Šiemet minint etnografinių regionų metus Lietuvos paštas pašto ženkluose įamžins kiekvieno šalies regiono raštus. Šeštadienį, liepos 18 dieną, apyvartoje pasirodė iš 5 pašto ženklų sudarytas blokas „2015-ieji – etnografinių regionų metai“.
Pašto bloką sudarantys 5 pašto ženklai skirti pavaizduoti Lietuvos etnografiniuose regionuose – Aukštaitijoje, Žemaitijoje, Dzūkijoje, Suvalkijoje ir Mažojoje Lietuvoje vyravusius raštus. Pašto ženklų bloką sukūrė dailininkė Roma Auškalnytė.
Blokas bus išleistas 50 tūkst. tiražu. Kiekvieno pašto ženklo nominalas – po 0,75 Eur.
Bloko išleidimo dieną šiuo filateliniu gaminiu apmokama korespondencija Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama proginiu pirmosios dienos datos spaudu. Kartu su pašto bloku bus išleistas pirmosios dienos vokas.
2015-iuosius LR Seimas paskelbė Etnografinių regionų metais, įvertinęs, kad viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas bei pabrėžęs Lietuvos etnografinių regionų savitumo puoselėjimo svarbą.
Etnografinių regionų metai skatina labiau pasidomėti regionų kultūra, papročiais, istorija ir pan. Taip pat siekiama garsinti ne tik savo krašto savitumą, bet atkreipti dėmesį į kitus – Dzūkijos, Suvalkijos, Žemaitijos bei Mažosios Lietuvos – regionus.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Etnografinių regionų metai prasideda
- Sūduviai Etnografinių regionų metų pradžią paskelbė Zypliuose (nuotraukos)
- Etninės kultūros globos taryba siūlo 2014-uosius paskelbti Etnografinių regionų metais
- Etnografinių regionų metus pradėjo ir joniškiečiai
- Aukštaičiai pradės Etnografinių regionų metus
- Etnokultūrininkai ruošiasi Lietuvos Etnografinių regionų metams
- Etnografinių regionų metams paminėti rengiamas konkursas
- Baltarusijoje rengiamos Lietuvių kultūros dienos
- Rengiamas etnografinio namo konkursas saugomose teritorijose
- Alytaus kraštotyros muziejuje pristatomi Sūduvos tekstilės turtai
- Etnografiniu protėvių kultūros ir tradicijų taku nuo Dieveniškių iki Vidžių
- Kokiu administracinės reformos keliu eis Lietuva? (nuotraukos)
- Seime rengiama konferencija „Iškilus lietuvių etnoso regionas Sūduva Lietuvos istorijos kontekste“ (dienotvarkė)
- Vokietijoje skambės lietuviškos dainos
- Jaunimo etnografinė stovykla Žemaitijoje
- Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į amatų, darbų ir pramogų dieną (programa)
- Joninių papročiai – Lietuvos liaudies buities muziejuje
- Žemaičiai šiapus ir anapus Dubysos
- Etninės kultūros plėtros atspalviai
- Aukštaitija – valstybės ir kalbos pradžia
- Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia susipažinti su Velykų tradicijomis
- Saugomose teritorijose siūloma statyti tradicinius pastatus
- Klaipėdoje surengtoje parodoje pristatomi Mažosios Lietuvos istoriniai dokumentai
- Muziejaus „Alka“ parodoje – pažintis su Žemaitijos priešistore
- H. Gudavičius. Viskas yra viena: gamta, darbas, kultūra, etnografija
- Pirmieji turizmo naujoves Lietuvoje pristatys dzūkai ir sūduviai
- Šeimos centras „Baltų šalelė“ protėvių papročius moko puoselėti šeimose (video)
- Prasideda lemiamas „Misija Sibiras’14“ atrankos etapas
- Vydūno draugija kviečia paminklą Vydūnui statyti visiems kartu
- Klaipėda tampa kuršių gyvosios istorijos citadele
Gražu 🙂
Mažosios Lietuvos, Suvalkijos ir Dzūkijos etnografinių kraštų pašto ženklai tarpusavy turi šiek tiek panašumų. Tuo tarpu Žemaitijos ir Aukštaitijos – neturi. Žemaitijos pašto ženkliukas yra gan keistas, nesižiūri man taip bendrai. 🙂
Būtų teisingiau vadinti: Dainava ir Sūduva, kurios minimos Mindaugo laiškuose 1252m, o Sūduva net 178m. žemėlapyje. Kada mes atstatysime senuosius pavadinimus, o ne primestus svetimųjų 19 a. Šiais metais reikėjo taip padaryti ir visur ir visada vadinti istoriniais vardais.
\Žemaitijos niekada nebuvo buvo Kurša, domėkimės savo praeitimi. lyvis