Trečius metus iš eilės vykstanti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros labaratorijos (NVSPL) ir vienos didžiausių maitinimo tiekimo bendrovės „Pontem“ inicijuota moksleiviams skirta akcija „Švarios rankos – mikrobams patrankos“ šiemet atskleidė, kad visų tirtųjų mokinių delnai buvo švarūs – neužteršti parazitų kiaušinėliais. Tačiau nerimą keliančių bakterijų rasta ant kompiuterių klaviatūros.
Per pastaruosius trejus metus NVSPL specialistai lankėsi 11 šalies mokymo įstaigų, kuriose vykdant akciją „Švarios rankos – mikrobams parankos“ nuo vaikų delnų iš viso paėmė daugiau nei 250 parazitologinių mėginių. 2014 m. buvo atskleista nemaloni statistika – tuomet net 62,2 proc. mėginių pasižymėjo bakterijų gausa. Tuo tarpu šiemet parazitų kiaušinėlių išvis neaptikta.
„Švarios rankos yra pagrindinė profilaktikos priemonė siekiant išvengti žarnyno infekcinių susirgimų, – teigė NVSPL Mikrobiologinių tyrimų skyriaus Parazitologinių tyrimų poskyrio parazitologijos specialistė Daiva Veitienė. – Todėl ypač svarbu išugdyti supratimą apie tokio paprasto, kasdienio dalyko – rankų plovimo – svarbą. Tam ir skirta akcija, pasitelkiant moksleivius įtraukiančias priemones, kad šie per mikroskopą savo akimis pamatytų, ką galima aptikti ant savo delnų, o pažvelgę į specialius indus išvystų, kaip atrodo žmogaus organizme pilnai išaugę parazitai“.
Pirmosiomis gegužės dienomis iš trijų šalies mokyklų buvo paimti 96 mėginiai. Mėginiai nuo vaikų delnų šįmet paimti Kupiškio Povilo Matulionio progimnazijoje, Kėdainių Šėtos gimnazijoje ir Vilniaus Simono Daukanto progimnazijoje. Didžioji jų dalis – nuo vaikų delnų, mažesnioji – nuo aplinkos daiktų: tualeto vandens nuleidimo mygtuko, turėklų, durų rankenų, kompiuterio klaviatūros. Būtent ant jos rasta koliforminių bakterijų.
„To paties kompiuterio klaviatūra informatikos klasėje kasdien pasinaudoja bent 5-7 mokiniai, o tarp klavišų paprastai valoma pernelyg retai. Nors ant šio, dažno naudojimo, paviršiaus rasta koliforminių bakterijų, pastarosios savaime nėra pavojingos žmogui. Koliforminės bakterijos dažniausiai aptinkamos vandenyje, kurios signalizuoja apie vandenyje esančią fekalinę taršą bei kitų, kur kas pavojingesnių, fekalinės kilmės bakterijų buvimą“, – sakė NVSPL atstovė.
Tiriant moksleivių delnus, ieškota spalinių kiaušinėlių, nes tai – dažniausiai pasitaikančios kenkėjos, sparčiai plintančios ir dauginančios. Ant vaiko rankų parazito kiaušinėliai gali išgyventi iki trijų savaičių. Susikaupusios kirmėlinėje ataugoje spalinės gali sukelti jos uždegimą – apendicitą, o kasant niežinčią odą ji pažeidžiama ir gali prasidėti bakteriniai odos uždegimai. Laimei, visi 77 parazitologiniai mėginiai buvo neigiami.
„Mūsų įdėtas darbas rankų higienos tema šviečiant vaikus – pasiteisino. Šiemet vykdytos akcijos rezultatai – geriausi iš įmanomų, – teigė projektą inicijavusios, didžiausios šalyje maisto tiekimo įmonės „Pontem“ direktorius Irmantas Norkus. – Lyginant pačių pirmųjų metų rezultatus su praeitų ir šių metų rezultatais, galima daryti tvirtą išvadą, jog situacija kasmet gerėja, o moksleivių sąmoningumas – didėja. Vaikų mokymasis praktikos pagalba – kur kas geresnė priemonė, nei perspėjančių pamokymų klausymasis: tai, ką išgirsti, gali lengvai praeiti pro ausis, o ką pats pamatai ar patiri, išlieka visam gyvenimui“.
„Švarios rankos – mikrobams patrankos“ – tai edukacinis, tradiciniu tampantis projektas, kurio metu atsitiktinai pasirenkamose Lietuvos mokyklose kartą per metus lankosi Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos specialistai. Šių vizitų metu moksleiviai supažindinami su žmogaus žarnyne besiveisiančiais parazitais: pastarieji rodomi per mikroskopą ir užkonservuoti specialiuose tirpaluose, o svarbiausias akcijos tikslas – ištyrus įvertinti, ar moksleivių rankos, o kartu, ir mokyklos aplinka– švari.
