Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

A. Belovodskaja: Rusų kalbos specialistų poreikis ateityje tik didės

www.alkas.lt
2016-05-13 19:00:40
8
A. Belovodskaja: Rusų kalbos specialistų poreikis ateityje tik didės

Anastasija Belovodskaja | E.Kurausko nuotr.

Anastasija Belovodskaja | E.Kurausko nuotr.
Anastasija Belovodskaja | E.Kurausko nuotr.

Atsidarius bet kurį didįjį Lietuvos naujienų portalą, skaitytoją pasitinka neigiamą Rusijos įvaizdį formuojanti antraštė. Politinės realijos, militaristinės ir nacionalistinės kaimyninės valstybės nuotaikos, smunkanti ekonomika ir kiti geopolitiniai niuansai dažnai užgožia lingvistinę plotmę, kurioje rusų kalbos išmanymas iš tiesų turi didelį profesinį, kultūrinį ir savęs ugdymo potencialą.

Rusų filologija Vilniaus universitete (VU) dėstoma daugiau nei du šimtus metų. VU yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur rusų ir kitų slavų kalbų bei kultūrų dėstymas ir tyrinėjimas turi tokias gilias tradicijas.

Norėdami plačiau atverti rusų filologiją, šių metų pavasarį Rusų filologijos katedros dėstytojai parengė neformalių šeštadieninių paskaitų ciklą „VU.ACADEMIA.RU“. Šio projekto paskaitų temos rodo, kaip, dėstant klasikinius rusų filologijos dalykus, aprėpiamos moderniausios rusų kalbotyros, literatūros ir kultūros sričių kryptys. Šios katedros dėstytoja dr. Anastasija Belovodskaja pasakoja apie rusų filologijos reikšmę ir galimybes.

– Kokios yra rusų filologijos absolventų perspektyvos?

– Patirtis rodo, kad mūsų alumnai sėkmingai dirba rusakalbėse (ir ne tik) žiniasklaidos priemonėse. Jie paklausūs visur, kur reikalingi specialistai, gebantys profesionaliai ir įvairias aspektais dirbti su tekstais: juos analizuoti, redaguoti, versti ir kurti. Galima prognozuoti, kad tokių specialistų poreikis tik didės, nes „Copy-paste“ epochoje originalių ir efektyvių tekstų kūrimo įgūdžiai tampa vis rečiau pasitaikančia savybe. Informacijos srautai, kuriuos reikia valdyti bei apdoroti, nuolat auga ir, turint omenyje, kad rusų kalba užima antrą vietą pagal paplitimą internete, profesionaliai rusų kalbą mokantys specialistai tikrai bus reikalingi šiame sektoriuje.

Rusų kalba yra oficiali arba darbo kalba tokiose tarptautinėse institucijose ir organizacijose kaip Jungtinių Tautų (JTO), Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO), UNESCO bei kitose. Dar viena sfera, kurioje rusų kalba niekada ir neprarado savo svarbos – tai tarptautiniai santykiai ir visos sritys, kuriose reikalinga sėkminga komunikacija su partneriais. Tokia rusų kalbos paklausa įvairiose srityse atveria dar vieną perspektyvą rusų filologijos absolventams – tai rusų kalbos dėstymas įvairių sričių specialistams.

– Klausant iš šalies, atrodo, kad slavų kalbos panašios. Ar tiesa, kad, išmokus rusų kalbą, kitas slavų kalbas, tokias kaip baltarusių, lenkų, ukrainiečių, čekų, serbų, išmokti yra lengviau? 

– Reikėtų atskirti du dalykus – lengviau suprasti ir lengviau išmokti. Iš visų slavų kalbų rusų kalbai artimiausios baltarusių ir ukrainiečių. Visos trys kalbos priklauso rytų slavų grupei, kuri, beje, turi didžiausią kalbančiųjų skaičių tarp visų slavų kalbų. Išmanant rusų kalbą, suprasti jai artimas kalbas yra lengviau, o turint tam tikrą lingvistinį įžvalgumą, galima susiorientuoti ir kitose slavų grupės kalbose. Reikiamus lingvistinius įgūdžius geriausiai lavina filologijos studijos. Pavyzdžiui, slavų kalbotyros ir istorinės gramatikos padeda suvokti šių kalbų vystymosi dėsnius ir atskirti jų pagrindinius požymius.

– Dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos rusų kalbai ir kultūrai tenka nemažai iššūkių – ji kartais automatiškai siejama su dabartine Rusijos valdžios politika, rusiškai kalbantys Lietuvos piliečiai susiduria su tam tikra diskriminacija. Ar tikslinga sieti kalbą, kultūrą ir politiką?

– Esu įsitikinusi, kad kiekvienas mąstantis žmogus puikiai suvokia, jog negalima dėti lygybės ženklo tarp kalbos ir valdžios ideologijos toje šalyje, kurioje ši kalba yra valstybinė. Būtų keista manyti, kad visi lietuviškai kalbantys žmonės visu šimtu procentų pritaria valdžioje esantiems asmenims ir kad visi lietuviški tekstai yra valdančiųjų sluoksnio ideologiniai laidininkai.

Kultūriniai reiškiniai gali turėti ideologinį pėdsaką, bet gali ir priešintis valdžios ideologijai. Kad ir kaip ten būtų, amžiams išlieka tai, kas įrašoma ne į politinį ar ideologinį, bet į estetinį pasaulio kultūros kanoną. Vilniaus universitete kultūriniai ir literatūriniai Rusijos reiškiniai interpretuojami nepaisant kokio nors šios šalies ideologinio spaudimo. Tai leidžia juos vertinti objektyviai.

Kalbėdama apie diskriminaciją, norėčiau pabrėžti, kad bet kokios jos apraiškos rodo siaurą mąstymą tų, kurie šią diskriminaciją vykdo.

– Kaip vertinate situaciją, su kuria dažnai susiduria Lietuvos jaunimas: vyresnio amžiaus žmonės, ypač tie, kurie nešneka lietuviškai, kartais piktinasi, kad jauni žmonės nebemoka rusų kalbos?

– Tiesą pasakius, aš dažniau pastebiu kitą situaciją – pagyvenę rusakalbiai žmonės vengia bendravimo dėl to, kad nemoka lietuvių kalbos, ir tiesiog užsidaro tarp keturių sienų. Net paprasta kelionė pas gydytoją jiems sukelia nemažai streso. Ir jeigu tokiems žmonėm bendraujant su jaunimu susidaro kebli situacija, tai greičiau jaučiamas ne pyktis, o nusivylimas dėl negalėjimo sėkmingai komunikuoti.

Puikiai suprantu šiuolaikinį jaunimą, kuriam rusų kalba yra tokia pat užsienio kalba kaip ir bet kokia kita. Be to, mokyklose rusų kalba turi tik antrosios užsienio kalbos statusą, tad galimybių išmokti šią kalbą ne tiek ir daug, jei nesama bendravimo rato. Kad ir kaip keistai nuskambėtų, šiuo požiūriu pagyvenę rusakalbiai žmonės iš dalies atsidūrė panašioje situacijoje. Tam tikru laikotarpiu jie prarado lietuviškai bendraujančių žmonių ratą. Didesnę savo gyvenimo dalį jie praleido kitose realijose ir, nemokėdami greitai prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių, baigė savo aktyvią veiklą pakitus rusų kalbos statusui. Nieko gero tokia izoliacija atnešti tikrai negalėjo.

– Kartais atrodo, jog rusų kalbą išmanyti verta vien dėl to, kad būtų galima originalo kalba skaityti Dostojevskį. Dėl kurių rusiškai parašytų tekstų, Jūsų nuomone, verta mokėti šią kalbą?

– Noras skaityti rusų klasiką originalo kalba yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių atsakymų, kodėl studentai pasirinko rusų filologiją. Iš klasikinės literatūros dažniausiai visi prisimena Fiodorą Dostojevskį arba Levą Tolstojų. Nors rusiškai parašytų vertingų tekstų autorių sąrašas išties įspūdingas: Antonas Čechovas, Nikolajus Gogolis, Ivanas Turgenevas, Michailas Bulgakovas, Valdimiras Nabokovas, Sergejus Dovlatovas, Marina Cvetajeva, Ana Achmatova, Osipas Mandelštamas – tęsti būtų galima labai ilgai. Pridėkime dar ir Nobelio literatūros premijos laureatų žvaigždyną: Ivaną Buniną, Borisą Pasternaką, Aleksandrą Solženicyną, Josifą Brodskį, šių metų laureatę Svetlaną Aleksejevič. Ir, kas svarbu, toli gražu ne visi šitie autoriai yra rusai, tačiau dėl įvairių priežasčių savo tekstams jie pasirinko rusų kalbą.

Atkreipčiau dėmesį dar ir į kitą dalyką. Vien tik mokėti rusų (ar bet kokią kitą) kalbą yra per mažai, norint suprasti ir iššifruoti tekstus, jų nuorodas į kultūrinį, istorinį, socialinį arba kitokį kontekstą. Viena iš svarbių filologinio išsilavinimo užduočių – ne tik pateikti įvairių autorių, žanrų, epochų suvokimo raktus, bet ir išmokyti šiuos raktus rasti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  2. Kompiuterio pagalba atkuriamos mirusiosios kalbos
  3. Pirmasis tarptautinis gruzinų kalbos diktantas bus rašomas Vilniaus universitete
  4. A. Patackas: Knygų pasaulis yra tikresnis už tikrovę
  5. Mirė lietuvių literatūros istorikas, filologas, profesorius habil. dr. J.Girdzijauskas
  6. Lietuva minės 300-ąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines
  7. T. Dirgėla. Lietuvybės puoselėtojas Motiejus Valančius
  8. Vilniuje vyks renginiai skirti Tautinės mokyklos kūrėjos M.Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms
  9. K. Noreikienė: Eiti pirmyn – tai nereiškia tiesiog neiti atgal
  10. Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės bus iškilmingai švenčiamos Karaliaučiuje
  11. Pagal atskiras studijų kryptis VU – tarp geriausių pasaulio universitetų
  12. Netekome garsaus lituanisto prof. Donato Saukos
  13. Lietuvių kalba pristatyta Humboldtų universitete Berlyne
  14. K. Driskius, A. Judžentis. Prisimenant Kazimierą Eigminą (nuotraukos)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Vilniaus Romuvis says:
    9 metai ago

    Na jau 🙂
    Tai kad pačios Rusijos greitai neliks. Visos tendencijos rodo, kad po kelių – keliolikos metų ji subyrės į mažesnes valstybės. Putlerio valdymas tikrai neužsitęs 🙂
    Patys rusai ateityje puikiai kalbės angliškai ir sieks integruotis į Vakarus. Tad iš vosi nematau jokios prasmės mokytis rusų (taip pat ir prancūzų ir t.t.) kalbas. Tarptautinė kalba yra anglų – ir jos pilnai pakanka.

    Atsakyti
    • Šiaip says:
      9 metai ago

      Labi kvailas komentaras. Tiek, kad net paneiginėti nėra prasmės. Paprasčiausiau prisiminiau, kad pats asmeniškai pažįstu dar pent tris, kurie sako lygiai taip pat. Tik įdomu tai, kad prieš trisdešimt metų jie kalbėjo lygiai tą patį, tik vietoj anglų kalbos aiškino, kad rusų kalba tapsianti tarptautinio bendradabiavimo kalba ir visokių čiabuvių lietuvių ar latvių kalbų nebebus ir nebereikės. Keistas sutapimas.

      Atsakyti
      • Bartas says:
        9 metai ago

        Matosi, kad esi ne čiabuvis. Nes dauguma vietinių čiabuvių “šiaip” taip lietuviškai susikalba.

        Atsakyti
  2. Kemblys says:
    9 metai ago

    Keista ta rusiška ,,kalba”. Vieni kalba išimtinai keiksmažodžiais, kiti, didžiai mokyti, – svetimžodžiais.

    Atsakyti
  3. Bartas says:
    9 metai ago

    Taip vadinama “rusų kalba” yra dirbtina. Išmetus iš “rusų kalbos” , angliškus, lotyniškus , graikų, žydiškus žodžius liks šnipštas. Netikit? Na , kad ir mėnesių pavadinimai, sporto šakų pavadinimai, pramonės , karybos pavadinimai. Siūlau, kas supranta “rusų kalbą” , susirasti praeities tyrėją Panasenkovą. Tas mokslininkas – ne melagis įdomiai pasakoja apie “rusų kalbos ” atsiradimą.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      9 metai ago

      Неславянская Россия
      Начиная разговор о русском (российском) языке, следует прежде всего вспомнить, что Россия — это неславянская страна.
      К территориям, населенным древними околославянскими народностями, можно отнести лишь Смоленск, Курск, Брянск — территории древних кривичей (славянизированных западными славянами балтов).
      Остальные земли — финские, где никаких славян никогда не жило: чудь, мурома, мордва, пермь, вятичи и прочие.

      Сами главные топонимы исторической Московии — все финские: Москва, Муром, Рязань (Эрзя), Вологда, Кострома, Суздаль, Тула и т. д. Эти территории были за несколько веков завоеваны колонистами-ободритами Рюрика, приплывшими с Лабы (Эльбы), однако число колонистов (построивших возле Ладоги Новгород — как продолжение существовавшего тогда полабского Старогорода — ныне Ольденбурга) было в этих краях крайне мало.

      В редких городках-крепостях, основанных ободритами-русинами и норманнами (датчанами и шведами), жила горстка колониальных правителей с дружиной — сеть этих крепостей-колоний и называлась «Русью». А 90 — 95% населения края было неславянскими туземцами, подчинявшимися этим более цивилизованным оккупантам.

      Языком колоний был славянский койне — то есть язык, служащий для общения между народами с разными диалектами и языками.
      http://www.kominarod.ru/gazeta/papers/paper_822.html

      P.S.
      Šaltinis, kadangi jį naudojam rasiejinių supeikimui, yra blokuojamas.
      Gal būt kas nors šį straipsnį rasite kitur išdėstytą?

      Atsakyti
  4. Diedas says:
    9 metai ago

    Pavaro Alkas. Apsiskelbęs tautiniu portalu, viešina rusų nacių šovinistines giesmeles.
    “Atsidarius bet kurį didįjį Lietuvos naujienų portalą, skaitytoją pasitinka neigiamą Rusijos įvaizdį formuojanti antraštė”
    Rusiško įžūlumo viršūnė.
    Aš “atidaręs” bet kurį Didijį naujienų portalą randu kelis Lietuvą ir lietuvius niekinančius straipsnius, būtinai Putino nuotrauką ir “suktai” parašytą jį liaupsinantį straipsnį. Priedo kelis reportažus iš Rusijos.

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    9 metai ago

    Gal ji galėtų imti kiek ir stiprėti, jeigu Rusija baigtų Putinuoti…, bet to nebus kokį dešimtmetį kitą… Taip, kad rusų kalbos perspektyvos miglotos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla Salų dvare
Etninė kultūra

Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2025 07 01
Autobusas
Lietuvoje

Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos

2025 07 01
Pasitarimo dalyviai | lzs.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų

2025 07 01
Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis

2025 07 01
Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kažin apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Vilna apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • >+++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla
  • Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos
  • Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų
  • M. Purvinas. Prūsijos kunigaikštystės nuopelnai lietuvybei

Kiti Straipsniai

Vilniaus senamiestis

Patvirtintas Vilniaus istorinio centro valdymo planas

2025 06 27
Planeta 55 Cancri e. NASA nuotr.

Panaudoję ypatingą būdą, VU astronomai su užsienio partneriais aptiko išskirtinę naują planetą

2025 06 17
Kultūros naktį Valstybės pažinimo centras kviečia iš arti patirti gyvuosius UNESCO papročius | unesco.lt nuotr.

Kultūros naktį Valstybės pažinimo centras kviečia iš arti patirti gyvuosius UNESCO papročius

2025 06 13
Ugdymo turinio pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje | unesco.lt nuotr.

Ugdymo turinio pokyčiai Lietuvoje ir pasaulyje

2025 06 03
Prasidedant priėmimui į aukštąsias mokyklas, Vilniaus universitetas siekia gerinti aukštojo mokslo prieinamumą ir siūlo individualiąsias studijas | VU nuotr.

Prasidedant priėmimui į aukštąsias mokyklas, VU siekia gerinti aukštojo mokslo prieinamumą ir siūlo individualiąsias studijas

2025 06 02
Vilniaus universitetas | vu.lt nuotr.

VU pernai išdalijo rekordinį skaičių specialių stipendijų – kviečia teikti paraiškas ir šiais metais

2025 05 30
Darbą pradeda naujoji Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija | D. Rimeikos nuotr.

Darbą pradeda naujoji Lietuvos nacionalinė UNESCO komisija

2025 05 30
Darbo atmosfera | unsplash.com nuotr.

Vis daugiau pradedančiųjų verslininkų renkasi regionus

2025 05 28
Vilniuje pristatomas mokslinis tyrimas apie Dainų šventės poveikį žmogaus savijautai | K. Polubinskos nuotr.

Vilniuje pristatomas išskirtinis mokslinis tyrimas apie Dainų šventės poveikį psichinei ir fizinei žmogaus savijautai

2025 05 28
„Tegyvuoja teatras“ šventė pagerbs ryškiausius Dainų šventės Teatro dienos kūrėjus | Rengėjų nuotr.

VU vyks Dainų šventės tyrimo pristatymas, tarp dalyvių – garsi JAV neuromokslininkė prof. I. Viskontas

2025 05 23

Skaitytojų nuomonės:

  • Kažin apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • Vilna apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • >+++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Rimvydas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Kas laukia lietuvių etninės kultūros? | R. Povilaičio nuotr.

R. Povilaitis. Kas laukia lietuvių etninės kultūros?  

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai