Trečiadienis, 20 sausio, 2021
  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
    • Paskaitos
    • Seminarai
    • Konferencijos
    • Šventės
    • Koncertai, vakaronės, pasilinksminimai
    • Parodos
    • Kiti renginiai
  • Skelbimai
    • Ieško
    • Siūlo
    • Konkursai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
    • Pradžia
  • Reklama
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

A. Čaplikas. Karštis – tik menkas gamtos kerštas žmonijai

Albinas Čaplikas, www.valstietis.lt
2015 08 21 08:36
1
0
SHARES
Albinas Čaplikas | asmeninė nuotr.

Albinas Čaplikas | asmeninė nuotr.

albinas-caplikas-asmenine-nuotr
Albinas Čaplikas | asmeninė nuotr.

Karštis atslūgo? Neskubėkite daryti tokių išvadų. Tai – tik prasidėjusio proceso pradžia. Praėjusį savaitgalį Suvalkijoje meteorologai užfiksavo 35,5 laipsnius pagal Celsijų. Tiek oficialiai. Žinau, kad daugelis sakysite: o mano kieme termometras rodė aukštesnę temperatūrą! Kolega iš Varėnos rajono tikino, kad ne saulėkaitoje ir 1,5 m aukštyje pritvirtintas termometras (tokie temperatūros matavimo standartai) sustingo ties 36 laipsnių padala. Vis dėlto karščio Lietuvoje rekordo – 37,5 laipsnių, – kuris pasiektas 1994 m. liepos 30 dieną Zarasuose, dar neįveikėme. Tačiau neabejokite: šį rekordą pagerinsime, gal net labai greitai.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) mokslininkai iškėlė prielaidą, kad tarsi sugrįžta klimatas, kuris vyravo mūsų planetoje prieš 50 milijonų metų, kai mūsų civilizacija pradėjo savo triumfuojantį žygį. Kitas reikalas – kad mus gąsdina ne pats atšilimas, o tai, kad jis yra netikėtas ir labai greitas. Mokslininkai ginčijasi ne dėl globalinio atšilimo pasekmių – jos akivaizdžios, o dėl priežasčių. Nors nedaug kas abejoja, jog pagrindinę įtaką daro žmonės. Vis daugiau anglies dioksido, metano, diazoto monoksido ir kitų dujų patenka į atmosferą ir susidaro vadinamasis šiltnamio efektas. Galime ginčytis iki užkimimo, tačiau statistinių duomenų nepaneigsime: dėl per pastaruosius 200 metų pramonės augimo anglies dioksido koncentracija ore išaugo trečdaliu, o nuo 1975 metų vidutinė temperatūra planetoje šoktelėjo 0,5 laipsnio. Nedaug? Melskimės, kad šis procesas negreitėtų geometrine progresija.

Apskritai per pastarąjį šimtą metų temperatūra šiauriniame planetos pusrutulyje išaugo daugiau nei per pastarąjį tūkstantmetį. O kokios prognozės? Jeigu pramonės augimo tempai nesumažės (o ekonomistai mums sako, kad jie tik augs, nes planetoje žmonių tik daugėja ir visi nori gyventi vis geriau, visko naudoti vis daugiau), tai iki šio amžiaus pabaigos mūsų planetoje klimatas pasikeis radikaliai. Žinoma, sprogimo nebus, karščio kilpa ant žmonijos kaklo veršis palengva. Mokslininkai prognozuoja, kad XXI amžiaus pabaigoje temperatūra pakils 2–6 laipsniais. Pabandykime įsivaizduoti. Jeigu pastaraisiais metais mus vis dažniau kamuoja 34–35 laipsnių karštis, taigi mūsų proanūkiai turės priprasti prie 36–41 laipsnių temperatūros. O kokia ji bus, pavyzdžiui, Ispanijoje, Graikijoje ar Turkijoje? Ištverti, žinoma, įmanoma, juk technika tobulėja. Štai prieš kelias dienas su vienu ūkininku bendravau jo traktoriaus kabinoje. Lauke karšta, o kabinoje – gaivu ir, palyginti, tylu.

Taigi nuo karščio įmanoma pasislėpti. Tačiau neįmanoma sustabdyti ledynų tirpimo: kukliausiomis amerikiečių prognozėmis, vandens lygis iki amžiaus pabaigos pakils apie metrą, o jeigu klimato atšilimo pagreičio nepavyks pristabdyti? Internete galime surasti apokaliptinių vaizdų, kuriuose Baltijos jūra per Rygos įlanką priartėja prie Kupiškio. NASA kosminių skrydžių centras jau prieš trejus metus paskelbė tyrimų išvadas, ir tarp jų daugiausia nerimo kelia ledynų tirpimas. Mokslininkai neatmeta versijos, kad jau iki šio amžiaus pabaigos Grenlandijoje ledynų neliks.

Todėl jau dabar reikia sau atsakyti, ar žmonija suspės prisitaikyti prie naujų gyvenimo bei išgyvenimo sąlygų. Nesitikėkime, kad Šiaurės Europos šalys dar turi laiko prisitaikyti. Jau dabar ES dejuoja dėl pabėgėlių iš Afrikos. O juk klimato atšilimas pirmiausia paveiks būtent šį žemyną ir demografinį bumą išgyvenančią Aziją. Nesitikėkime, kad nuo pabėgėlių apsitversime aukštomis tvoromis. Nėra tokių tvorų, kurių neįveiktų alkani žmonės.

Jungtinių tautų ekspertai priminė, kad klimato atšilimas ypač svarbus žemės ūkio srityje: dėl sausrų sumažės derlius ir žemdirbystės plotai dabar svarbiuose Europos regionuose, vis labiau trūks geriamo vandens, kils epidemijų grėsmė. Sparčiau ir dažniau formuosis taifūnai bei ciklonai. Šiuos ir kitus požymius matome jau dabar. Štai Biržų krašto žmonės pastebi, kad anksčiau smegduobės dažniausiai atsirasdavo pavasarį ar rudenį, o pastaraisiais metais jos susidaro ir žiemos metu. Lietuvos geologijos tarnybos specialistai mano, jog tai – irgi visuotinio atšilimo poveikis: tirpiose uolienose išaugusi cirkuliuojančio vandens apytaka skatina gipso uolienų tirpimą, todėl gelmėse atsiranda tuštumų. Vienas mūsų skaitytojas pasakojo, kaip smegduobė atsivėrė tiesiog ariant lauką. Ūkininkas tik pajautė, kaip lygioje vietoje traktorius pasviro ir su padargais vos nenugarmėjo į atsivėrusią 3–4 metrų skersmens įgriuvą.

Vis dėlto kai kurie lietuviai mano, kad klimato atšilimas ne toks baisus, kaip apie jį rašoma. Žinoma, egoistiškai galėtume manyti, kad ateityje ypač iš augalininkystės turėsime naudos, be to, turime itin kokybiško požeminio vandens atsargų. Jo gavyba Lietuvoje yra santykinai pigi, nes vanduo yra negiliai, pavyzdžiui, prie Kauno geriamas natūralus požeminis vanduo išgaunamas tik iš 30–60 metrų gylio gręžinių. Jau artimiausiais dešimtmečiais geriamo vandens pritrūks Ispanija. Apskritai 2,8 milijardo žmonių mūsų planetoje gyvena vietovėse, kuriose trūksta geriamo vandens, ir mokslininkai prognozuoja, kad 2030-aisiais vandens trūks jau 4 milijardams žmonių. Dėl vandens gali kilti net karinių konfliktų. Pvz., Turkijoje artimiausiais metais prie Eufrato iškils net 18 hidroelektrinių – dėl šios priežasties upės vandens ištekliai Sirijoje gali sumažėti 40 proc., o Irake – net 80 proc. Manote, kad sirai su tokia padėtimi susitaikys? Taigi šiandien mus kamuojantis karštis tėra didelių žmonijos išbandymų pradžia.

Susiję straipsniai:

  1. Saulės aktyvumas didėja
  2. Atsakymai tiems, kurie vis dar netiki, kad pasaulis šyla
  3. Tyrimas rodo, kad vandenynai rūgštingėja
  4. Klimato kaita: kaip vertinti prognozes? Maždaug prieš 34 mln. m. sąlygos Žemėje ėmė keistis nuo „šiltnamio“ prie „šaldytuvo“
  5. „Tyrėjų nakties“ lankytojai galės ištirti savo geriamą vandenį
  6. Minima Pasaulinė vandens diena
  7. Šalia Baltarusijos sienos aptikti kokybiško geriamojo vandens klodai

Comments 1

  1. Juozas says:
    5 m. ago

    “….prie Kauno geriamas natūralus požeminis vanduo išgaunamas tik iš 30–60 metrų gylio gręžinių. Jau artimiausiais dešimtmečiais geriamo vandens pritrūks Ispanija. ”

    “Taigi šiandien mus kamuojantis karštis tėra didelių žmonijos išbandymų pradžia.”

    Įdomu, kiek tarp tautininkų yra IDIOTŲ siūlančių, kaip V.Mazūronis nedelsiant gręžt/pumpuot ir gauti (GAL?) kažkiek ten skalūninių dujų?! Vien tam, kad Putinas su Gaspromu iš baimės apsi… apsip… apsiverstų…

    Kiek pamenu profesoriaus Kubiliaus sūnus yra už tai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Pelkės: kokį vaidmenį jos atlieka mūsų gyvenime?

Pelkės: kokį vaidmenį jos atlieka mūsų gyvenime?

2021 01 20
Šuo, žiema | vmvt.lt nuotr.

Įsibėgėjant žiemai, svarbu tinkamai pasirūpinti gyvūnais

2021 01 08
Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

2021 01 06
Viktoras Orbanas | miniszterelnok.hu, K. Silardo nuotr.

Kaimynai gina Europos civilizaciją

2020 11 28
Ar saugu gerti vandenį iš čiaupo?

Valstybės kontrolė: ne visi gyventojai turi galimybę gauti švarų geriamąjį vandenį, į aplinką išleidžiamos ir nepakankamai išvalytos nuotekos

2020 11 19
Kokios 5 medžiagos būtinos kūnui šaltuoju metų laiku

Kokios 5 medžiagos būtinos kūnui šaltuoju metų laiku

2020 11 16
Vilniaus vandenų laboratorija | vv.lt nuotr.

Nuotekose vis daugėja pavojingų cheminių medžiagų, rodo tyrimas

2020 10 31
Baltijos jūra | am.lt nuotr.

Baltijos jūra ir Kuršių marios neatitiko geros cheminės būklės reikalavimų

2020 10 29
Kodėl negalima valgyti skaitant ar dirbant kompiuteriu?

Darbuotojų mitybos įpročiai kelia nerimą: negeria vandens ir valgo greitą maistą

2020 10 18
Vandens čiaupas | Pixabay nuotr.

Vilniečių čiaupuose pasirodęs žalias vanduo – ženklas, kad namo šilumokaitį reikia skubiai taisyti

2020 10 08
Rodyti daugiau

Naujienos

CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą
Lietuvoje

CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą

2021 01 20
Žibintas | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Gatvių apšvietimo sistemoms atnaujinti – dar 6,5 mln. eurų

2021 01 20
Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai  šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos
Lietuvoje

Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos

2021 01 20
Mažosios kultūros sostinės pradeda įgyvendinti savo programas
Kultūra

Mažosios kultūros sostinės pradeda įgyvendinti savo programas

2021 01 20
Jono Šliūpo muziejuje – virtualus autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodos atidarymas (video)
Etninė kultūra

Jono Šliūpo muziejuje – virtualus autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodos atidarymas (video)

2021 01 20
Pelkės: kokį vaidmenį jos atlieka mūsų gyvenime?
Gamta ir ekologija

Pelkės: kokį vaidmenį jos atlieka mūsų gyvenime?

2021 01 20


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Vilna apie Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris
  • Senis apie Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos
  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • CERN išvystytas technologijas taikantys Lietuvos startuoliai užsitikrino piniginę paramą
  • Gatvių apšvietimo sistemoms atnaujinti – dar 6,5 mln. eurų
  • Sanatorijos „Belorus“ darbuotojai šaukiasi Lietuvos Prezidento pagalbos
  • Mažosios kultūros sostinės pradeda įgyvendinti savo programas
  • Jono Šliūpo muziejuje – virtualus autentiškų delmonų rekonstrukcijų parodos atidarymas (video)
  • Pelkės: kokį vaidmenį jos atlieka mūsų gyvenime?

Skaitomiausi straipsniai

  • Baltų tikėjimo puoselėtojai kviečiami dalyvauti elektroninėje apklausoje (video) peržiūrėta: 2050; komentarų: 17
  • D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai peržiūrėta: 1828; komentarų: 15
  • M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją? peržiūrėta: 1584; komentarų: 32
  • Lietuvos Prezidento prašoma užtikrinti deramą pagarbą Nacionalinei J.Basanavičiaus premijai peržiūrėta: 1534; komentarų: 11
  • V. Sinica. Interneto cenzūros režimas (video) peržiūrėta: 1415; komentarų: 11
  • S. Vaikutis. Kaip aš likau nenušautas 1991 m. sausio 11 dieną prie Spaudos rūmų… peržiūrėta: 1401; komentarų: 5

Artimiausi renginiai

  1. Lenkijos lietuviai TELEVIZIJOJE ir RADIJUJE

    2021-01-21 19:30 - 19:45

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Pelkės: kokį vaidmenį jos atlieka mūsų gyvenime?

by Kristina Aleknaitė
2021 01 20
0
Pelkės: kokį vaidmenį jos atlieka mūsų gyvenime?

Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose neseniai nuskambėjo chuliganizmo atvejis, kai visureigiais buvo suniokota ypač vertinga pelkė Viešvilės gamtiniame rezervate. Tačiau pasigirdo...

Skaityti toliau

Įsibėgėjant žiemai, svarbu tinkamai pasirūpinti gyvūnais

by Ditė Česėkaitė
2021 01 08
1
Šuo, žiema | vmvt.lt nuotr.

Artėjanti antroji žiemos pusė gali būti šaltesnė, todėl svarbu nepamiršti pasirūpinti tinkamomis gyvūnų laikymo sąlygomis ir apsaugoti juos šąlant orams,...

Skaityti toliau

Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

by daiva
2021 01 06
6
Pastatytas pirmas senųjų vietovardžių išsaugojimui skirtas kelio ženklas

2021 m. išvakarėse Rokiškio rajono  Kriaunų kaimo bendruomenė Kriaunų seniūnijoje, Baršėnų kaimo pietinėje dalyje pastatė kelio ženklą – Ažubrastis. Ši...

Skaityti toliau

Kaimynai gina Europos civilizaciją

by daiva
2020 11 28
3
Viktoras Orbanas | miniszterelnok.hu, K. Silardo nuotr.

Viktoras Orbanas | miniszterelnok.hu, K. Silardo nuotr. Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas su savo Lenkijos kolega vakar...

Skaityti toliau

Valstybės kontrolė: ne visi gyventojai turi galimybę gauti švarų geriamąjį vandenį, į aplinką išleidžiamos ir nepakankamai išvalytos nuotekos

by Ditė Česėkaitė
2020 11 19
0
Ar saugu gerti vandenį iš čiaupo?

newsgroup.org.uk nuotr. Ne visi gyventojai turi galimybę gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį, o...

Skaityti toliau

Naujausi komentarai

  • Pajūrietis apie Iš Vokietijos į Rusiją sugrįžęs A. Navalnas sulaikytas oro uoste (video)
  • Vilna apie Lenkijoje pasirodė Lietuvai skirto žurnalo „Herito“ naujas numeris
  • Senis apie Kauno rajono taryba pasipriešino verslo užmojams kasti žvyrą šalia kurortinės teritorijos
  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Pajūrietis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Pajūrietis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • patriotis apie Lietuvos meno kūrėjus suglumino Lietuvos kultūros tarybos parama Rusijos atlikėjams
  • Kęstutis apie M. Kundrotas. Apeiga, paprotys ir prasmė
  • Saulius apie D. Razauskas. Arba Lietuva, arba „lotyniško pagrindo“ asmenvardžiai
  • Pajurieciui apie M. Puidokas. Kas žlugdo Vakarų civilizaciją ir iškelia komunistinę Kiniją?

Tags

Aplinkos ministerija Dalia Grybauskaitė ES Europos sąjunga gamta Gamta ir ekologija istorija JAV Kaunas kelionės kinas Knyga konkursas koronavirusas kultūra Kultūros ministerija kultūros paveldas Latvija lenkai Lenkija Lietuva lietuviai lietuvių kalba menas mokiniai mokslas muzika NATO paroda politika renginiai rinkimai Rusija Seimas sportas studentai sveikata tauta Ukraina vaikai Vilnius Vyriausybė Šventės šventė švietimas
Kitas straipsnis
Vilniaus kaštelionas ir LDK etmonas Konstantinas Ostrogiškis | wikimedia.org nuotr.

Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga – paskaita apie LDK etmoną K.Ostrogiškį

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | Visi įrašai

Paskolos internetu | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Apie Alkas.lt
  • Renginiai
  • Skelbimai
  • Žaidimai
  • Radijas
  • Nuorodos
  • Reklama
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi įrašai