Pasipiktinę žurnalistai prašo prezidentės vetuoti Baudžiamojo kodekso pataisas (1)

atts.lt nuotr.

Lietuvos žurnalistų bendruomenė prašo prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoti Seime priimtas pataisas, numatančias baudžiamąją atsakomybę už neviešų teismo posėdžių medžiagos atskleidimą ir viešą paskelbimą.

Penktadienį kelios dešimtys žiniasklaidos priemonių vadovų, redaktorių, žurnalistų viešai kreipėsi į šalies vadovę reikšdami susirūpinimą, kad priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos kelia grėsmę žodžio laisvei ir prieštarauja Lietuvos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo įtvirtintiems žurnalistų apsaugos principams.

„Toks įstatymas pažeistų visuomenės interesą gauti informaciją apie teismo procesus. Jis sukurtų prielaidas taikyti baudžiamąją atsakomybę žurnalistams ar žiniasklaidos priemonėms ir tais atvejais, kai visuomenės interesas žinoti informaciją nusveria argumentus, kuriais remiantis teismas priima formalų sprendimą skelbti neviešą teismo posėdį ar nustato, kad bylos medžiaga yra nevieša“, – rašoma viešame kreipimesi.

Žurnalistai pabrėžia, kad pagal teismų praktiką įslaptinta informacija automatiškai negali būti pašalinama iš viešosios diskusijos erdvės.

„Suprantame ir gerbiame įstatymo leidėjo tikslą užkirsti kelią žmogaus privatumo pažeidimams, ypač ginant nepilnamečių interesus, tačiau esame įsitikinę, kad Seimo priimtos pataisos nėra tinkamos šiam tikslui pasiekti“, – teigiama kreipimesi.

Žurnalistai pažymi, kad priimtos pataisos neatsižvelgia į tai, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma tik kaip kraštutinė priemonė, kai nėra galimybių kitomis teisinėmis priemonėmis apginti visuomenę nuo teisinės tvarkos pažeidimų.

Seimas balandžio 14 d.,  ketvirtadienį, 79 balsais už, vienam buvus prieš ir 11 parlamentarų susilaikius papildė Baudžiamąjį kodeksą straipsniu, numatančiu, kad už uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagos atskleidimą ar viešą paskelbimą grės viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas. Tokia veika bus traktuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, už ją atsakomybė numatyta ir juridiniam asmeniui.

Pataisą inicijavo socialdemokratės Rimantė Šalaševičiūtė ir Irena Šiaulienė, tik jos siūlė, kad atsakomybė būtų taikoma, kai atskleidžiama su nepilnamečiu asmeniu susijusi informacija, o sankciją – griežtesnę, iki trejų metų nelaisvės. Pataisą vertinusi Vyriausybė pasiūlė taikyti švelnesnę sankciją, bet plačiau.

„Siūlytina įstatymo projekte neišskirti nepilnamečio ir baudžiamąją atsakomybę taikyti visais atvejais, kai yra atskleidžiama ar viešai paskelbiama neviešame (uždarame) teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiaga ar jos dalis arba ta medžiaga ar jos dalis, kurią nevieša pripažino teismas“, – tokią nuostatą pasiūlė Vyriausybė.

Baudžiamasis kodeksas šiuo metu numato baudžiamąją atsakomybę už ikiteisminio tyrimo duomenų atskleidimą be šią bylą tiriančio teisėjo, prokuroro, ikiteisminio tyrimo pareigūno leidimo, tačiau iki šiol nebuvo atsakomybės asmenims už civilinės, administracinės ar baudžiamosios bylos neviešos medžiagos arba jos dalies atskleidimą ar viešą paskelbimą.

Prašymą vetuoti Baudžiamojo kodekso pataisas pasirašė naujienų agentūros BNS, naujienų portalų delfi.lt, 15min.lt, lrytas.lt, alfa.lt, LNK, TV3, „Lietuvos ryto“ televizijų, Žinių radijo ir kitų žiniasklaidos priemonių atstovai, prie jo kviečiami prisijungti ir kiti žurnalistai.