Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2011 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. D1-870 yra patvirtinęs „Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodiklius“, vienas iš jų yra kaitra. Kaitra yra laikoma aukščiau minėtu rodikliu, kai maksimali oro temperatūra °C siekia ir viršija 30 °C ir tokios kaitros trukmė trunka 3 ir daugiau dienų. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra įpareigota rengti ir teikti perspėjimus teisės aktų nustatyta tvarka, kai numatomas stichinis/katastrofinis meteorologinis ar hidrologinis reiškinys ar jam prasidėjus.
Panevėžio visuomenės sveikatos centras primena, kad pernelyg aukšta aplinkos temperatūra yra žalinga žmonių sveikatai. Kaitra veikia iš lėto ir pavojus sveikatai dažnai išryškėja, kai padėti jau per vėlu – labai aukšta kūno temperatūra gali pakenkti smegenis ir kitus gyvybiškai svarbius organus. Perkaisti ir susirgti galima pernelyg ilgai būnant saulėje, sunkiai dirbant ar sportuojant karštą dieną, ilgai būnant karštoje aplinkoje (patalpoje, automobilyje ir kt.). Neretai net ir trumpalaikis karščio poveikis gali būti žalingas sveikatai. Veikiant karščiui, žmogaus organizmas turi sunkiai dirbti tam, kad palaikytų normalią kūno temperatūrą. Dažniausiai normali kūno temperatūra yra palaikoma prakaituojant, tačiau kartais to nepakanka, termoreguliacijos sistema perkraunama, ir kūno temperatūra ima sparčiai kilti. Normalią termoreguliacijos veiklą trikdo per didelė aplinkos drėgmė, senyvas amžius, karščiavimas, skysčių netekimas, širdies ligos, sutrikusi kraujotaka, alkoholio vartojimas, kai kurie vaistai ir kt.
Didžiausią riziką susirgti veikiant karščiui turi kūdikiai ir vaikai iki keturių metų amžiaus; senyvo amžiaus (65 metų ir vyresni) asmenys; antsvorį turintys asmenys; asmenys, kurie pervargsta dirbdami ar sportuodami bei asmenys, sergantys širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, diabetu, epilepsija, psichinėmis ligomis.
Veikiant karščiui ir saulei galimi saulės nudegimai, perkaitimas, šilumos (saulės) smūgis bei mėšlungis.
Esant kaitrai rekomenduojama tinkamai apsirengti, lengvais, laisvais, šviesiais rūbais, gerai atspindinčiais saulės šilumą ir šviesą. Nepamiršti skrybėlės ar kito galvos apdangalo bei akinių nuo saulės. Būtina gerti daug skysčių – sunkiai dirbant ar aktyviai sportuojant karštą dieną reikėtų išgerti 2 – 4 stiklines geriamojo vandens per valandą. Jei gydytojas paskyrė diuretikus (skystį varančius medikamentus) ar skysčius ribojančią dietą, dėl geriamų skysčių kiekio pasitarkite su juo. Negerkite labai šaltų skysčių, nes gali atsirasti pilvo spazmai, taip pat negerkite alkoholio, nes dar daugiau neteksite skysčių. Reikėtų dienos maisto racioną papildyti prarastais mineralais ir druska, geriant mineralinį vandenį ar sultis. Svarbu žinoti, kad maistas, kuriame gausu baltymų (pvz. mėsa) didina organizmo šilumos gamybą ir skatina vandens netekimą, todėl karštomis dienomis reikėtų valgyti daugiau daržovių ir vaisių.
Saulėtomis dienomis derėtų naudoti apsauginius kremus nuo saulės spindulių poveikio odai. Odos apsauginius kremus reiktų rinktis pagal odos tipą ir apsaugos nuo saulės faktorių (SPF). Ant kremų pakuočių žymimas SPF skaičius nurodo, kiek kartų priemonė padidina saugaus buvimo saulėje laiką. Mūsų klimato juostoje rekomenduojama naudoti 15-20 SPF ultravioletinių spindulių filtrus turinčias kosmetikos priemones.
Nepalikite vienų mažamečių vaikų, senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos žmonių automobilyje (net ir tuomet, jei visi langai atviri) – valandą išbuvus tvankiame automobilyje, gali ištikti šilumos smūgis. Rekomenduojama karštą dieną dažniau užsukti į patalpas, kuriose oras yra kondicionuojamas (pvz. prekybos centrus). Keletą valandų per dieną pabuvus vėsioje aplinkoje, ženkliai sumažėja su perkaitimu susijusių negalavimų atsiradimo tikimybė.
Naudojant kondicionavimo sistemas žinotina, kad labai didelis temperatūrų skirtumas tarp aplinkos oro temperatūros ir oro temperatūros patalpoje, gali sukelti peršalimo ligas. Reikėtų laikytis techninėje kondicionavimo sistemos dokumentacijoje nurodytų rekomendacijų.
