Visuomenininkai VRK įteikė 69 244 parašus dėl asmenvardžių rašymo (video, nuotraukos) (17)

Visuomenininkai įteikė VRK 69 244 parašus dėl asmenvardžių rašym | Alkas.lt, T. Baranausko nuotr.

Lapkričio 4 d., popietę piliečių iniciatyvinės grupės „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ atstovai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė per du mėnesius surinktus Lietuvos piliečių parašus, kad Seimui būtų teikiamas įstatymo projektas dėl nelietuvių kilmės asmenvardžių rašymo dokumentuose.

Visuomeninės iniciatyvos rengėjai patvirtino, kad surinkta 69 244 parašus. VRK išplatintame pranešime teigiama, kad surinkta  69 234 parašų.

Pasak parašus iš visuomenininkų priėmusio VRK pirmininko Zenono Vaigausko, paprastai netinkamais būna pripažįstama nuo 20 iki30 proc. pateiktų parašų. Tačiau visuomenininkai pareiškę, kad jau prieš įteikdami lapus su parašais jie patys išbrokavo apie  8-10 proc. parašų kaip neatitinkančius reikalavimų.

Šia parašų rinkimo akcija visuomenininkai siekia įpareigoti  Seimą svarstyti projektą, pagal kurį Lietuvos Respublikos piliečių pasų pagrindiniame puslapyje, kaip ir dabar, asmenvardžiai gali būti rašomi tik valstybine kalba, o kitų įrašų puslapyje arba kitoje tapatybės kortelės pusėje pageidaujančiam piliečiui bus leidžiama įsirašyti vardą ir pavardę taip pat ir kita jo pageidaujama kalba.

Iniciatyvinė grupė siūlo pakeisti dabar galiojančią Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 str. 5 dalį taip: „Duomenys asmens tapatybės kortelėje ir pase įrašomi valstybine kalba. Piliečio vardas (vardai) ir pavardė įrašomi valstybine kalba – 32 raidėmis ir pagal tarimą. Drauge su šiais privalomais užrašais valstybine kalba, piliečio pageidavimu jo vardas (vardai) ir pavardė gali būti užrašyti ir kita lotyniško pagrindo rašmenimis arba perrašius juos lotyniško pagrindo rašmenimis pagal piliečio pasirinktą transliteravimo sistemą (jei piliečio pageidaujamoje kalboje naudojami ne lotyniško pagrindo rašmenys). Šie užrašai kita kalba pase rašomi kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje, o asmens tapatybės kortelėje – kitoje kortelės pusėje”.

Pagal Konstitucijoje įtvirtinta piliečių įstatymo iniciatyvos teise, kad galima būtų pateikti Seimui įstatymo projekto siūlymą svarstyti privaloma tvarka, reikia, kad šią iniciatyvą savo parašais paremtų ne mažiau kaip 50 tūkst. rinkimų teisę turinčių šalies piliečių.

Iniciatyvinėje grupėje „TALKA už Lietuvos valstybinę kalbą“ yra rašytojas dr. Vytautas Rubavičius, Panevėžio vyskupas emeritas J.E. Jonas Kauneckas, istorikai akad. prof. Eugenijus Jovaiša, Povilas Urbšys ir Mindaugas Nefas, aktorius Gediminas Storpirštis, režisierius Jonas Vaitkus, kalbininkas habil. dr. Kazimieras Garšva, politologas Vytautas Sinica, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys Gintaras Songaila, kultūros mecenatas, agronomas Ramūnas Karbauskis, verslininkas Mindaugas Karalius, etnokosmologas Jonas Vaiškūnas, Laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininkas Jonas Burokas, geografė Nijolė Balčiūnienė, edukologas Algis Bitautas ir Kristina Kirslienė.

Įstatymas numato, kad VRK per 15 dienų turi padaryti išvadą, ar yra surinktas reikiamas skaičius piliečių parašų. Tad tokia išvada šiuo atveju VRK turėtų paskelbti iki lapkričio 19 d.

Iniciatyvinės grupės narys ir pagrindinis koordinatorius, politologas Vytautas Sinica vylėsi, kad šis Lietuvos piliečių balsas bus pagaliau išgirstas Seime: „Viliuosi, kad pakaks išminties ir politinės valios priimti šią visuomenininkų siūlomą įstatymo projektą ir garbingai išspręsti ne pirmus metus Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) eskaluojamą klausimą, keliantį įtampą tarp Lietuvos ir Lenkijos valstybių“.