra Europoje: skaidrumo ir pacientų mobilumo gerinimas“.

Prieš kelis metus į mūsų šalies teisę perkėlus ES direktyvos nuostatas dėl tarpvalstybinės sveikatos priežiūros, Lietuvos gyventojams atsirado galimybė laisviau gydytis svetur. Nuo tada mūsų šalies gyventojai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, gali gydytis ES šalyse, Islandijoje, Lichtenšteine bei Norvegijoje, ten gauti reikiamas sveikatos priežiūros specialistų paslaugas, o šių šalių piliečiai – naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis mūsų šalyje.

Per penkis šių metų mėnesius tarpvalstybinės sveikatos priežiūros teikiama galimybe pasinaudojo 21 mūsų šalies gyventojas. Jiems už gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto buvo kompensuota beveik 9 tūkst. eurų. 2014–2015 metais tokia galimybe pasinaudojo 139 Lietuvos apdraustieji ir jiems iš PSDF biudžeto buvo kompensuota daugiau nei 120 tūkst. eurų.

Šiemet mūsų šalies gyventojai per penkis mėnesius daugiausiai pateikė prašymų kompensuoti Latvijoje (7), Estijoje (3), Vokietijoje (3), Lenkijoje (2), Slovakijoje (2), Prancūzijoje (2) patirtas tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas. Dėl Belgijoje, Švedijoje patirtų išlaidų kompensavimo buvo pateikta po vieną prašymą.

Pasak V. Momkuvienės, Briuselyje vykusiame simpoziume buvo atkreiptas dėmesys, kad dažniausiai dėl planinės tarpvalstybinės sveikatos priežiūros paslaugų pacientai vyksta iš Liuksemburgo į Vokietiją, iš Prancūzijos – į Belgiją, iš Austrijos – į Vokietiją, iš Vokietijos – į Čekiją ir Austriją, iš Liuksemburgo – į Belgiją.

„Gydytis į užsienį iš Lietuvos išvyksta mažai žmonių. Mūsų šalyje sveikatos priežiūros sistema yra pakankamai gera, gyventojai ja pasitiki, neabejoja savo šalies medikais, teikiamų paslaugų kokybe. Kita vertus, užsienyje gydymo kainos yra gerokai didesnės nei Lietuvoje. Senosiose ES narėse sveikatos priežiūros paslaugų įkainiai, lyginant su Lietuvos, gali skirtis ne tik kelis, bet ir iki 9 kartų. Pagal šiais metais pacientų pateiktas sąskaitas jiems teko sumokėti daugiau nei 38 tūkst. eurų, o kompensuota tik apie 9 tūkst. eurų. Vadinasi, patys gyventojai išleido 4,2 karto daugiau, nei jiems buvo kompensuota. Gavęs sveikatos priežiūros paslaugas svetur žmogus pirmiausia privalo sumokėti savo lėšomis visą gydymo kainą, o tik vėliau turi teisę kreiptis į teritorinę ligonių kasą dėl išlaidų kompensacijos bei atgauti dalį tam išleistų pinigų“,– teigė V. Momkuvienė.

Reikėtų nepamiršti ir to, kad Lietuvoje negali būti kompensuojamos tų paslaugų išlaidos, kurios čia nėra apmokamos PSDF lėšomis. Be to, nėra kompensuojamos slaugos ar ilgalaikio gydymo, transplantacijos, skiepijimo paslaugų, prevencinių programų paslaugų svetur išlaidos. Na, o išvykstant visuomet reikalingas gydytojų siuntimas, nes tokia sąlyga taikoma ir apdraustiesiems, gaunantiems paslaugas Lietuvoje.

„Žmonės, svarstantys galimybę gydytis svetur bei matydami, kad kompensuojamos ne visos patirtos išlaidos, turėtų patys įvertinti situaciją ir atsakingai apsispręsti. Pirmiausia labai svarbu sužinoti, kiek norima gydymo paslauga kainuos užsienio šalyje, į kurią planuojama vykti, ir kokia išlaidų dalis bus kompensuojama grįžus į Lietuvą“, – sakė V. Momkuvienė.

VLK specialistai pataria prieš priimant sprendimą dėl gydymosi ES apsilankyti artimiausioje teritorinėje ligonių kasoje ir išsiaiškinti, kiek ir už kokį gydymą bus kompensuojama, kokius dokumentus reikės pateikti sugrįžus, norint gauti kompensaciją. Na, o grįžus reikėtų nedelsti ir kiek galima greičiau pateikti TLK reikiamus dokumentus. Taip bus galima išvengti nesklandumų.