D. Mikutienė. Apie laikrodžio sukiojimą arba kai priemonės nepasiekia jokio tikslo (6)

laikrodis_alkas.lt nuotr

Alkas.lt nuotr.

Laikrodžio rodyklių sukinėjimas pirmyn ir atgal buvo sugalvotas pramoniniame amžiuje – šią, tuomet atrodė tikslingą idėją, pasiūlė Džodžas Vernonas Hudsonas (George Vernon Hudson), kuris siekė, kad įvedant vasaros laiką, būtų sutaupoma elektros energijos. Tačiau šiandieniniame mūsų pasaulyje, kuris ne veltui vadinamas skaitmeniniu amžiumi, toks laikrodžio rodyklių sukinėjimas tapo visiškai nereikalingu – štai dar 2007 m. JAV atliktų tyrimų metu buvo nustatyta, kad vasaros ir žiemos laiko įvedinėjimas ne tik nepadeda nieko sutaupyti, bet dar ir padidina sąskaitas už elektrą. Tiesa, kai kurie kiti tyrimus atlikę mokslininkai priėjo išvados, kad laikrodžio sukinėjimas padeda sutaupyti, tačiau tik per pirmas keletą savaičių ir tik 0,01 procento suvartojamos elektros…

Tuo tarpu žmonės ne kartą yra viešai išreiškę savo nepritarimą vasaros laiko įvedimui – 2012 m. balandį Lietuvoje buvo atliktos apklausos, kurios parodė, kad 51,8 procento respondentų nepatenkinti laikrodžio sukinėjimu ir vasaros laiko įvedimu.

Nors Lietuvoje nėra atliktų išsamių tyrimų apie tai, kaip laiko kaitaliojimas veikia žmogaus organizmą, tačiau dauguma gydytojų teigia, kad įvedus dėl laikrodžio rodyklių sukinėjimo pirmyn atgal daugelis patiria vienokius ar kitokius bioritmo sutrikimus bei negalavimus – padidėja stresas, apūmėja depresija, prireikia net keleto savaičių, kad atsistatytų pakrikęs miego režimas. Mokslininkai, atlikę tyrimus užsienyje, teigia, kad laikrodžių sukiojimas yra beprasmiškas, nepasiekia jokio ekonominio efekto, o žiūrint iš ilgalaikės perspektyvos – netgi žalingas žmonių sveikatai. Beje, laiko persukimas įvairiais skaičiavimais Europai kainuoja šimtus milijonų eurų kasmet…

Būdama Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininke, ne kartą sulaukiau kreipimosi ir prašymų, atšaukti vasaros laiko įvedinėjimą šalyje. Praėjusioje kadencijoje tai jau buvo bandyta padaryti, bet, deja, nesėkmingai. Tačiau esu tikra, kad nesėkmės neturėtų sustabdyti siekiant tikslo, todėl kartu su kolegomis Darbo partijos frakcijos nariais užregistravau nutarimą „Dėl vasaros laiko taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje“, kuriuo siūlau Vyriausybei teikti Europos Komisijai siūlymą, kad kiekviena valstybė narė galėtų pati apsispręsti dėl vasaros laiko taikymo jos teritorijoje.

2001 m. sausio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva nuo 2002 m. reglamentuojanti tikslią vasaros laiko pradžią ir pabaigą Europos Sąjungos valstybėse narėse, tame tarpe ir Lietuvoje, galioja neribotai, tačiau Europos Komisija kas penkeri metai Europos Parlamentui, Tarybai ir Ekonomikos bei socialinių reikalų komitetui teikia ataskaitą apie šios direktyvos nuostatų poveikį atitinkamiems sektoriams. Ataskaita rengiama remiantis valstybių narių Komisijai pateikta informacija.

2007 m. Europos Komisija pateikė savo išvadą, kad direktyva nustatytas vasaros laiko režimas yra tinkamas ir nė viena valstybė narė nepareiškė noro atsisakyti vasaros laiko ar keisti direktyvos nuostatas. Tiesa, 2011 m. gegužės 24 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seimo nutarimas siūlyti Vyriausybei, kad ši Europos Komisijai pasiūlytų pakeisti Direktyvos nuostatas kartu pateikiant nuomonę dėl vasaros laiko netaikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau Vyriausybė to nepadarė, remdamasi tuo, kad Užsienio reikalų ministerija 2011 m. inicijavo atitinkamos informacijos surinkimą per Lietuvos ambasadas ES valstybėse narėse ir pagal gautą informaciją daugelyje (šešiolikoje) ES valstybių narių diskusijos dėl vasaros laiko netaikymo nevyko, todėl bandymas inicijuoti direktyvos pakeitimą esą būtų buvęs neperspektyvus. Taip galimybė svarstyti dėl vasaros laiko nuostatų pakeitimo vėl atsidėjo dar penkeriems metams. Dabar šis laikas ir atėjo.

Galbūt, mes būtume pirmieji, nesutinkantys su šios direktyvos nuostatomis, atsižvelgiant pirmiausia į poveikį sveikatai, o po 2015 metų spalio 29 d. Europos Parlamente vykusių diskusijų vasaros laiko keitimo Europoje tema, tikėtina, kad prie mūsų teikiamo pasiūlymo prisidės ir kitos valstybės. Europos Parlamento politinių grupių atstovų nuomonės buvo pakankamai vieningos, jie dėstė mokslininkų argumentus, kurie įrodo, jog laiko persukimas yra beprasmis. Nepaisant Komisijos skeptiškumo, Europos Parlamento nariai nežada trauktis ir šį klausimą ruošiasi kelti iš naujo, todėl būtina kuo skubiau priimti mano siūlomą Seimo nutarimą ir pateikti argumentus Europos Komisijai.

Tikiuosi, kad nuo 2017 m. dėl vasaros laiko taikymo pagaliau spręsime patys.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Politika ir ekonomika, Sveikata, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: