Baigtas tvarkyti Vilniaus Bernardinų kapinių koplyčios eksterjeras (1)

Restauruojama Bernardinų kapinių koplyčia | D. Varnaitės nuotr.

Bernardinų kapinių koplyčios Vilniuje baigiamiesiems tvarkybos (eksterjero remonto ir restauravimo) darbams Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos šiemet skyrė virš 5000 eurų, panašia suma prisidėjo Vilniaus miesto savivaldybė. Praėjusiais metais Bernardinų kapinių koplyčios tvarkybą tiek KPD, tiek ir savivaldybė finansavo kiek daugiau nei po 43 400 eurų.

Koplyčios tvarkybos darbai buvo pradėti 2014 m. rugsėjį ir tęsėsi iki šių metų spalio. „Per metus atlikti šie Bernardinų kapinių koplyčios eksterjero remonto ir restauravimo darbai: restauruotas stogas, fasadai, terasa su baliustrada, suremontuoti metaliniai kryžiai, atliktas lauko akmenų grindinio ir laiptų remontas, įrengta langų, durų, žaibosaugos, pamatų hidroizoliacija“, – praneša VĮ „Lietuvos paminklai“ projekto administravimo ir techninės priežiūros vadovas Petras Bartkus.

„Bernardinų kapinės, kurioms prieš penkerius metus suėjo 200 metų, yra ypatingai vertingos ir atspindinčios miesto istoriją senosios kapinės. Jose yra palaidota daug to meto šviesuolių, tarp kurių ─ universiteto profesoriai, mokslininkai, kultūros ir visuomenės veikėjai. Baigti šių reikšmingų kapinių koplyčios eksterjero tvarkybos darbai prisidės prie senųjų Vilniaus kapinių istorinio pavidalo sugrąžinimo. Išvaizdus sakralus objektas gali paskatinti daugiau žmonių pasivaikščioti po kapines, susipažinti su jų istorija ir pasidomėti apie jose palaidotus žinomus ano laikotarpio vilniečius“, ─ kapinių ir koplyčios eksterjero tvarkybos darbų reikšmę įvardija Kultūros paveldo departamento direktorė Diana Varnaitė.

Bernardinų kapinės Žvirgždyno gatvėje įsteigtos 1810 m. vokiečių Šv. Martyno Romos katalikų kongregacijos prie Šv. Onos bažnyčios iniciatyva. Netrukus atsirado kolumbariumai, o 1827 m. tarp jų buvo pastatyta koplyčia. Centrinėje kapinių dalyje stovinčios koplyčios autoriumi yra laikomas gubernijos Prancūzų kilmės tuometinis miesto architektas Josephas Pousier. Koplyčia pastatyta iš labdaringų aukų, ji buvusi išbaltinta su 10 langų. Į ją vedė 3 įėjimai su kaustytomis ir medžiu apkaltomis durimis (V.Girininkienė „Vilniaus Bernardinų kapinės 1810–2010“).

Bernardinų kapinių koplyčia yra nuosaikių klasicistinių formų statinys. Pagrindinį fasadą puošia piliastrai, o koplyčios stogą vaininkuoja bokštelis su kryžiumi. Abiejose jos pusėse stovi trijų aukštų kolumbariumai (vakarinis yra restauruotas, bet jam jau yra reikalingas remontas, o rytinis – beveik sugriuvęs). Monumentalus architektūrinis koplyčios ir kolumbariumų ansamblis yra kapinių centrinės dalies akcentas. Po koplyčia yra rūsys su 50 laidojimo nišų.

Menotyrininkė dr. Dalia Klajumienė straipsnyje „Iliuzinė tapyba Bernardinų kapinių koplyčios altoriuje“ aprašo vertingą ir retą XIX a. 3 dešimtmečio sakralinių pastatų tapybą. 1827 m. nutapytas Vilniaus Bernardinų koplyčios altorius „al secco“ (netikros freskos), arba vadinamosios iliuzinės sakralinių pastatų sienų tapybos principu. Vilniaus Bernardinų vienuolyno vizitacijos akte teigiama, kad 1825 m. pradėta, o po dviejų metų baigta mūryti koplyčia turi vieną iliuziškai tapytą altorių: „Jo centre yra įkomponuota Nukryžiuotojo skulptūra. Altoriaus mensa (aukojimo stalas) – mūrinė, ant jos pastatytos šešios didelės ir dvi mažos žvakidės, o šalia – vienas medinis laiptelis. Grindys medinės, virš didžiųjų durų yra dviejų piliorių laikomas vargonų choras (be vargonų), o lubos paremtos balkiais“. Išlikusiuose šaltiniuose tai yra vienas iš išsamiausių koplyčios vidaus aprašymų.