Antradienis, 31 sausio, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Kalba

A. Belovodskaja: Rusų kalbos specialistų poreikis ateityje tik didės

www.alkas.lt
2016 05 13 19:00
8
A. Belovodskaja: Rusų kalbos specialistų poreikis ateityje tik didės

Anastasija Belovodskaja | E.Kurausko nuotr.

Anastasija Belovodskaja | E.Kurausko nuotr.
Anastasija Belovodskaja | E.Kurausko nuotr.

Atsidarius bet kurį didįjį Lietuvos naujienų portalą, skaitytoją pasitinka neigiamą Rusijos įvaizdį formuojanti antraštė. Politinės realijos, militaristinės ir nacionalistinės kaimyninės valstybės nuotaikos, smunkanti ekonomika ir kiti geopolitiniai niuansai dažnai užgožia lingvistinę plotmę, kurioje rusų kalbos išmanymas iš tiesų turi didelį profesinį, kultūrinį ir savęs ugdymo potencialą.

Rusų filologija Vilniaus universitete (VU) dėstoma daugiau nei du šimtus metų. VU yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur rusų ir kitų slavų kalbų bei kultūrų dėstymas ir tyrinėjimas turi tokias gilias tradicijas.

Norėdami plačiau atverti rusų filologiją, šių metų pavasarį Rusų filologijos katedros dėstytojai parengė neformalių šeštadieninių paskaitų ciklą „VU.ACADEMIA.RU“. Šio projekto paskaitų temos rodo, kaip, dėstant klasikinius rusų filologijos dalykus, aprėpiamos moderniausios rusų kalbotyros, literatūros ir kultūros sričių kryptys. Šios katedros dėstytoja dr. Anastasija Belovodskaja pasakoja apie rusų filologijos reikšmę ir galimybes.

– Kokios yra rusų filologijos absolventų perspektyvos?

– Patirtis rodo, kad mūsų alumnai sėkmingai dirba rusakalbėse (ir ne tik) žiniasklaidos priemonėse. Jie paklausūs visur, kur reikalingi specialistai, gebantys profesionaliai ir įvairias aspektais dirbti su tekstais: juos analizuoti, redaguoti, versti ir kurti. Galima prognozuoti, kad tokių specialistų poreikis tik didės, nes „Copy-paste“ epochoje originalių ir efektyvių tekstų kūrimo įgūdžiai tampa vis rečiau pasitaikančia savybe. Informacijos srautai, kuriuos reikia valdyti bei apdoroti, nuolat auga ir, turint omenyje, kad rusų kalba užima antrą vietą pagal paplitimą internete, profesionaliai rusų kalbą mokantys specialistai tikrai bus reikalingi šiame sektoriuje.

Rusų kalba yra oficiali arba darbo kalba tokiose tarptautinėse institucijose ir organizacijose kaip Jungtinių Tautų (JTO), Europos saugumo ir bendradarbiavimo (ESBO), UNESCO bei kitose. Dar viena sfera, kurioje rusų kalba niekada ir neprarado savo svarbos – tai tarptautiniai santykiai ir visos sritys, kuriose reikalinga sėkminga komunikacija su partneriais. Tokia rusų kalbos paklausa įvairiose srityse atveria dar vieną perspektyvą rusų filologijos absolventams – tai rusų kalbos dėstymas įvairių sričių specialistams.

– Klausant iš šalies, atrodo, kad slavų kalbos panašios. Ar tiesa, kad, išmokus rusų kalbą, kitas slavų kalbas, tokias kaip baltarusių, lenkų, ukrainiečių, čekų, serbų, išmokti yra lengviau? 

– Reikėtų atskirti du dalykus – lengviau suprasti ir lengviau išmokti. Iš visų slavų kalbų rusų kalbai artimiausios baltarusių ir ukrainiečių. Visos trys kalbos priklauso rytų slavų grupei, kuri, beje, turi didžiausią kalbančiųjų skaičių tarp visų slavų kalbų. Išmanant rusų kalbą, suprasti jai artimas kalbas yra lengviau, o turint tam tikrą lingvistinį įžvalgumą, galima susiorientuoti ir kitose slavų grupės kalbose. Reikiamus lingvistinius įgūdžius geriausiai lavina filologijos studijos. Pavyzdžiui, slavų kalbotyros ir istorinės gramatikos padeda suvokti šių kalbų vystymosi dėsnius ir atskirti jų pagrindinius požymius.

– Dėl susiklosčiusios geopolitinės situacijos rusų kalbai ir kultūrai tenka nemažai iššūkių – ji kartais automatiškai siejama su dabartine Rusijos valdžios politika, rusiškai kalbantys Lietuvos piliečiai susiduria su tam tikra diskriminacija. Ar tikslinga sieti kalbą, kultūrą ir politiką?

– Esu įsitikinusi, kad kiekvienas mąstantis žmogus puikiai suvokia, jog negalima dėti lygybės ženklo tarp kalbos ir valdžios ideologijos toje šalyje, kurioje ši kalba yra valstybinė. Būtų keista manyti, kad visi lietuviškai kalbantys žmonės visu šimtu procentų pritaria valdžioje esantiems asmenims ir kad visi lietuviški tekstai yra valdančiųjų sluoksnio ideologiniai laidininkai.

Kultūriniai reiškiniai gali turėti ideologinį pėdsaką, bet gali ir priešintis valdžios ideologijai. Kad ir kaip ten būtų, amžiams išlieka tai, kas įrašoma ne į politinį ar ideologinį, bet į estetinį pasaulio kultūros kanoną. Vilniaus universitete kultūriniai ir literatūriniai Rusijos reiškiniai interpretuojami nepaisant kokio nors šios šalies ideologinio spaudimo. Tai leidžia juos vertinti objektyviai.

Kalbėdama apie diskriminaciją, norėčiau pabrėžti, kad bet kokios jos apraiškos rodo siaurą mąstymą tų, kurie šią diskriminaciją vykdo.

– Kaip vertinate situaciją, su kuria dažnai susiduria Lietuvos jaunimas: vyresnio amžiaus žmonės, ypač tie, kurie nešneka lietuviškai, kartais piktinasi, kad jauni žmonės nebemoka rusų kalbos?

– Tiesą pasakius, aš dažniau pastebiu kitą situaciją – pagyvenę rusakalbiai žmonės vengia bendravimo dėl to, kad nemoka lietuvių kalbos, ir tiesiog užsidaro tarp keturių sienų. Net paprasta kelionė pas gydytoją jiems sukelia nemažai streso. Ir jeigu tokiems žmonėm bendraujant su jaunimu susidaro kebli situacija, tai greičiau jaučiamas ne pyktis, o nusivylimas dėl negalėjimo sėkmingai komunikuoti.

Puikiai suprantu šiuolaikinį jaunimą, kuriam rusų kalba yra tokia pat užsienio kalba kaip ir bet kokia kita. Be to, mokyklose rusų kalba turi tik antrosios užsienio kalbos statusą, tad galimybių išmokti šią kalbą ne tiek ir daug, jei nesama bendravimo rato. Kad ir kaip keistai nuskambėtų, šiuo požiūriu pagyvenę rusakalbiai žmonės iš dalies atsidūrė panašioje situacijoje. Tam tikru laikotarpiu jie prarado lietuviškai bendraujančių žmonių ratą. Didesnę savo gyvenimo dalį jie praleido kitose realijose ir, nemokėdami greitai prisitaikyti prie pasikeitusių aplinkybių, baigė savo aktyvią veiklą pakitus rusų kalbos statusui. Nieko gero tokia izoliacija atnešti tikrai negalėjo.

– Kartais atrodo, jog rusų kalbą išmanyti verta vien dėl to, kad būtų galima originalo kalba skaityti Dostojevskį. Dėl kurių rusiškai parašytų tekstų, Jūsų nuomone, verta mokėti šią kalbą?

– Noras skaityti rusų klasiką originalo kalba yra vienas iš dažniausiai pasitaikančių atsakymų, kodėl studentai pasirinko rusų filologiją. Iš klasikinės literatūros dažniausiai visi prisimena Fiodorą Dostojevskį arba Levą Tolstojų. Nors rusiškai parašytų vertingų tekstų autorių sąrašas išties įspūdingas: Antonas Čechovas, Nikolajus Gogolis, Ivanas Turgenevas, Michailas Bulgakovas, Valdimiras Nabokovas, Sergejus Dovlatovas, Marina Cvetajeva, Ana Achmatova, Osipas Mandelštamas – tęsti būtų galima labai ilgai. Pridėkime dar ir Nobelio literatūros premijos laureatų žvaigždyną: Ivaną Buniną, Borisą Pasternaką, Aleksandrą Solženicyną, Josifą Brodskį, šių metų laureatę Svetlaną Aleksejevič. Ir, kas svarbu, toli gražu ne visi šitie autoriai yra rusai, tačiau dėl įvairių priežasčių savo tekstams jie pasirinko rusų kalbą.

Atkreipčiau dėmesį dar ir į kitą dalyką. Vien tik mokėti rusų (ar bet kokią kitą) kalbą yra per mažai, norint suprasti ir iššifruoti tekstus, jų nuorodas į kultūrinį, istorinį, socialinį arba kitokį kontekstą. Viena iš svarbių filologinio išsilavinimo užduočių – ne tik pateikti įvairių autorių, žanrų, epochų suvokimo raktus, bet ir išmokyti šiuos raktus rasti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. A. Butkus, V. Butkienė. Kitaip nei lietuviai, latviai nepatyrė žeminimo ar kalbos ignoravimo
  2. Kompiuterio pagalba atkuriamos mirusiosios kalbos
  3. Pirmasis tarptautinis gruzinų kalbos diktantas bus rašomas Vilniaus universitete
  4. A. Patackas: Knygų pasaulis yra tikresnis už tikrovę
  5. Mirė lietuvių literatūros istorikas, filologas, profesorius habil. dr. J.Girdzijauskas
  6. Lietuva minės 300-ąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines
  7. T. Dirgėla. Lietuvybės puoselėtojas Motiejus Valančius
  8. Vilniuje vyks renginiai skirti Tautinės mokyklos kūrėjos M.Lukšienės 100-osioms gimimo metinėms
  9. K. Noreikienė: Eiti pirmyn – tai nereiškia tiesiog neiti atgal
  10. Kristijono Donelaičio 300-osios gimimo metinės bus iškilmingai švenčiamos Karaliaučiuje
  11. Pagal atskiras studijų kryptis VU – tarp geriausių pasaulio universitetų
  12. Netekome garsaus lituanisto prof. Donato Saukos
  13. Lietuvių kalba pristatyta Humboldtų universitete Berlyne
  14. K. Driskius, A. Judžentis. Prisimenant Kazimierą Eigminą (nuotraukos)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 8

  1. Vilniaus Romuvis says:
    7 metai ago

    Na jau 🙂
    Tai kad pačios Rusijos greitai neliks. Visos tendencijos rodo, kad po kelių – keliolikos metų ji subyrės į mažesnes valstybės. Putlerio valdymas tikrai neužsitęs 🙂
    Patys rusai ateityje puikiai kalbės angliškai ir sieks integruotis į Vakarus. Tad iš vosi nematau jokios prasmės mokytis rusų (taip pat ir prancūzų ir t.t.) kalbas. Tarptautinė kalba yra anglų – ir jos pilnai pakanka.

    Atsakyti
    • Šiaip says:
      7 metai ago

      Labi kvailas komentaras. Tiek, kad net paneiginėti nėra prasmės. Paprasčiausiau prisiminiau, kad pats asmeniškai pažįstu dar pent tris, kurie sako lygiai taip pat. Tik įdomu tai, kad prieš trisdešimt metų jie kalbėjo lygiai tą patį, tik vietoj anglų kalbos aiškino, kad rusų kalba tapsianti tarptautinio bendradabiavimo kalba ir visokių čiabuvių lietuvių ar latvių kalbų nebebus ir nebereikės. Keistas sutapimas.

      Atsakyti
      • Bartas says:
        7 metai ago

        Matosi, kad esi ne čiabuvis. Nes dauguma vietinių čiabuvių “šiaip” taip lietuviškai susikalba.

        Atsakyti
  2. Kemblys says:
    7 metai ago

    Keista ta rusiška ,,kalba”. Vieni kalba išimtinai keiksmažodžiais, kiti, didžiai mokyti, – svetimžodžiais.

    Atsakyti
  3. Bartas says:
    7 metai ago

    Taip vadinama “rusų kalba” yra dirbtina. Išmetus iš “rusų kalbos” , angliškus, lotyniškus , graikų, žydiškus žodžius liks šnipštas. Netikit? Na , kad ir mėnesių pavadinimai, sporto šakų pavadinimai, pramonės , karybos pavadinimai. Siūlau, kas supranta “rusų kalbą” , susirasti praeities tyrėją Panasenkovą. Tas mokslininkas – ne melagis įdomiai pasakoja apie “rusų kalbos ” atsiradimą.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      7 metai ago

      Неславянская Россия
      Начиная разговор о русском (российском) языке, следует прежде всего вспомнить, что Россия — это неславянская страна.
      К территориям, населенным древними околославянскими народностями, можно отнести лишь Смоленск, Курск, Брянск — территории древних кривичей (славянизированных западными славянами балтов).
      Остальные земли — финские, где никаких славян никогда не жило: чудь, мурома, мордва, пермь, вятичи и прочие.

      Сами главные топонимы исторической Московии — все финские: Москва, Муром, Рязань (Эрзя), Вологда, Кострома, Суздаль, Тула и т. д. Эти территории были за несколько веков завоеваны колонистами-ободритами Рюрика, приплывшими с Лабы (Эльбы), однако число колонистов (построивших возле Ладоги Новгород — как продолжение существовавшего тогда полабского Старогорода — ныне Ольденбурга) было в этих краях крайне мало.

      В редких городках-крепостях, основанных ободритами-русинами и норманнами (датчанами и шведами), жила горстка колониальных правителей с дружиной — сеть этих крепостей-колоний и называлась «Русью». А 90 — 95% населения края было неславянскими туземцами, подчинявшимися этим более цивилизованным оккупантам.

      Языком колоний был славянский койне — то есть язык, служащий для общения между народами с разными диалектами и языками.
      http://www.kominarod.ru/gazeta/papers/paper_822.html

      P.S.
      Šaltinis, kadangi jį naudojam rasiejinių supeikimui, yra blokuojamas.
      Gal būt kas nors šį straipsnį rasite kitur išdėstytą?

      Atsakyti
  4. Diedas says:
    7 metai ago

    Pavaro Alkas. Apsiskelbęs tautiniu portalu, viešina rusų nacių šovinistines giesmeles.
    “Atsidarius bet kurį didįjį Lietuvos naujienų portalą, skaitytoją pasitinka neigiamą Rusijos įvaizdį formuojanti antraštė”
    Rusiško įžūlumo viršūnė.
    Aš “atidaręs” bet kurį Didijį naujienų portalą randu kelis Lietuvą ir lietuvius niekinančius straipsnius, būtinai Putino nuotrauką ir “suktai” parašytą jį liaupsinantį straipsnį. Priedo kelis reportažus iš Rusijos.

    Atsakyti
  5. Kažin says:
    7 metai ago

    Gal ji galėtų imti kiek ir stiprėti, jeigu Rusija baigtų Putinuoti…, bet to nebus kokį dešimtmetį kitą… Taip, kad rusų kalbos perspektyvos miglotos.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

2023 01 30
Ratilio solistų koncertas Dzūkų kultūros šventėje | A. Černiausko nuotr.

VU ansamblis „Ratilio“ pristato dainų rinktinę

2023 01 26
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Kaip JK premjeras „reiškia paramą neonacizmui“?

2023 01 17
Knygos, skaitymas | pixabay.com nuotr.

Patarimai, kaip išsiugdyti įprotį skaityti knygas

2023 01 17
S. Lozoraičio premija – žurnalistei, knygų redaktorei R. Pupalaigytei | lzdraugija.lt nuotr.

S. Lozoraičio premija – žurnalistei, knygų redaktorei R. Pupalaigytei

2023 01 14
Prie Lyno ežero Lynežerio kaime apie 1956 m. | LGGRTC nuotr.

Išleista nauja Antano Švedo knyga – „Vilties testamentas. atsiminimai“

2023 01 07
Sauliaus Šaltenio knygos apie Klaipėdą rašymo akimirka. Šalia - režisierius Audrius Juzėnas | J.Grigorovič nuotr.

Išleista nauja S. Šaltenio knyga „Akis į akį. Klaipėda 1923“

2023 01 06
Prancūziškas batonas | pexels nuotr.

Prancūziškas batonas – UNESCO paveldo sąraše

2022 12 26
Pasaulis pasiekė istorinį susitarimą dėl gamtos | lrv.lt nuotr.

Pasaulis pasiekė istorinį susitarimą dėl gamtos

2022 12 25
Vaikai prie kompiuterio | pixabay.com nuotr.

Švenčių iššūkis: kiek laiko vaikai praleis prie ekranų?

2022 12 23
Rodyti daugiau

Naujienos

Policija | policija.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi

2023 01 30
„Palangos stinta“ | palanga.lt nuotr.
Gamta ir žmogus

„Palangos stinta“ stebins naujais skoniais

2023 01 30
Vilniaus istorinis statinys | Igno Nefo nuotr.
Lietuvoje

Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse

2023 01 30
Elektrinis autobusas | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Lietuvos regionuose daugėja elektrinių autobusų

2023 01 30
Vėjo jėgainės | lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Aptarti galimi vėjo energetikos iššūkiai

2023 01 30
Maskoliai bus sutriuškinti | www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Šolco pagaliai į NATO ratus

2023 01 30
Traukinys | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Ribojant traukinių eismą daugės autobusų

2023 01 30
NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
Ukrainos balsas

NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

2023 01 29
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Eitynės apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • A co to? apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Gustavas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
  • T0mas J. apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • M. Kundrotas. Landsbergiai ir Brazauskai: nei sąjungininkai, nei oponentai
  • Daliai vairuotojų saugumas vis dar nerūpi
  • „Palangos stinta“ stebins naujais skoniais
  • Vilnius kviečia dalyvauti tyrėjų varžytuvėse
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Vilniaus miesto statybų tyrimas atvėrė sistemines paveldosaugos žaizdas

by daiva
2023 01 30
0
Daugiabučiai Misionieriuose nuo bastėjos apžvalgos aikštelės | lietuvos.link nuotr.

Valstybinė kultūros paveldo komisija išanalizavo didelio rezonanso visuomenėje sulaukusių statybų procesus Vilniaus Baroko ansambliuose. Išvadose teigiama, kad konfliktinę situaciją lėmė...

Skaityti toliau

VU ansamblis „Ratilio“ pristato dainų rinktinę

by Kristina Aleknaitė
2023 01 26
1
Ratilio solistų koncertas Dzūkų kultūros šventėje | A. Černiausko nuotr.

Vilniaus universiteto folkloro ansamblis „Ratilio“ (vad. Milda Ričkutė) šiemet švenčia 55-ąjį gimtadienį. Po truputį pradėdamas ruoštis gimtadienio šventei, ansamblis išleido...

Skaityti toliau

Kaip JK premjeras „reiškia paramą neonacizmui“?

by Jonas Vaiškūnas
2023 01 17
1
Karas Ukrainoje | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.

Rusijos fiureris Putinas ir jo kolega Turkijos prezidentas Redžepas Tajipas Erdoganas telefonu kalbėjosi apie pasikeitimą Ukrainoje sužeistais karo belaisviais, dujų...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Eitynės apie V. Sinica. TS-LKD frakcijos nario kaltinimas mažamečių prievartavimu skandalingiausias skandalas Lietuvos politikos istorijoje
  • A co to? apie Dirbtinis protas – jau sąmoningas?
  • Gustavas apie Č. Iškauskas. Ar grąžinsime baltiškuosius pavadinimus?
  • T0mas J. apie NATO pagaliau supranta, kad Rusijos „ambicijos“ peržengia Ukrainos ribas ir yra pasirengęs karui
  • Žemyna apie A. Bajor. Asmenvardis – tautinės tapatybės atspindys

Kitas straipsnis
Kas laukia lietuvių etninės kultūros? | R. Povilaičio nuotr.

R. Povilaitis. Kas laukia lietuvių etninės kultūros?  

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai