J. Dapšauskas. Kai gąsdinama prohibicijomis, talibanu alkoholyje skęstanti šalis (3)

Juozas Dapšauskas | asmeninė nuotr.

Juozas Dapšauskas | asmeninė nuotr.

Visuomenei vis labiau bundant ir suvokiant alkoholio vartojimo žalą, tenka nustebti tokiais klaidinančiais komentarais apie neva Lietuvoje norimą įvesti  prohibicijos įstatymą (visišką alkoholio draudimą), kurį pastoviai linksniuoja alkoholio pramonės viešųjų ryšių specialistai, į viešąją erdvę mėtydami tokio turinio paruoštukus.

Klausimas, ar taip paskutiniu metu Paulius Jurkevičius ir Rimvydas Valatka klaidina visuomenę dėl savo riboto suvokimo ir nenoro labiau pasigilinti į šią sritį, ar sąmoningai „atidirbinėdami“ alkoholio reklamos užsakovams? Žinome pasakymą, alkoholio gamintojai yra ir „abejonių gamintojai“. Savo komentaruose šie du veikėjai nesiremia jokiais moksliniais tyrimais, bet tiesiog, pagąsdina, bando sukelti abejonę, kad jokios priemonės neveiks: kaip gėrė, taip žmonės ir toliau gers. Tokios „nuomonės“ labiausiai ir laukia alkoholio pramonė.

Autoriai kalba tik apie JAV patirtį (ir tai labai šališkai, epizodiškai – prohibiciją), nors Lietuvoje siūlomos būtent mūsų užjūrio kaimynų sėkmingos alkoholio kontrolės priemonės. Lietuvoje visuomenė tikrai jau susivokia, ką rodo sėkmingai renkami piliečių iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ (vietos, kur galima pasirašyti visoje Lietuvoje) parašai alkoholio kontrolės įstatymo esminiam keitimui, parengti šios srities mokslininkų pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas. Beje, objektyvumo dėlei būtina pasakyti, kad ir JAV  bendras alkoholio suvartojimas ženkliai sumažėjo net kalbant apie tą  prohibiciją, bet šiuokart ne apie tai, o apie pasaulio mastu mokslininkų siūlomas priemones, kurios inicijuojamos ir piliečių renkamais parašais teikiamos Seimui keičiant Alkoholio kontrolės įstatymą.

Beje, autoriai nieko neužsimenama apie Švedijos, Norvegijos ir kitų šalių alkoholio kontrolės sistemą. Joje tikrai yra galimybė įsigyti alkoholį, nėra uždraustas vartojimas ar kažkas panašaus, bet padėtis yra kontroliuojama, gryno alkoholio suvartojimas gana normos ribose. Lietuvoje, tuo tarpu, jo suvartojimas viršija kelis kartus mokslininkų rekomenduojamą neviršytiną, kritinę ribą. Šią ribą viršijant prasideda genetinis žmonių išsigimimas, visuomenės degradacija, ženklus stabdys ekonomikai, visuomeninei raidai.

Galiu pasakyti, nesu abstinentas, bet tikrai nesu ir tas, kuris turi būtinai kažkokiomis progom pagurkšnoti alkoholio, nes tai tariamai yra kultūringumo ženklas. Jei žmonės saikingai vartoja alkoholį, čia jokia tragedija, tačiau tai nereiškia, kad kiti turi patirti spaudimą, kad vartojimas yra būtinas. Tą spaudimą šiandien patiria ne tik suaugę žmonės, bet ir nepilnamečiai savuose susibūrimuose.

Beje, ar norime gyventi kaip švedai ekonomine prasme? Jei taip, tai iš jų galime daugiausiai perimti patirties ir alkoholio kontrolės srityje. Šie kraštai vienu metu buvo labai nusigėrusios šalys. Griebėsi net labai griežtų priemonių (kaip JAV) , bet galiausiai nusistovėjo efektyvus ir visuomenės palaikomas griežtas alkoholio kontrolės modelis, kuris tikrai nėra kažkoks „talibaninis“ visiškas alkoholio uždraudimas ar prohibicija.

Dar vienas esminis skirtumas kalbant apie pietų šalių – Italijos, Ispanijos ir kitų alkoholio saikingo vartojimo patirtis ieškome ir genetikoje.  Beje, medicininė statistika teigia, aktualios problemos yra ir ten: kepenų cirozės, vėžiniai susirgimai ir kitos sveikatos problemos dėl alkoholio vartojimo, tačiau visuomenei jos nėra tokios skaudžios kaip pas mus.

Šiauriečių – pradedant Rusija, Lenkija, pabaltijo ir būtent skandinavijos kraštais situacija visiškai kitokia. Genetikai teigia, kad šie kraštai žymiai yra imlesni alkoholizmui, nesaikingam vartojimui nei pietiečiai. Todėl mums yra būtent priimtinas švedų, norvegų modelis, o ne italų ir kitų pietiečių. Kokį vartojo talentingas aktorius Vytautas Šapranauskas  ir kiti iškilūs visuomenės veikėjai, turėję problemų su alkoholiu, kurie ir dabar sėda prie vairo išgėrę, lekia iš postų, susigadina karjerą ar net baigia savo gyvenimą tragiškai? Vartojo „patvorinį“ gėralą? Ne, labai „taurų“, brangų. Bet pasekmės tokios pačios. Alkoholio formulė ta pati.

Mokslininkams žinoma schema: vaikai ir jaunimas pradeda vartoti silpną (sidrai, kokteiliai, alus), paskui pereinama prie stipresnių alkoholinių gėrimų. Dar kita stadija: nuo alkoholio pereinama prie kitų narkotinių medžiagų vartojimo, kita dalis, jau degradavusi, prie nelegalių gėralų, dantų skalavimo skysčių, batų tepalo ir ko tik benori. Todėl tas alkoholio pramonės mitas, kad jei mažės alkoholio vartojimas augs nelegalaus yra visiška netiesa. Mokslinė tiesa yra ta: kuo daugiau visuomenėje suvartojama bendrai alkoholio, tuo labiau auga ir nelegalaus suvartojimas.

Ar alkoholio pramonė nori, kad Lietuva būtų nusigėrusi? Tikrai ne. Pramonė nori kuo daugiau parduoti, uždirbti. Negerkite, išpilkite lauk?  Tačiau kuo daugiau parduodi, tuo daugiau išgeria, kuo daugiau išgeria legalaus, tuo daugiau degradavusių ir net legalios produkcijos nebeįperkančių žmonių, kurie neturėdami darbo, pajamų šaltinio svaiginasi kitais cheminiais skysčiais. Bet reikia visiems turėti mintyje: vartoti jaunimas tikrai nepradeda nuo kažkokių kontrabandinių ar nelegalių produktų, o būtent tų „su įvaizdžiu“, gerai išreklamuotų, „kultūringų tauriųjų“, o jau paskui seka tam tikra degradavimo schema.

Autorius yra Sveikatos bangos dešimtmečio sąjūdžio iniciatorius, renkančios parašus įstatymo keitimui iniciatyvinės grupės „Už blaivią“ koordinatorius

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Sveikata, Ukrainos balsas, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: