Pirmadienis, 23 birželio, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Akiračiai

A. Čaplikas. Karštis – tik menkas gamtos kerštas žmonijai

Albinas Čaplikas, www.valstietis.lt
2015-08-21 08:36:21
1
Albinas Čaplikas | asmeninė nuotr.

Albinas Čaplikas | asmeninė nuotr.

albinas-caplikas-asmenine-nuotr
Albinas Čaplikas | asmeninė nuotr.

Karštis atslūgo? Neskubėkite daryti tokių išvadų. Tai – tik prasidėjusio proceso pradžia. Praėjusį savaitgalį Suvalkijoje meteorologai užfiksavo 35,5 laipsnius pagal Celsijų. Tiek oficialiai. Žinau, kad daugelis sakysite: o mano kieme termometras rodė aukštesnę temperatūrą! Kolega iš Varėnos rajono tikino, kad ne saulėkaitoje ir 1,5 m aukštyje pritvirtintas termometras (tokie temperatūros matavimo standartai) sustingo ties 36 laipsnių padala. Vis dėlto karščio Lietuvoje rekordo – 37,5 laipsnių, – kuris pasiektas 1994 m. liepos 30 dieną Zarasuose, dar neįveikėme. Tačiau neabejokite: šį rekordą pagerinsime, gal net labai greitai.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) mokslininkai iškėlė prielaidą, kad tarsi sugrįžta klimatas, kuris vyravo mūsų planetoje prieš 50 milijonų metų, kai mūsų civilizacija pradėjo savo triumfuojantį žygį. Kitas reikalas – kad mus gąsdina ne pats atšilimas, o tai, kad jis yra netikėtas ir labai greitas. Mokslininkai ginčijasi ne dėl globalinio atšilimo pasekmių – jos akivaizdžios, o dėl priežasčių. Nors nedaug kas abejoja, jog pagrindinę įtaką daro žmonės. Vis daugiau anglies dioksido, metano, diazoto monoksido ir kitų dujų patenka į atmosferą ir susidaro vadinamasis šiltnamio efektas. Galime ginčytis iki užkimimo, tačiau statistinių duomenų nepaneigsime: dėl per pastaruosius 200 metų pramonės augimo anglies dioksido koncentracija ore išaugo trečdaliu, o nuo 1975 metų vidutinė temperatūra planetoje šoktelėjo 0,5 laipsnio. Nedaug? Melskimės, kad šis procesas negreitėtų geometrine progresija.

Apskritai per pastarąjį šimtą metų temperatūra šiauriniame planetos pusrutulyje išaugo daugiau nei per pastarąjį tūkstantmetį. O kokios prognozės? Jeigu pramonės augimo tempai nesumažės (o ekonomistai mums sako, kad jie tik augs, nes planetoje žmonių tik daugėja ir visi nori gyventi vis geriau, visko naudoti vis daugiau), tai iki šio amžiaus pabaigos mūsų planetoje klimatas pasikeis radikaliai. Žinoma, sprogimo nebus, karščio kilpa ant žmonijos kaklo veršis palengva. Mokslininkai prognozuoja, kad XXI amžiaus pabaigoje temperatūra pakils 2–6 laipsniais. Pabandykime įsivaizduoti. Jeigu pastaraisiais metais mus vis dažniau kamuoja 34–35 laipsnių karštis, taigi mūsų proanūkiai turės priprasti prie 36–41 laipsnių temperatūros. O kokia ji bus, pavyzdžiui, Ispanijoje, Graikijoje ar Turkijoje? Ištverti, žinoma, įmanoma, juk technika tobulėja. Štai prieš kelias dienas su vienu ūkininku bendravau jo traktoriaus kabinoje. Lauke karšta, o kabinoje – gaivu ir, palyginti, tylu.

Taigi nuo karščio įmanoma pasislėpti. Tačiau neįmanoma sustabdyti ledynų tirpimo: kukliausiomis amerikiečių prognozėmis, vandens lygis iki amžiaus pabaigos pakils apie metrą, o jeigu klimato atšilimo pagreičio nepavyks pristabdyti? Internete galime surasti apokaliptinių vaizdų, kuriuose Baltijos jūra per Rygos įlanką priartėja prie Kupiškio. NASA kosminių skrydžių centras jau prieš trejus metus paskelbė tyrimų išvadas, ir tarp jų daugiausia nerimo kelia ledynų tirpimas. Mokslininkai neatmeta versijos, kad jau iki šio amžiaus pabaigos Grenlandijoje ledynų neliks.

Todėl jau dabar reikia sau atsakyti, ar žmonija suspės prisitaikyti prie naujų gyvenimo bei išgyvenimo sąlygų. Nesitikėkime, kad Šiaurės Europos šalys dar turi laiko prisitaikyti. Jau dabar ES dejuoja dėl pabėgėlių iš Afrikos. O juk klimato atšilimas pirmiausia paveiks būtent šį žemyną ir demografinį bumą išgyvenančią Aziją. Nesitikėkime, kad nuo pabėgėlių apsitversime aukštomis tvoromis. Nėra tokių tvorų, kurių neįveiktų alkani žmonės.

Jungtinių tautų ekspertai priminė, kad klimato atšilimas ypač svarbus žemės ūkio srityje: dėl sausrų sumažės derlius ir žemdirbystės plotai dabar svarbiuose Europos regionuose, vis labiau trūks geriamo vandens, kils epidemijų grėsmė. Sparčiau ir dažniau formuosis taifūnai bei ciklonai. Šiuos ir kitus požymius matome jau dabar. Štai Biržų krašto žmonės pastebi, kad anksčiau smegduobės dažniausiai atsirasdavo pavasarį ar rudenį, o pastaraisiais metais jos susidaro ir žiemos metu. Lietuvos geologijos tarnybos specialistai mano, jog tai – irgi visuotinio atšilimo poveikis: tirpiose uolienose išaugusi cirkuliuojančio vandens apytaka skatina gipso uolienų tirpimą, todėl gelmėse atsiranda tuštumų. Vienas mūsų skaitytojas pasakojo, kaip smegduobė atsivėrė tiesiog ariant lauką. Ūkininkas tik pajautė, kaip lygioje vietoje traktorius pasviro ir su padargais vos nenugarmėjo į atsivėrusią 3–4 metrų skersmens įgriuvą.

Vis dėlto kai kurie lietuviai mano, kad klimato atšilimas ne toks baisus, kaip apie jį rašoma. Žinoma, egoistiškai galėtume manyti, kad ateityje ypač iš augalininkystės turėsime naudos, be to, turime itin kokybiško požeminio vandens atsargų. Jo gavyba Lietuvoje yra santykinai pigi, nes vanduo yra negiliai, pavyzdžiui, prie Kauno geriamas natūralus požeminis vanduo išgaunamas tik iš 30–60 metrų gylio gręžinių. Jau artimiausiais dešimtmečiais geriamo vandens pritrūks Ispanija. Apskritai 2,8 milijardo žmonių mūsų planetoje gyvena vietovėse, kuriose trūksta geriamo vandens, ir mokslininkai prognozuoja, kad 2030-aisiais vandens trūks jau 4 milijardams žmonių. Dėl vandens gali kilti net karinių konfliktų. Pvz., Turkijoje artimiausiais metais prie Eufrato iškils net 18 hidroelektrinių – dėl šios priežasties upės vandens ištekliai Sirijoje gali sumažėti 40 proc., o Irake – net 80 proc. Manote, kad sirai su tokia padėtimi susitaikys? Taigi šiandien mus kamuojantis karštis tėra didelių žmonijos išbandymų pradžia.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Saulės aktyvumas didėja
  2. Atsakymai tiems, kurie vis dar netiki, kad pasaulis šyla
  3. Tyrimas rodo, kad vandenynai rūgštingėja
  4. Klimato kaita: kaip vertinti prognozes? Maždaug prieš 34 mln. m. sąlygos Žemėje ėmė keistis nuo „šiltnamio“ prie „šaldytuvo“
  5. „Tyrėjų nakties“ lankytojai galės ištirti savo geriamą vandenį
  6. Minima Pasaulinė vandens diena
  7. Šalia Baltarusijos sienos aptikti kokybiško geriamojo vandens klodai

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 1

  1. Juozas says:
    10 metų ago

    “….prie Kauno geriamas natūralus požeminis vanduo išgaunamas tik iš 30–60 metrų gylio gręžinių. Jau artimiausiais dešimtmečiais geriamo vandens pritrūks Ispanija. ”

    “Taigi šiandien mus kamuojantis karštis tėra didelių žmonijos išbandymų pradžia.”

    Įdomu, kiek tarp tautininkų yra IDIOTŲ siūlančių, kaip V.Mazūronis nedelsiant gręžt/pumpuot ir gauti (GAL?) kažkiek ten skalūninių dujų?! Vien tam, kad Putinas su Gaspromu iš baimės apsi… apsip… apsiverstų…

    Kiek pamenu profesoriaus Kubiliaus sūnus yra už tai.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Takas į Girulių paplūdimį | klaipeda.lt nuotr.
Lietuvoje

Į Girulių paplūdimį – nauju taku

2025 06 23
Pareigūnai
Lietuvoje

VRM paruošė planą dėl pareigūnų atlyginimų augimo

2025 06 23
Šuo, labradoras
Lietuvoje

Į pagalbą žmonėms su negalia – šunys pagalbininkai

2025 06 23
Pėsčiųjų takas
Lietuvoje

Neringoje atnaujintas pėsčiųjų takas link pajūrio

2025 06 23
Funkcionalizmas grįžta ten, kur gimė: buvusiame Panevėžio cukraus gamykloje atidaroma architekto A. Funko paroda | panevezysnow.lt nuotr.
Architektūra

Funkcionalizmas grįžta ten, kur gimė: buvusiame Panevėžio cukraus gamykloje atidaroma architekto A. Funko paroda

2025 06 23
Elektromobilis
Gamta ir žmogus

Kokį elektromobilį pasirinkti – naudotą ar naują?

2025 06 23
Kelio darbai | sumin.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Anykščių keliams ir gatvėms – beveik 2,5 mln. eurų

2025 06 23
NKSC specialistai
Lietuvoje

NKSC: kaip apsaugoti save ir savo paskyras

2025 06 23

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Mikas apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  • Kažin apie JAV smūgiai Iranui: trys galimi Teherano atsako scenarijai
  • Kažin apie JAV smūgiai Iranui: trys galimi Teherano atsako scenarijai
  • Kažinui apie JAV smūgiai Iranui: trys galimi Teherano atsako scenarijai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Į Girulių paplūdimį – nauju taku
  • VRM paruošė planą dėl pareigūnų atlyginimų augimo
  • Į pagalbą žmonėms su negalia – šunys pagalbininkai
  • Neringoje atnaujintas pėsčiųjų takas link pajūrio

Kiti Straipsniai

Joninių Garsovaizdžiai Rumšiškėse | R. Žaltausko nuotr.

Joninių naktis Rumšiškėse: kai šnabžda žolynai, tyvuliuoja vanduo ir šoka ugnis

2025 06 18
Gelbėjimosi ratas

Prasidedant maudyniu metui – ugniagesių įspėjimai

2025 06 06
Geriamas vanduo

Neišgeriantiems reikiamo vandens kiekio siūloma išeitis

2025 05 24
Tarptautinė biologinės įvairovės diena

Tarptautinę biologinės įvairovės dieną – dėmesys darniam vystymuisi

2025 05 22
Gertuvė

Klaipėdoje daugėja vandens gertuvių

2025 05 14
Vandens gręžinys

Baigėsi gręžinių įteisinimo terminas

2025 05 02
Fontanas | pixabay.com, Hans nuotr.

Klaipėdoje įjungiami miesto fontanai

2025 05 02
18pav. Nuotekų kolektoriaus statyba Vrublevskio g. 1886 m. | LNM nuotr.

R. Motiekaitis. XVI–XVII a. Medininkų (Aušros) vartų – Liepkalnio šaltinių vandenvietė Vilniuje (III)

2025 04 17
1 pav. 1916 г. Vingrių šaltinių vandenvietė | J. Bulhak nuotr.

R. Motiekaitis. XVI–XVII a. Medininkų (Aušros) vartų – Liepkalnio šaltinių vandenvietė Vilniuje (I)

2025 04 15
Dušas

Kauno mieste ir rajone bei Jurbarke – legioneliozės profilaktika

2025 04 07

Skaitytojų nuomonės:

  • Mikas apie Konferencija Seime: apie 1941 m. Sukilimą, Lietuvos laisvės kovas ir istorinio pasakojimo apsaugą
  • Kažin apie JAV smūgiai Iranui: trys galimi Teherano atsako scenarijai
  • Kažin apie JAV smūgiai Iranui: trys galimi Teherano atsako scenarijai
  • Kažinui apie JAV smūgiai Iranui: trys galimi Teherano atsako scenarijai
  • >Kažin apie JAV smūgiai Iranui: trys galimi Teherano atsako scenarijai
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Vilniaus kaštelionas ir LDK etmonas Konstantinas Ostrogiškis | wikimedia.org nuotr.

Ukrainos Nepriklausomybės dienos proga – paskaita apie LDK etmoną K.Ostrogiškį

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai