Paminklo maketas
Nuo gruodžio 29 d. iki sausio 6 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje eksponuojamas LDK didžiojo etmono K. Ostrogiškio antkapinio paminklo maketas, sukurtas Lietuvos ir Ukrainos skulptorių. Pagal šį maketą planuojama atkurti paminklą, stovėjusį Kijevo Pečerų Lauros Uspenjės sobore. Idėjos iniciatoriai: leidykla „Baltia-Druk“ (Kijevas) ir LMA Vrublevskių biblioteka.
2013 m. Vilniuje dirbo leidyklos vyriausiasis redaktorius Virginijus Strolia. Padedamas bibliotekos darbuotojų, jis surinko gausios unikalios medžiagos rengiamai knygai apie didįjį etmoną K. Ostrogiškį, jo giminę ir garsiausią jo 1514 m. laimėtą Oršos mūšį. Didžiojo etmono nuopelnai senajai Lietuvai didžiuliai. Tai ir keliolika prieš totorius ir maskvėnus laimėtų kautynių, ir keliasdešimt funduotų bažnyčių, ir keli šimtai jo rūpesčių perrašytų knygų, sukurtų dailės bei kitų meno kūrinių. Vis dėlto šiandien ši iškili Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos asmenybė žinoma daugiausia dėl pergalės prie Oršos. Ji jam pelnė amžiną šlovę ir Lietuvos Scipiono vardą.
500 metų Oršos mūšio jubiliejus Lietuvoje ir Ukrainoje buvo paminėtas įvairiais renginiais. Leidykla „Baltia-Druk“ jį pagerbė puikia knyga „Kunigaikščiai Ostrogiškiai“. Leidinys buvo pristatytas 2015 metais Vilniaus knygų mugėje. Jam buvo panaudota nedidelė dalis Lietuvoje surinktos ikonografinės medžiagos. Jos visuma inspiravo mintį įamžinti didžiojo etmono atminimą atkuriant ir atstatant antkapinį paminklą, buvusį jo amžinojo poilsio vietoje Uspenjės sobore. Mat paminklas mūsų dienų nepasiekė. Traukdamasi nuo vokiečių, 1941 metais ir jį, ir patį soborą susprogdino sovietų kariuomenė. Pasirėmę surinkta ikonografine medžiaga, Lietuvos ir Ukrainos skulptoriai: A.Sakalauskas, O. Sidorukas ir B. Krylovas, sukūrė šio antkapio maketą (mastelis 1:15). Jis šiuo metu eksponuojamas LMA Vrublevskių bibliotekoje. Sausio 6 d. maketas bus perduota Lietuvos kariuomenės vadui V. Žukui. 2016 metais planuojama inicijuoti lėšų rinkimą antkapio atstatymo darbams.
Paminklo maketas | Vrublevskių bibliotekos nuotr.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Kaune tradiciškai paminėta Vytauto Didžiojo karūnavimo diena
- Seimas 2014-uosius paskelbė Oršos mūšio metais
- Rugsėjį bus minimos pergalės Oršos mūšyje 500-osios metinės
- Siūloma 2014-uosius paskelbti Oršos mūšio metais
- Trakų pilyje vyks Vytauto Didžiojo mirties metinių minėjimas ir knygos „Didžioji Lietuva“ pristatymas
- Rugsėjo 8-oji: prieš 500 metų Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė triumfavo Oršos mūšyje
- Prikelta Vytauto Didžiojo tėvonija
- Neįprasti ir pavojingi Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio nuotykiai
- Po penkių šimtų metų Vilniuje ir vėl nusidrieks triumfo eisena
- Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga – paskaita apie LDK etmoną K.Ostrogiškį
- Radvilų rūmų muziejus kviečia į nemokamus Oršos mūšio 500 metinių sukaktuvių renginius
- Ištirtas 1757 m. dokumentas atskleidžia K. Donelaičio epochą
- Seniausias LDK raštijos paminklas bus pristatytas faksimiliniame leidinyje
- Vilniuje atidaroma ukrainiečių dailininko batalinių kūrinių paroda
- Tarptautinis dėmesys Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knygų spausdinimo pradininkui
- Vyks knygos „Kas laimėjo Žalgirio mūšį? Istorinio paveldo dalybos Vidurio ir Rytų Europoje“ sutiktuvės
- Dokumentinis filmas apie Oršos mūšį (video)
- T. Baranauskas. LDK nebėra, bet Ukrainos saugumas lemia Lietuvos saugumą
- LMA Vrublevskių bibliotekoje vyks M. Ėmužio paskaita apie sovietų Lietuvos elitą
- L. Ulevičius. Informacinio karo užrašai: KAM „chaltūra“ Oršos mūšio tema
- Istorinį Mėlynųjų vandenų mūšį įamžins ir pašto ženklas
- Kauno pilyje atidaryta fotografijų paroda „Lietuvos totorių indėlis į karybos istoriją“
- Lietuvos kariai dalyvaus Žalgirio mūšio atkūrime (nuotraukos)
- Vrublevskių bibliotekoje veikia paroda skirta literatei P.U. Radvilienei
- Panemunės pilyje įkurtas unikalus viešbutis
- Dar žiupsnelis negirdėtos Lietuvos istorijos…
- Sėkmingas Vilniaus universiteto bibliotekos ir Baltarusijos enciklopedijų leidyklos bendradarbiavimas
- Trakus galėtų puošti LDK didžiosios kunigaikštienės Birutės paminklas
- Pirmoji lietuviška kolekcinė eurų moneta būtų skirta monetų kalybai Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje
- Kviečia Mikalojaus Radvilos Juodojo 500-osioms gimimo metinėms skirta paroda
Parašykite komentarą