Nuo gruodžio 29 d. iki sausio 6 d. LMA Vrublevskių bibliotekoje eksponuojamas LDK didžiojo etmono K. Ostrogiškio antkapinio paminklo maketas, sukurtas Lietuvos ir Ukrainos skulptorių. Pagal šį maketą planuojama atkurti paminklą, stovėjusį Kijevo Pečerų Lauros Uspenjės sobore. Idėjos iniciatoriai: leidykla „Baltia-Druk“ (Kijevas) ir LMA Vrublevskių biblioteka.
2013 m. Vilniuje dirbo leidyklos vyriausiasis redaktorius Virginijus Strolia. Padedamas bibliotekos darbuotojų, jis surinko gausios unikalios medžiagos rengiamai knygai apie didįjį etmoną K. Ostrogiškį, jo giminę ir garsiausią jo 1514 m. laimėtą Oršos mūšį. Didžiojo etmono nuopelnai senajai Lietuvai didžiuliai. Tai ir keliolika prieš totorius ir maskvėnus laimėtų kautynių, ir keliasdešimt funduotų bažnyčių, ir keli šimtai jo rūpesčių perrašytų knygų, sukurtų dailės bei kitų meno kūrinių. Vis dėlto šiandien ši iškili Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos asmenybė žinoma daugiausia dėl pergalės prie Oršos. Ji jam pelnė amžiną šlovę ir Lietuvos Scipiono vardą.
500 metų Oršos mūšio jubiliejus Lietuvoje ir Ukrainoje buvo paminėtas įvairiais renginiais. Leidykla „Baltia-Druk“ jį pagerbė puikia knyga „Kunigaikščiai Ostrogiškiai“. Leidinys buvo pristatytas 2015 metais Vilniaus knygų mugėje. Jam buvo panaudota nedidelė dalis Lietuvoje surinktos ikonografinės medžiagos. Jos visuma inspiravo mintį įamžinti didžiojo etmono atminimą atkuriant ir atstatant antkapinį paminklą, buvusį jo amžinojo poilsio vietoje Uspenjės sobore. Mat paminklas mūsų dienų nepasiekė. Traukdamasi nuo vokiečių, 1941 metais ir jį, ir patį soborą susprogdino sovietų kariuomenė. Pasirėmę surinkta ikonografine medžiaga, Lietuvos ir Ukrainos skulptoriai: A.Sakalauskas, O. Sidorukas ir B. Krylovas, sukūrė šio antkapio maketą (mastelis 1:15). Jis šiuo metu eksponuojamas LMA Vrublevskių bibliotekoje. Sausio 6 d. maketas bus perduota Lietuvos kariuomenės vadui V. Žukui. 2016 metais planuojama inicijuoti lėšų rinkimą antkapio atstatymo darbams.
![Diržo krepšys. XIV a. pab. – XV a. pr. Oda. Matmenys: aukštis apie 18,5 cm, plotis apie 20,5 cm, storis apie 2,5 cm. Blaževičius P. [ir kt.], Vilniaus Žemutinės pilies valdovų rūmai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmų rytinio korpuso šiaurinio priestato archeologinių tyrimų 2003, 2006–2007 m. ataskaita, radinio inv. Nr. O1](https://alkas.lt/wp-content/uploads/2025/09/gal_9914_55907m-120x86.jpg)
