Minime 1941-ųjų sukilimo 75 m. sukaktuves (2)

Kaunas, Litauische Aktivisten

1941 m. sukilėliai tanketėje. Kaunas | wikipedija.org nuotr.

Birželio 23 d. 12 val. Kaune, Vytauto Didžiojo (Karo) muziejaus sodelyje ir birželio 23 d. 16 val. Vilniuje, Nepriklausomybės aikštėje Laisvės kovotojai, sąjūdininkai, baikeriai ir eilė patriotinių visuomeninių organizacijų ėmėsi iniciatyvos organizuotai paminėti 1941 Birželio sukilimą.

Sukilėliai 1941 m. Birželio  23 d. paskelbė Lietuvos Laikinosios Vyriausybės pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“,  išlaisvino Lietuvą nuo sovietų okupantų. Sukilimo metu žuvo apie 2000 sukilėlių.

Sukilimo dvasia, ryžtas ir pasiaukojimas įkvėpė žmones kovoti dėl valstybingumo atkūrimo per sovietų ir nacių okupacijas, partizaninio karo metu ir Sausio 13-osios barikadose.

Geros valios žmonės šiai jubiliejinei datai pažymėti skiria ypatingą dėmesį.

„Birželio sukilėliai, kovodami ir aukodamiesi dėl Lietuvos Nepriklausomybės, atliko žygdarbį.  Garbė didžiavyriams!  Pagerbkime aukas. Neleiskime trinti istorinės atminties. Ateikime ir pakvieskime bendraminčius ir bendražygius visame pasaulyje aktyviai paminėti 1941 m. Birželio 22–28 d. sukilimo 75 metų jubiliejų,“ – kviesdamas į renginį, ragina Leonas Kerosierius, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas.

Birželio sukilimas buvo Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) vadovaujamas sukilimas atkurti Lietuvos nepriklausomybę, prasidėjęs 1941 m. birželio 22 d. nacių, prasidėjus karui tarp Vokietijos ir Sovietų Sąjungos.

Vykstant masiniams Lietuvos žmonių trėmimams, birželio 15 d. miestus, miestelius ir net kai kuriuos kaimus pasiekė LAF pasiuntiniai iš Kauno, kurie centrinei vadovybei pavaldžioms pogrindžio grupėms perdavė įsakymą pereiti į nelegalią padėtį, apsiginkluoti, slapstytis ir laukti signalo. Lietuvoje staiga atsirado daug prastokai ginkluotų partizanų būrių, kuriuos pastebėjo ir sovietinio saugumo organai.

Lietuvių aktyvistų fronto pagrindiniai židiniai veikė Berlyne, Kaune ir Vilniuje.

LAF Berlyne iš 20 komisijų svarbiausioms vadovavo voldemarininkai (Klemensas Brunius – organizacijos, Stasys Puodžius – ryšių su kraštu, Jonas Dženkaitis – saugumo), jiems pritariantys radikalūs tautininkai, vairininkai (Tomas Bronius Dirmeikis – politikos, Bronys Raila – propagandos), o radikalus katalikas Antanas Maceina vadovavo ideologijos komisijai.

Sukilimas prasidėjo pirmąją karo dieną ir vyko savaitę – birželio 22–28 d. Sukilėliai sudarė Lietuvos Laikinąją vyriausybę.

1941 m. birželio 23 d. rytą per Kauno radiją sukilėlių vadas Leonas Prapuolenis paskelbė apie Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą ir Lietuvos laikinosios Vyriausybės sudarymą (kartu buvo paskelbta ir vyriausybės sudėtis).

Kovos su besitraukiančiais Raudonosios armijos daliniais ir komunistų aktyvistais vyko ne tik Kaune, bet ir Vilniuje bei visoje Lietuvoje. Lietuvoje, vienintelėje iš sovietų okupuotų kraštų, prasidėjus Vokietijos–Sovietų Sąjungos karui kilo ginkluotas sukilimas. Sukilimą organizavo Lietuvių aktyvistų frontas (LAF).

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Pilietinė visuomenė, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

2 komentarai

  1. Pikc:

    “[…] jiems pritariantys RADIKALŪS tautininkai, vairininkai (Tomas Bronius Dirmeikis – politikos, Bronys Raila – propagandos), o RADIKALUS katalikas Antanas Maceina vadovavo ideologijos komisijai.” – perskaitęs šitą vietą pasitikrinau, ar čia tikrai alkas.lt, o ne koks delfi, lietrytis ar lrt. 🙂
    Jei taip toliau, po pusmečio tekste apie Vasario 16-os šventę bus rašoma “Vilniuje susirinkę RADIKALAI” pasirašė Nepriklausomybės aktą. 🙂

  2. arvydas damijonaitis:

    Dėl apgaulės būdu “sukombinuotų” parašų.
    Įdėmiai perskaitykit..Algirdas Patackas -“niekaip negaliu patikėti savo akimis, matydamas ten kai kurias pavardes”(kun.Tomas Šernas?) .Kaip ištaisyti (dėl klastingos apgaulės) padarytą klaidą?

    A.Patackas: Kvislingai. Įsidėmėkite jų pavardes (182)
    2012 birželio mėn. 14 d. 09:06:29
    Algirdas PATACKAS, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras
    Neseniai buvo paviešintas „Atviras laiškas dėl J.Ambrazevičiaus-Brazaičio iškilmingo perlaidojimo“, kuriuo smerkiama Lietuvos valdžia, kažkiek prisidėjusi prie perlaidojimo, ir moralizuojama šia tema: „Ši ceremonija ir ją lydėjęs šio žmogaus gyvenimo ir veiklos iškilmingas minėjimas buvo didelė moralinė klaida“. Su laiško turiniu susipažinsite tolesnėje publikacijoje, tačiau ne ji yra vertingiausia, nes ten nieko naujo nepasakyta.
    Vertingiausias yra sąrašas tų, kurie pasirašė.

    Įsidėmėkime šias pavardes – šie žmonės gyvena tarp mūsų, beveik visi jie tituluoti, jie moko mūsų vaikus, jie yra kvislingai*. Kvislingai ta prasme, kad dėl bestuburiškumo, fariziejiškumo, konjunktūros ar nesusigaudymo pasirašė visiems laikams „aš esu prieš savo tautą“.

    Jie paniekino tuos 6000 vyrų, iš kurių daugiau nei 2000 žuvo, jų auką, kurios vienintelis tikslas buvo nuplauti gėdą dėl nesipriešinimo prievartautojui. Jie paniekino Antaną Morkūną, studentą, vieną pirmųjų žuvusį, jie paniekino Juozą Savulionį, kuris išgelbėjo Aleksoto tiltą nuo susprogdinimo, jie paniekino drąsųjį leitenantą Joną Dženkaitį, kuris vienas su keletu bendražygių neleido sovietų divizijoms pereiti tiltą ir kuris mirė nuo žaizdų, jie paniekino mano mokyklos laikų draugo Algimanto Žižiūno tėvą, žuvusį ir palikusį jį našlaičiu, kurio kapą tik slapta galėjo lankyti. Jie paniekino tuos neatpažintus žuvusius, kuriuos teko laidoti bendrame kape. Jie visi juk galėjo ramiai laukti, kol ateis vokiečiai, nesikišdami į dviejų drakonų ardynes. Bet jie, menkai ginkluoti, stojo į mūšį dėl tautos garbės, dėl efemeriškos nepriklausomybės, kuri greit buvo užsmaugta.
    Prie jų kapų – o jų buvo 87 – Juozas Brazaitis ištarė pranašiškus žodžius: „Kiekvienas idealistas, pasirinkęs Tėvynės gynėjo lemtį, tikėjo pergale ir troško gyventi. Jie ne tiek bijojo priešų ir mirties, kiek bijojo, kad tautiečiai nesupras jų aukos ir pamirš juos“.
    Jie, tie iš sąrašo, padarė dar daugiau – jie juos išdavė.

    Tikiu, kad ne visi, kurie pasirašė, padarė tai laisva valia. Galbūt jiems pritrūko atsparumo atsispirti virtuoziškam virtualiam šantažui; niekaip negaliu patikėti savo akimis, matydamas ten kai kurias pavardes.
    Bet yra kaip yra – jos ten įrašytos šalia oportunistų, žemgrobių, amžinų kompromisierių, intelektualinių plepių ir panašios faunos. O kas parašyta – kirviu neiškirsi. Taip sako tautos išmintis ir atmintis, kuri, beje, išdavystei yra negailestinga.

    * kvislingas – pagal Norvegijos fašistų veikėjo V.Kvislingo (Quisling), padėjusio vokiečiams okupuoti Norvegiją, pavardę; išdavikas, priešų bendrininkas.

    1.prof.dr.Egidijus Aleksandravičius,
    2.doc.dr.Milda Ališauskienė,
    3.prof.dr.Auksė Balčytienė,
    4.dr.Eglė Bendikaitė,
    5.prof.dr.Andrius Bielskis,
    6.prof.dr.Alfredas Bumblauskas,
    7.Leonidas Donskis,
    8.mokyt.Dainora Eigminienė,
    9.dr.Linas Eriksonas,
    10.dr.Margarita Jankauskaitė,
    11.doc.dr.Jurga Jonutytė,
    12.Ervinas Koršunovas,
    13.dr.Marija Krupoves,
    14.Faina Kuklianskaja,
    15.prof.dr.Antanas Kulakauskas,
    16.prof.dr.Šarūnas Liekis,
    17.prof.dr.Raimundas Lopata,
    18.prof.dr.Gintautas Mažeikis,
    19.Henrikas Mickevičius,
    20.Rimas Mikalauskas,
    21.prof.dr.Alvydas Nikžentaitis,
    22.Svetlana Novopolskaja,
    23.Rūta Puišytė,
    24.doc.dr.Andžėjus Pukšto,
    25.doc.dr.Eligijus Raila,
    26.Birutė Sabatauskaitė,
    27.dr.Vilana Pilinkaitė-Sotirovič,
    28.Dalia Sruogaitė,
    29.dr.Darius Staliūnas,
    30.doc.dr.Gintaras Stauskis,
    31.prof.dr.Saulius Sužiedėlis,
    32.Tomas Šernas,
    33.Violeta Rakauskaitė-Štromas,
    34.dr.MindaugasTamošaitis,
    35.mokyt.VytautasToleikis,
    36.dr.Darius Udrys,
    37.dr.Nida Vasiliauskaitė,
    38.prof.dr.Irena Veisaitė,
    39.dr.Linas Venclauskas,
    40.Tomas Venclova,
    41.Linas Vildžiūnas.
    DOKUMENTAS,PANEIGIANTIS “KVISLINGŲ” PASIRAŠYTĄ TEKSTĄ:
    Cituoju Vidmanto Valiušaičio knygoje „Kalbėkime patys, girdėkime kitus“ ,2013,Vilnius, 243-244 pusl., ištrauką ir pateikto dokumento tekstą.“JAV Kongreso Teismų komiteto Imigracijos, pilietybės ir tarptautinės teisės pakomitečio pirmininkas JOSHUA EILBERGAS 1975 metų sausio 13 dieną pranešė: „Siunčiu nukopijuotą Imigracijos ir natūralizacijos tarnybos raštą, kuriame konstatuojama, kad Juozas Brazaitis ir Jonas Šlepetys buvo išbraukti iš Jungtinėse Valstijose gyvenančių nacių karo nusikaltimais įtariamųjų sąrašo ir kad jų atžvilgiu vykdyti tyrimai buvo sustabdyti. Tai padaryta remiantis Imigracijos ir natūralizacijos tarnybos sprendimu, kad nėra šių asmenų antisemitinės arba pronacinės veiklos įrodymų“. Citatos pabaiga.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *