Asteroidas „Lazauskaitė“ skleidžia LEU vardą danguje (0)

Romualda Lazauskaitė | asmeninė nuotr.

Be aštuonių didžiųjų planetų, kurios sukasi aplink Saulę, arti pagrindinės jos plokštumos skrieja daugybė mažųjų planetų, kitaip dar vadinamų asteroidais. Vienas iš jų – Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Gamtos, matematikos ir technologijų fakulteto (GMTF) prodekanės doc. dr. Romualdos Lazauskaitės pavarde pavadintas asteroidas – šių metų pabaigoje bus gerai matomas aukštai virš horizonto, Tauro žvaigždyne, netoli Krabo ūko. „Asteroidas „Lazauskaitė“ yra silpnas, matomas tik pro didesnius teleskopus. Tačiau ir kiti asteroidai yra silpni“, – patikslina docentė, išgirdusi apie gerą asteroido matomumą. Įdomu tai, kad asteroido aprašyme paminėti ne tik mokslininkės nuopelnai astronomijai, bet ir LEU, kuriame mokslininkė dirba, vardas.

Dangiška dovana

Pats asteroidas „Lazauskaitė“ yra nedidelis, kaip ir dauguma, skriejantis asteroidų žiede tarp Marso ir Jupiterio orbitų, maždaug 4 km skersmens, todėl silpnas objektas. Asteroidai patys nešviečia, o tik atspindi Saulės šviesą. R. Lazauskaitė pasakoja, kad atradimo metu asteroidą nuo Žemės skyrė apie 324 mln. km, o 2016 m. birželį asteroidas bus nutolęs 612 mln. km. Jis yra 21 ryškio, plika akimi tamsioje vietovėje galima stebėti objektus iki 5 ryškio (kuo objektas silpnesnis, tuo skaičius didesnis). Tokie objektai registruojami tik teleskopais, aprūpintais jautriomis CCD kameromis.

Pati R. Lazauskaitė asteroidų paieška neužsiima. „Mano vardu pavadinto asteroido atradimas yra kolegų nuopelnas, ne mano. Esu jiems labai dėkinga už tokią dangišką dovaną, tačiau tuo pačiu tai yra ir įpareigojimas „nenukrypti nuo Keplerio dėsnių“, t. y. ir toliau užsiimti astronomija ir edukacija. Šiuo metu su kolegomis vėl pradėjau nagrinėti žvaigždžių energijos pasiskirstymą infraraudonojoje spektro srityje“, – paaiškina R. Lazauskaitė, prieš tai aktyviai tyrinėjusi Magelano Debesų žvaigždžių spiečius, seniausias Galaktikos žvaigždes.

Atrasti asteroidą laiko ir pastangų kainuoja tikrai nemažai. „Kolegos fotografuoja dangų kiekvieną giedrą naktį. Tačiau didžiausią laiko dalį šiuolaikinėje astronomijoje užima gautų nuotraukų analizė. Pavyzdžiui, mano vardu pavadintas asteroidas buvo atrastas 2007 m. Iki to laiko dangus buvo fotografuotas daugybę kartų. Paskui vėl fotografuotas tam, kad būtų galima apskaičiuoti jo kūno orbitą“, – paaiškina dėstytoja.

Daugiau kaip 500 asteroidų

Dėl seniausių Galaktikos žvaigždžių tyrimų žinoma mokslininkė pasakoja, kad iš lietuvių daugiausia naujų asteroidų yra atradęs dr. Kazimieras Černis. „Jis yra ir dviejų kometų, kurios ir pavadintos jo pavarde, atradėjas. Kometos pavadinamos atradėjo pavarde, o jis siūlo vardus asteroidams. Pavyzdžiui, asteroidus „Lietuva“, „Vilnius“, „Čiurlionis“ Krymo observatorijoje dar 1975–1978 m. atrado ir lietuviškais vardais pasiūlė pavadinti Nikolajus Černychas“, – apie naujų dangaus kūnų atradimus pasakoja R. Lazauskaitė.

Dabar Lietuvos astronomai naujų asteroidų ieško Molėtų observatorijoje nelabai dideliu 0,5 m, o Maunt Grahamo observatorijoje (JAV) – 1,8 m teleskopu. „Naujų asteroidų ieško kelių astronomų grupė: K. Černis, Justas ir Kazimieras Zdanavičiai ir Algirdas Kazlauskas, kurie atrado daugiau kaip 500 naujų asteroidų“, – apie kolegas pasakoja R. Lazauskaitė.

Anot mokslininkės, kad apskaičiuotume asteroidų orbitas, reikia keleto stebėjimų, todėl orbitos nustatytos apie 150 asteroidų iš daugiau kaip 500, kuriuos atrado Lietuvos astronomai. Kai nustatoma orbita, atradėjai siūlo asteroido vardą. „Tokiu būdu praeitais metais atsirado nauji asteroidų pavadinimai „Kęstutis“, „Marijampolė“, „Juzeliūnas“ ir „Lazauskaitė“, – pasakoja LEU GMTF prodekanė.

Dėka atradėjų elipsinėmis orbitomis tarp Marso ir Jupiterio skrieja jau nemažai asteroidų, pavadintų astronomų vardais: R. Lazauskaitės, astronomijos mokytojo ir ilgamečio LEU universiteto astronomijos dėstytojo Algimanto Ažusienio, Lietuvos astronomų kolegų pavardėmis: prof. habil. dr. Vytauto Straižio, prof. dr. Antano Bartkevičiaus, doc. dr. Jokūbo Sūdžiaus, prof. habil. dr. Gražinos Tautvaišienės ir kitų. Yra įamžinta ir nemažai miestų pavadinimų – be Vilniaus, Kauno, Klaipėdos yra ir mažesnių miestelių, pavyzdžiui, Molėtai, Plungė, taip pat ir gimtasis R. Lazauskaitės miestas Jonava.

Astronomijos olimpiadinis judėjimas

Atradėjai patys parenka vardą ir parašo, kodėl taip pavadino asteroidą. „Mano atveju paminėti tam tikri moksliniai darbai ir Lietuvos mokinių astronomijos olimpiadinio judėjimo rengimas, kurį laikau vienu iš svarbesnių darbų. Iš tiesų, per daugiau nei dešimtmetį, nuo 2003 m., astronomijos olimpiada susiformavo ir išaugo“, – pasakoja ji, tačiau priduria, jog norėtųsi, kad olimpiada būtų dar didesnė. 2013 m. Lietuvoje vyko ir tarptautinė astronomijos olimpiada. R. Lazauskaitė pabrėžia, kad nors astronomija ir nėra atskiras mokomasis dalykas mokykloje, bet astronominių žinių reikalingumu, atrodo, dabar jau niekas neabejoja ir nebesistebi, kad gali būti ir astronominių uždavinių. „Astronomija atveda žmones ne vien į profesionalų jos išmanymą. Pirmieji olimpiadų laimėtojai dabar tapo finansininkais, programuotojais, filosofais, matematikais. Kai kurie dar tebestudijuoja geriausiuose pasaulio universitetuose. Nors pastaruoju metu nebegaliu daug laiko skirti mokinių olimpiadoms, tačiau toje veikloje matau labai didelę prasmę“, – tikina mokslininkė.

„Pastaraisiais metais fizikos studijų programoje mes nepabrėžėme astrofizikos studijų, tačiau nemažai mano buvusių studentų vis tik pasirinko astronomo karjerą, apsigynė disertacijas ir dabar dirba mokslinį darbą Vilniaus universitete. O pasirinkę pedagogo kelią taip pat nepraleidžia astronomijos temų savo vedamose pamokose ir pateikia jas įdomiai“, – džiaugiasi LEU GMTF prodekanė doc. dr. R. Lazauskaitė.