Ar Lietuvai svarbus istorinio įvykio – Saulės mūšio – įamžinimas? (audio) (2)

Saulės mūšis. Voldemaro Vimbos paveikslas

Saulės mūšis. Voldemaro Vimbos paveikslas

Pasitinkant Baltų vienybės dieną, Seime surengta Seimo narių Rimos Baškienės, Vitalijaus Gailiaus ir Almos Monkauskaitės spaudos konferencija, kurioje dalyvavo: Lietuvos kultūros fondo pirmininkas Hubertas Smilgys, istorikas, Lietuvos Karo akademijos dėstytojas doc. dr. Romas Batūra, architektas Algimantas Černiauskas, Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos pirmininkas Vladas Buragas, Lietuvos muzikos akademijos styginių katedros profesorius Jurgis Dvarionas, architektas dr. Napoleonas Kitkauskas, Lietuvių folkloro teatro meno vadovas, režisierius Povilas Mataitis, kultūros istorikas Albinas Vaičiūnas, parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas, knygų redaktorė, vertėja Donata Linčiuvienė ir Lietuvos kultūros tarybos ekspertas Edmundas Žalpys.

Seimo narė Rima Baškienė, pasveikinusi visus artėjančios Baltų vienybės dienos proga, priminė, kad prieš 779 metus mūšyje Šiaulių žemėje buvo pasiekta didelės istorinės reikšmės pergalė, įrašiusi Lietuvą ir visus baltus į Europos istoriją, atvėrusi kelius Lietuvos valstybės įtvirtinimui. Parlamentarė atkreipė dėmesį, kad jau atlikta daug Saulės mūšio įamžinimo darbų. Lietuvos kultūros fondo iniciatyva 1991-aisiais parengta rezoliucija dėl Baltų vienybės dienos įtvirtinimo. Jos pagrindu Latvijos ir Lietuvos parlamentai rugsėjo 22-ąją – Saulės mūšio pergalės dieną – paskelbė Baltų vienybės diena. Šiauliuose įkurtas Baltų centras. Sudarytas Saulės mūšio įamžinimo ir memorialinio parko kūrimo komitetas. Parengta ir išleista nemažai leidinių šia tema. Saulės mūšio įamžinimo projektas įtrauktas į valstybinę Lietuvos vardo paminėjimo Tūkstantmečio programą. Atlikti Saulės mūšio vietovės archeologiniai tyrinėjimai. Atlikta apie 60 procentų statybos darbų. 2013 metų rugsėjo mėn. 26–28 d. Šiauliuose vykusio trečiojo Lietuvos istorikų suvažiavimo dalyviai išsakė bendrą nuomonę, kad Saulės mūšio įamžinimas ir memorialo statyba privalo būti užbaigta. Seime surengta eilė kultūros forumų, kurių dalyviai kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimą ir Vyriausybę, prašydami visokeriopai remti Lietuvos valstybės istorinio įvykio – Saulės mūšio – įamžinimą, padėti išspręsti statybos finansavimo klausimą.

Seimo narė R. Baškienė minėjo, kad 2010 m. net 90 Seimo narių savo parašais patvirtino būtinybę skirti finansavimą Saulės mūšio įamžinimo projektui. Dėl lėšų stygiaus šis projektas dar iki šiol nėra įgyvendintas. Ji kvietė visus susitelkti bendram darbui – įgyvendinti projektą, kad Saulės mūšio įamžinimo vieta taptų patraukli ir lankytina.

Seimo narys Vitalijus Gailius akcentavo projekto užbaigimo būtinybę, džiaugėsi jau nuveiktais darbais ir kaip vieną iš galimybių sprendžiant projekto įgyvendinimą pasiūlė pasinaudoti draugyste su Latvijos parlamentu – „Bendradarbiavimo per sieną LATLIT“ programa. Seimo narys atkreipė dėmesį, jog Joniškio savivaldybė, esant atitinkamam finansavimui,  galėtų  prisidėti 15 proc. kofinansavimo dalimi. Jis pabrėžė, jog labai svarbus Lietuvos Vyriausybės požiūris į šį istoriškai reikšmingą projektą.

Seimo narė, Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės pirmininkė Alma Monkauskaitė, akcentuodama artėjančią Saulės mūšio 780 m. sukaktį, pasiūlė inicijuoti, kad 2016 metus Seimas paskelbtų Saulės mūšio metais. „Lietuvos valstybėje yra daug spręstinų problemų, tačiau tokių istorijos ir kultūros objektų įamžinimas turi būti prioritetu“, – kalbėjo parlamentarė.

Seimo nariai sutarė, kad 2016 m. valstybės biudžeto projektui teiks pasiūlymą, kad Saulės mūšio įamžinimo užbaigimui būtų skirtos reikalingos lėšos.

Lietuvos kultūros fondo pirmininkas Hubertas Smilgys, ypatingai daug nuveikęs, siekiant įgyvendinti saulės mūšio įamžinimą, atkreipė dėmesį, kad Saulės mūšis yra kertinis akmuo mūsų valstybės pamatuose. Šio reikšmingo įvykio įamžinimo idėja plačiai aptarta su visuomene, nesutarimų nėra – yra būtinybė surasti finansavimo šaltinį ir užbaigti minėtą projektą. H. Smilgys retoriškai klausė: „Ar įsivaizduojate valstybę, kuri neturi nė vieno įamžinto tokio reikšmingumo istorinio įvykio ?“

Istorikas Romas Batūra pateikė daug istorinių faktų, kuriuos yra aprašęs monografijoje „Lietuvos pergalė Šiaulių (Saulės) mūšyje 1236 m.“, teigdamas, kad šis pasaulinės reikšmės mūšis buvo labai svarbus mūsų tautos išlikimui, todėl mūsų karta privalo atlikti šią svarbią užduotį – tinkamai įamžinti Saulės mūšio pergalę ir palikti ateities kartoms.

Architektas Algimantas Černiauskas spaudos konferencijoje pristatė jo parengtą Saulės mūšio įamžinimo projektą ir istorinės pergalės atspindį jame. Jis minėjo jau nuveiktus reikšmingus archeologų, istorikų darbus.

Spaudos konferencijoje aktyviai dalyvavę garbūs visuomenės veikėjai kvietė nebedelsti ir Lietuvos valstybės 100-metį pasitikti su užbaigtu Saulės mūšio pergalės įamžinimu, šio objekto pritaikymu turistinei, pažintinei, kultūrinei, edukacinei veiklai, kviesdami Lietuvos žmones susitelkti ir prašyti Seimo ir Vyriausybės užbaigti pradėtą darbą, įamžinant pasaulinės reikšmės Saulės mūšio pergalę.

Spaudos konferencijos garso įrašas

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: