L. Kerosierius. Ar Sąjūdis taps TS-LKD partijos rinkiminiu klubu? (19)

sajudis-ts-lkd-alkas-nuotr

Alkas.lt nuotr.

Lietuvos Sąjūdis yra dešiniųjų jėgų organizacija. Iki šiol Lietuvos Sąjūdžio taryboje buvo ir nepartinių, ir tautininkų, ir didelė dalis Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKDP) partijos narių.

Vasario 20 d., pagal iš anksto surežisuotą scenarijų, už kiekvieną kandidatą leidus pasisakyti tik vienam delegatui buvo surengti Lietuvos Sąjūdžio pirmininko rinkimai. Suvažiavimui pirmininkavę  Lietuvos Sąjūdžio tarybos pirmininkas Andrius Tučkus ir Sąjūdžio tarybos narys Laimas Dieninis saugojo mikrofoną, kad prie jo neprieitų nenumatyti žmonės. Kai aš, Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus  tarybos įpareigotas, norėjau agituoti už  Rytą Kupčinską,  apsaugoti mikrofoną stojęs A. Tučkus pasikvietė į pagalbą garbės pirmininką prof. Vytautą Landsbergį, kuris pareiškė, kad čia ne vieta ekstremizmui. Buvo gaila ir priklu žiūrėti į organizatorius. Kadangi čia ne gatvės mitingas, o Sąjūdžio suvažiavimas teko palaukti kitos progos pasisakymui.

Pasibaigus rinkimams, gavęs žodį, aiškinau, kad rengiant ir vykdant suvažiavimą buvo pažeisti Sąjūdžio įstatai, moralės ir teisės normos.

Sąjūdžio įstatų (toliau įstatai) 4.4 punkte sakoma, kad Sąjūdžio suvažiavimai šaukiami ne rečiau kaip kartą per dvejus metus.

Įstatų  4.18 punkte sakoma, kad Sąjūdžio taryba renkama 2 metų laikotarpiui.

Įstatų 4.21 punkte parašyta: Sąjūdžio tarybos pirmininką dviejų metų laikotarpiui renka taryba ir tvirtina suvažiavimas.

Įstatų 4.24  punkte parašyta, kad Sąjūdžio pirmininkas renkamas ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui.

Sąjūdžio įstatų 7.1 punkte rašoma: pranešimai apie Sąjūdžio suvažiavimus skelbiami ne vėliau kaip prieš 30 dienų bei pranešama miestų (rajonų) skyriams raštu.

Ankstesnis suvažiavimas vyko 2013 06 01, o jo veikla faktiškai pasibaigė 2015 m. birželio mėnesį.

Susidaro įspūdis, kad tie, kurie organizavo suvažiavimą juridiškai nebuvo veiksnūs ir neturėjo juridinių galių, kadangi jie buvo išrinkti 2013 06 01, o 2-jų metų jų kadencija buvo pasibaigusi 2015 metų birželio mėnesį. Pateisinamų aplinkybių dėl Sąjūdžio suvažiavimo laiko nukėlimo nebuvo.  Vilniaus Sąjūdžio taryba oficialios informacijos apie suvažiavimo laiką, delegatų skaičių ir darbotvarkę nebuvo gavusi.

Suvažiavimo išvakarėse Lietuvos Sąjūdžio tarybos atstovai iš 129  Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus delegatų sąrašo  išbraukė 62 delegatus, tarp kurių Vilniaus Sąjūdžio tarybos, Vyskupo M. Valančiaus Blaivybės Sąjūdžio, Vilnijos draugijos,  jaunimo bei kitų organizacijų nariai. Iš delegatų sąrašo buvo išbraukti akad. prof. J. Sirvydis, prof. O. Voverienė, akad. prof. A. Tyla, daktaras J. Parnarauskas ir kiti žinomi vilniečiai.

Į Sąjūdžio suvažiavimą nebuvo pakviesti registre įregistruoti „išmestieji“   tarybos nariai V. Čeginskas J. Brasiūnaitė, B. Bučelis.

Pažymėtina, kad iš gilias sajūdietiškas tradicijas  turinčius Utenos ir Ukmergės rajonus nebuvo pakviesta nė vieno delegato. Niekaip negalima suprasti, kad nė vieno delegato kvota nebuvo skirta Klaipėdai.

XIV Sąjūdžio suvažiavimas vykęs 2013 06 01 įpareigojo Sąjūdžio tarybą įsteigti Sąjūdžio Seimą. Vietoje Seimo įsteigimo ir Sąjūdžio plėtros organizavimo taryba į suvažiavimą sugebėjo pakviesti 16 rajonų ir miestų delegatus. Tarybos posėdžiai vyko retai.  Susidaro įspūdis, kad artėjant Lietuvos Seimo rinkiminėms batalijoms kai kurie lyderiai prabudo ir ėmėsi aktyvių veiksmų. Vienas jų svarbiausių darbų buvo susikurti palankią tarybos daugumą atstovaujančią TS-LKD  partijos atstovų, kad galėtų nugalėti tarybos opoziciją (akad. prof E. Jovaiša, prof. V. Vilimas, habil. dr. K. Garšva, R. Kupčinskas. N. Balčiūnienė, T. Baranauskas, S. Veversevičienė, J. Brasiūnaitė, B. Bučelis, K. Mickevičius), kuri   mirus monsinjorui A. Svarinskui ir P. Rutkauskui veikė įtakingai – parašų rinkimo organizavimas dėl bandymų pakeisti  Lietuvos raidyną. Pažymėtina, kad vadinamoji opozicija daugiau darbavosi negu valdančioji  dauguma – organizavo ir dalyvavo pasipriešinimo akcijose dėl Seime priimamų įstatymų. Kad  opoziciją nugalėti neteisėtai buvo išmesti iš tarybos V. Čeginskas, J. Brasiūnaitė ir B. Bučelis, o į jų vietą buvo priimti 3 nauji  TS-LKD partijai lojalūs atstovai, kad įgytų ryškią persvarą prieš opoziciją ir ėmėsi rengti suvažiavimą.

2016 02 20, pažeidžiant Sąjūdžio įstatus moralės ir etikos principus, buvo išrinkta TS-LKD partijos daugumos Sąjūdžio taryba.  K. Garšva atsisakė dalyvauti tokioje taryboje. Taryba buvo suformuota taip konservatoriškai, kad Sąjūdis galimai turėtų tapti TS-LKD partijos rinkiminiu klubu.

Prisimintina, kad nuo pat partijų egzistencijos pradžios  partijų vadovaujančių organų rinkimuose paskutinio etapo kandidatai būdavo išrinkti į aukščiausius partijos organus. Tai patvirtina, kad A. Kubilius partijos pirmininko rinkimuose pralaimėjusįjį prof. V. Landsbergį pakvietė į savo komandą, o G. Lansbergis, nugalėjęs I. Degutienę, pakvietė ją vicepirmininke.

Išrinktasis Lietuvos Sąjūdžio pirmininkas V. Žilius TS-LKDP narys savo oponentą  R. Kupčinską išmetė už borto. Visiems žinoma, kad tarybos formavimas vyko prieš suvažiavimą V. Lansbergio akivaizdoje ir jo įtakoje. Štai kur pasireiškia principas „mušk savus, kad kiti bijotų“ ir kad būtų liokajais, parsidavėliais,  pakalikais ir lojaliais. Prisimenu, kad  vykusiuose Seimo rinkimuose po Šalčininkų rajoną su komanda  R. Kupčinskas agitavo už V. Žilių. Norisi atkreipti dėmesį, kad tarp 25 išrinktųjų tarybos narių, niekas nepaprotino vadovų. Štai kokios yra kai kurių aukštai pakylėtų konservatorių moralinės nuostatos – už paslaugą ir dėmesį – už borto.

Suvažiavimui buvo pateiktos 8 rezoliucijos – tai maždaug tiek pat kiek per visą laiką nuo 2013 birželio. Pateikiau Vilniaus Sąjūdžio tarybos rezoliucijos projektą   „Dėl informacijos sklaidos apie Sąjūdžio veiklą“. Suvažiavimas visas pateiktas rezoliucijas priėmė. Tačiau mano pateiktos  rezoliucijos  projekto pirmininkaujantieji  A. Tučkus  ir L. Dieninis neteikė suvažiavimui svarstyti. L. Dieninis  po nosimi burbėdamas aiškino, kad jai įgyvendinti reikalinga daug lėšų.  Pažymiu, kad Lietuvos Sąjūdžio taryba labai aktyviai viešina TS-LKD partijos lyderių ir jų artimų bendraminčių pasisakymus bei laikraščių iškarpas tinklapyje  lietsajudis.lt – tačiau Sąjūdžio veikla  beveik neviešinama.  Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus veikla be jokios finansinės paramos viešinama Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tinklapyje sajudis.com.

Gyvenimas parodys, kokią įtaką turės konservatoriškai reorganizuojamas Sąjūdis  Lietuvos demokratinių jėgų santalkai.

Sakoma, kad nugalėtojai neteisiami. Tikiu, kad džiaugsmo euforija naujai tarybai ir TS-LKD partijos elitui greitai praeis. Reikės imtis rimtų darbų ir atsiskaityti už amoralų elgesį, klaidas ir neteisėtus veiksmus.

Manau,  kad apie šį suvažiavimą dar daug ir ilgai bus diskutuojama, rašoma ir negerais prisiminimais įeis į istoriją.  Tai skaudi pamoka kaip nereikia dirbti.

Autorius yra Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas 

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Pilietinė visuomenė, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: