J. Panka. Ar Prezidentas A. Smetona šiandien pasakytų „Didžiuojuosi valstybe prie kurios ištakų nemažai prisidėjau…“ (102)

Prezidentas Antanas Smetona

Vasario 16-tosios Akto signataras, pirmasis Lietuvos Respublikos Prezidentas Antanas Smetona

Rugpjūčio 10 d. sukako 141-eri metai kai 1874 m. Užulėnyje, Ukmergės r. gimė pirmasis Lietuvos Respublikos prezidentas, Vasario 16-tosios Akto signataras Antanas Smetona. Ta proga skelbiame Tautininkų Sąjungos pirmininko Juliaus Pankos šventinę kalbą  pasakytą rugpjūčio 8 d. tradicinėje Prezidento  gimtadienio šventėje – Smetoninėse, vykusioje Smetonų dvaro sodyboje, Užugirje.

Sveiki, gerbiami Smetoninių šventės dalyviai,

Labai džiaugiuosi galėdamas Jus visus pasveikinti Tautininkų Sąjungos vardu. Šiandiena mus visus čia susirinkusius sieja daug dalykų – meilė Kalbai, Tautai, Tėvynei, tačiau pagrindinis mus siejantis dėmuo yra pagarba Prezidentui Antanui Smetonai. Šiandien mes iš visos Lietuvos susirinkome čia tam, kad paminėtume Jo Ekselencijos 141-ąjį gimtadienį.

Kiekviena šventė yra ne tik proga pasidžiaugti ir pabūti kartu, tačiau ir proga susimąstyti ar viską darome teisingai, ar Prezidentas žvelgdamas iš amžinybės tolių galėtų pasakyti „Didžiuojuosi valstybe prie kurios ištakų nemažai prisidėjau…“ Ar jis deramai prisimenamas, ar jo mintys ir darbai yra įamžinti ir pasiekia mūsų tautiečius?

Prieš keletą mėnesių, pavasarį, mūsų prezidentė pasisakė už deramą mūsų Tautos patriarcho Jono Basanavičiaus ir Pirmojo Prezidento Antano Smetonos atminimo įamžinimą Lietuvos sostinėje Vilniuje. Iš karto pakilo parsidavusių Maskvai ir Varšuvai istorikėlių ir filosofėlių pulkai ir kaip maitvanagiai pradėjo trypti Prezidento Antano Smetonos atminimą.

Pasigirdo dar sovietmečiu sukurti kaltinimai kad jis valdė nedemokratiškai, kad sušaudė keturias bolševikines išgamas. Vėl buvo kartojama sena dainelė, kad jis pabėgo iš Lietuvos kai šalį ištiko pavojus, tačiau kaltintojai užmiršo paminėti, kas ištiko nepasitraukusius Latvijos ir Estijos prezidentus, kaltintojai užmiršo, kad Prezidento buvimas užsienyje galėjo tapti kietu riešutėliu Sovietų Sąjungai, nes Prezidentas galėjo sudaryti vyriausybę išeivijoje ir ji būtų vienintelė legitymi Lietuvos vyriausybė. Gaila, tam įvykti nebuvo lemta. Ar sutrukdė įvairių išeivijoje veikusių lietuvių partijėlių vadukų neapykanta ir nepasitikėjimas Prezidentu, ar Jungtinių Amerikos Valstijų glaudus bendradarbiavimas su sovietais II pasaulinio karo metais, manau, išsiaiškins ateities istorikai, tačiau tvirtai tikiu, kad Prezidento žūtis tą ankstyvą 1944 metų sausį nebuvo atsitiktinė, gaisrą sukelti tikrai galėjo ilga Sovietinio saugumo ranka, ta pati ranka, kuri su kauptuku sukapojo savo bendražygio Levo Trockio galvą, ta pati ranka, kuri klastingai nužudė tarpukario ukrainiečių tautininkų lyderį Jevgeną Konovalecą, kuriam, beje Prezidentas Antanas Smetona buvo suteikęs Lietuvos pilietybę, ta pati ranka, kuri po karo susidorojo su  Ukrainos didvyriu Stepanu Bandera, tai ta pati ranka, kuri visai neseniai, jau XXI amžiuje nužudė rašytoją Aleksandrą Litvinenko, ji per paskutinį šimtmetį sunaikino ne vieną jai trukdžiusį asmenį, nesvarbu kurioje pasaulio dalyje jis būtų.

Dar norėtųsi trumpai aptarti pagrindinius iššūkius dėl kurių Prezidentui galėtų būti liūdna žvelgiant iš amžinybės į mus, į mūsų valstybę.

Noriu visų Jūsų čia susirinkusių paklausti ar prezidentui Antanui Smetonai patiktų mūsų parlamentarų svarstymai įteisinti iškrypėlių santuokas ir planai leisti jiems įsivaikinti vaikus?

Ar patiktų Prezidentui mūsų valdžios sprendimas 26-aisiais Lietuvos nepriklausomybės metais pakeisti Darbo kodeksą ir socialinės paramos įstatymus taip, kad mūsų dirbantieji tautiečiai, šeimos su vaikais, senoliai ir jaunimas pasijustų visiškai nesaugūs ir dar sparčiau emigruotų į užsienį, čia paliekant laisvą žemę ir namus imigrantų iš Azijos ir Afrikos ordoms?

Ar būtų laimingas Prezidentas matydamas, kaip mūsų vyriausybė tūpčiodama ir linkčiodama sutinka savanoriškai įsivežti kitataučius, kitakalbius ir kitarasius migrantus, kurie gaudami nemažas pašalpas galės kurti čia savo kolonijas, terorizuoti mus, plėšikauti ir prievartauti mūsų merginas, ką nebaudžiami daro vakarų Europos miestuose?

Kitais metais švęsime 90-ąsias 1926 metų gruodžio 17-osios dienos Valstybės perversmo metines, perversmo, kuris išgelbėjo šalį iš partinio pliurpalizmo ir anarchijos, perversmo, kuris atvedė šalį į kultūrinį ir ekonominį klestėjimą. Kiekvienas iš mūsų pagalvokime, ką dabar galime pakeisti mūsų valstybėje, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti nuo savęs?

Labai norėčiau tikėti, kad Lietuvoje viską pakeisime be fizinio perversmo, kuriuo iš karto pasinaudotų priešiškos jėgos Maskvoje ir Varšuvoje, matome kaip sėkmingu perversmu priešiškų jėgų buvo pasinaudota Ukrainoje. Labai noriu tikėti, kad kiekvienas iš mūsų pasidarysime dvasinį perversmą savyje, savo širdyje.

Tautininkai neatsiejami nuo Tautos ir Prezidento Antano Smetonos, Prezidentas neatsiejamas nuo tautininkų ir jų ideologijos, pamąstykime apie tai minėdami prezidento atminimo šventes, prisiminkime tai ir per rinkimus, atėję prie balsadėžių.

Ačiū visiems, kurie neužmiršta Prezidento atminimo ir baigdamas noriu palinkėti, mielieji, jei Jums kas nors sakys, kad Antanas Smetona buvo diktatorius, bailys ar dar kaip nors įžeidinės jo atminimą, spjaukite tokiam šmeižikui į veidą ir paklauskite kurioje kišenėje jis laiko Judo sidabrinius?

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , .

102 komentarai

  1. Su daug kuo sutinku, bet tas pasakymas dėl kitokios nuomonės reiškėjų apie A. Smetoną man pasirodė kiek per kategoriškas… 🙂 Tokiu atveju, jei tai taptų „norma“, tai būtų einama link panašumo į komunistų „pagarbą“ kitaminčiams…

    • Artojas:

      Tomui T.
      Ar Jūs turite minty dabartinę valdžia ?

      • Jei čia apie kitokios nuomonės reiškėjus (liberalus, komunistus ir t.t.), tada aš čia ne apie dabartinę Lietuvos „valdžią“. Nors ji („valdžia“) taip pat rodo „pagarbą“ daliai Tautos, varydama ją lauk iš Lietuvos arba skurdindama dvasiškai ir fiziškai. Komunistus vadinu bolševikus, kraštutinius kairiuosius, visuomeninės lygybės šalininkus.

        • Juozas:

          reikia žvelgti šiek tiek plačiau, Tomai. Galbūt Jums neteko susipažinti su “oficialia” KP nuomone apie prezidentą A.Smetoną sovietmečiu ? Tuomet buvo prikurta daugybė mitų ir stereotipų , nusikalbėta iki visiškų nesąmonių tam , kad tauta netutėtų autoritetų, atramos. Deja, bet oficialūs “mūsų” istorikai kartoja tas klišes . O gerbiamas J.Panka tik primena, kad reikia atiduoti deramą pagarbą mūsų tautos prezidentui. Gal jis darė ne tai , kas labai populiaru, bet tai, kas tuo metu buvo būtina. Ir tai yra neabejotinai didžiausias mūsų tautos politikas per visą XX amžių.

        • Juozas:

          reikia žvelgti šiek tiek plačiau, Tomai. Galbūt Jums neteko susipažinti su “oficialia” KP nuomone apie prezidentą A.Smetoną sovietmečiu ? Tuomet buvo prikurta daugybė mitų ir stereotipų , nusikalbėta iki visiškų nesąmonių tam , kad tauta netutėtų autoritetų, atramos. Deja, bet oficialūs “mūsų” istorikai kartoja tas klišes . O gerbiamas J.Panka tik primena, kad reikia atiduoti deramą pagarbą mūsų tautos prezidentui. Gal jis darė ne tai , kas labai populiaru, bet tai, kas tuo metu buvo būtina. Ir tai yra neabejotinai didžiausias mūsų tautos politikas per visą XX amžių.

        • Juozas:

          Pritariu Tomui T.

          Tik dar baisiau – ašai matau ir TRISPALVIUS bolševikus. Tie ne mažiau baisesni už raudonus/rudus 🙁

  2. Artojas:

    Tai vienintelis tikras patriotas Lietuvos prezidentas, Antanas Smetona, kuris turėjo protingą galvą, kuriam nereikėjo pusantro šimto visokiausių patarėjų ir padėjėjų, kaip kitiems prezidentams, kurie su daugybe visokiausisių tusčiagalvių padėjėjų, beje, kaip ir patys prezidentai, leidžia naikinti tautą ir vastybę.
    Net profesorius Eidimtas savo knygoje ” Prezidentas Antanas Smetona ir jo aplinka “rašo , kad , jei ne Antanas Smetona dabar Lietuvos nebūtų. Taigi, Jis 1926 metais išgelbėjo Lietuva nuo bolševikinės- globaistinės revoliucijos, sukūrė pakankamai pažangią ir tvirtą valstybę, kurią paskieji ” prezidentai visu savo “protu” ja griauna. Kas nesutinkate su mano nuomone paskaitykite aukščiau minėtą Eidimto knygą.
    Kur mūsų tautinė savigarba broliai lietuviai

    • Bartas:

      Po paskutinio sakinio , Tamsta, turėjo būti klaustukas. Bet ne apie tai. Aš turiu savigarbą ir kiek įmanoma už ją lupuosi. Tamsta, matosi esi garbingas Lietuvis. Jau dviese. Mažai . Mūsų visą laiką bus mažai , todėl , kad pilvininkai rinks panašius į savę. Tokių dauguma ir sukasi apie manę. Bet pasiduoti ne valia.
      Sunku, kaip pasakytų Kemblys ; neturim , nerandam bendros minties, vienijančios minties. Dėl to mūsų Tauta ir eina per ašmenis.
      Sarmata pasidarė, pats dejuoti pradėjau.

    • Juozas:

      toks faktas : tuometinėje prezidentūroje , įskaitant vairuotojus ir valytojas, dirbo viso 70 žmonių…Ir tai buvo aparatas, kuris faktiškai valdė Lietuvą . Palyginkit tą skaičių bent su dabartinių rajonų savivaldybėm ir nustebsite.

  3. Pernelyg neiškelkim Smetonos ir jo laikų: praeities neverta idealizuoti, geriau žiūrėti kritiškai – įvertinti jų gerus darbus, jokiu būdu nepraleisti pro akis padarytų klaidų, kas padėtų jų nepadaryti ateityje.
    Gerus darbus autorius daugmaž atspindėjo.
    Pasižiūrėkim į klaidas:
    1. pirma ir svarbiausia tos valdžios, kaip ir šių dienų valdžių, beje, klaida yra ta, kad visuomenės dauguma skursta – jaunimui tenka bėgti iš šalies, o visa tai sudaro geriausias sąlygas priešams, užėmus šalį, rasti tokių, kurie, gavę geresnį gyvenimą, nei turėjo iki tol, nebesvarstys ar reikalinga Lietuvos valstybė kaip tokia, o žiūrės tik savo naudos;
    2. perversmas buvo klaida, nes nuvertė teisėtai išrinktą prezidentą;
    3. nekovojimas su sovietais buvo klaida, kuri parodė, jog tiek metų Lietuvos visuomenės dauguma DERMAI ŠĖRĖ VALDŽIĄ IR KARIUOMENĘ. Pasiduoti galima ir be jų.

    • Gustavas:

      Su pirmu ir trečiu galima sutikti o su antruoju nelabai nes jis atsiduoda Kirkilu . Tuo metu perversmas nebuvo klaida . Delsti nebebuvo galima. Smetona turėjo laiko sukutri vyriausybę užsienyje ir suteikti visus įgaliavimus o pats su ištikimais užsidares Prezidentūroje gintis iki pabaigos . Dėja .
      Prezidento įamžinimas Vilniuje manau , kad butinas .

    • Svirba:

      “…DERMAI ŠĖRĖ VALDŽIĄ IR KARIUOMENĘ…”
      tikro “patrioto” zodziai
      GEDA TAMSTAI….

    • Juozas:

      na ką gi, vėl reikia šviesti “tikrą lietuvį”.1) Dėl emigracijos Smetonos laikais : ji buvo tik 10 kartų mažesnė , nei mūsų laikais. Gyventojų skaičius ir pragvenimo lygis visą laiką augo .
      2) jei pažangioji karininkija, vadovaujama P.Plechavičiaus nebūtų nuvertusi beviltiškai silpnos K.Griniaus valdžios, kuomet priešiškų šalių agentūra jau buvo perėjusi į lemiamą fazę ( buvo rengiamos riaušės pačiame Kaune, užpuldinėjami ir terorizuojami karininkai) Lenkijos finansuojami AK ar sovietų bolševikai būtų paėmę valdžią ir po perversmo likvidavę Lietuvos valstybę. Dar viena detalė : perversmai valstybėse tais metais nusirito per visą Rytų Europą, o tai laikyti atsitiktinumu būtų vaikiška.
      3) nekovojimas buvo klaida, sutinku, bet kapituliavo ne A.Smetona, o didesnė vyriausybės dalis, o be jos paramos jis kapituliavo. Skaityk straipsnį ”Paskutinis posėdis”

      • “Švietėjau”,
        pirma apsišviesk pats:
        1. ne emigracija svarbu, o tai, kad VISUOMENĖS DAUGUMA BUVO po jo darbo laiko (ir lieka) NETURTINGA.
        Štai ką apie tai rašė iškilus partizanas kunigas Justinas Lelešius – Grafas: ” mes (tikrieji partizanai) pralaimėjome, nes mūsų nepalaikė visuomenės dauguma (varguomenė arba 95% lietuvių, kurie daugumoje net savo jokio turto neturėjo), kuri prie sovietų gavo tai, ko neturėjo prie Smetonos, – normalų pragyvenimą”;
        2. jei būtų šuo nesusiš.., tai būtų kiškį pavijęs. 🙂
        Vagys irgi taip pat sako: jei būčiau nepavogęs, tai produktai būtų sugedę 🙂 ;
        3. Smetona buvo vadas ir turėjo NE TARTIS, kas senų senovėje turėjo būti sumąstyta kaip elgtis tokiu atveju, O DUOTI ĮSAKYMĄ KARIUOMENEI KAUTIS.
        Bet jis … pabėgo.
        Ir dar perdavęs savo įgaliojimus Merkiui.
        Galima suprasti jį kaip žmogų, bet vadas sau nebepriklauso – nenori tos dalios, neik į vadus.

        • Čia tai tam “bobiško” galvojimo Juozui droži kaip reikiant…

        • Ei:

          Dėl pirmo tai juodai nusišneki. Smetona kaip tik daug padarė žmonių gerovei ir turtėjimui. Dabar lengva šnekėt, bet iš kur tas turtas galėjo imtis? Kai po Rusijos >120 metų valdymo, prieš tai žečpospolitos ponų viskas buvo nuskurdinta, priedo ką tik Vokiečiai – Rusai per I-ą pasaulinį buvo perėję ir nuskurdinę visiškai. Buvo grynas skurdas ir reikėjo viską iš nieko pradėt. Ir prašom, per 13 metų puikiai susitvarkė. Ar įmanoma pasiekti dar daugiau ir greičiau? Įmanoma. Per 4 metus, nes tą įrodė A. Hitleris (1933-1937), tada visas pasaulis stebėjosi. Tačiau, Lietuvos negalima tiesiogiai lygint su Vokietija, nes švabai turėjo anglių gamybą (Rūro sritis), taip toliau, bepigu tada vystytis. Prie Smetonos viską iš Žemės reikėjo iškasti, ir pavyko puikiai. Gal keli kvaileliai, nedirbantys tinginiai ir skurdo, tačiau Lietuvoje nebadavo niekas. Ir jokių skolų, aukso dar paliko. Įdomu, kiek Smetona būtų pasiekęs turėdamas atominę elektrinę, gamybą, kaip Lietuvoj 1990 metais? O jeigu dar pasiskolintų tiek, kiek dabar mūsų valdžia, tai gyventume turtingiau už pačią Šveicariją. Taip, kad čia neskiesk, reikia atsižvelgt ir į aplinkybes.

          2-3 yra kažkiek susiję. Kad 3-ias pavyktų, reikėjo 2-ą stipriau užbaigt. Ne tik keturis komunarus sušaudyt, o ne mažiau 400 panašių šūdvabalių. Tada viskas būtų kitaip klostęsi ir pasipriešinant visiems. Rusai turbūt nespėtų užpult, nes jau 1938 kariautume su Lenkija… 🙂 Reikėjo sugedusius produktus sunaikint, tada 1940 metais niekas Vyriausybėje nebūtų net suabejojęs…

          Bet, kita vertus, o gal Smetona teisus buvo, kad nesipriešino, gal Lietuvos naudai? Palyginkim su Suomija. Gerai kariavo, bet Kareliją prarado. Lietuva vis dėl to Vilnių atgavo, ir Klaipėdą. “Lietuva rusų”? Bent jau “Vilnius mūsų”! 😉 Galėjom nei Vilniaus, nei netgi Klaipėdos neturėt, o Lietuva turbūt vis tiek būtų rusų, taip nepagalvojot? Pagaliau, užtaisas buvo geras. Nors partizanai žuvo, bet dabar sostinėj ir Klaipėdoj lietuviai – dauguma. Gal Smetona numatė viską?

  4. Kemblys:

    Tautininkų Sąjungos pirmininkas Julius Panka turėtų bandyti sutelkti Tautą, o ne uždavinėti klausimus mirusiam Lietuvos Prezidentui, kuris buvo toks pat Tautininkų Sąjungos pirmininkas savo laiku…

  5. Pikc:

    Gera kalba – o pabaiga ypač. Ir svarbiausia – teisinga.

  6. Juozas:

    Ginant garbę spjaudytis tikrai nebūtina…ir štampais apie Judo sidabrinius švaistytis.
    Ano straipsnio komentaruose daug prirašiau apie degtukus/ žąsis, kad nesikartoti pridėsiu vis tik dar kelis pastebėjimus.

    Net pačiais sudėtingiausiais metais Prezidentas rasdavo laiko paskirti savo dekretais… mokytojus.MOKYTOJUS!!! Aišku, mokytojų tada buvo gal keleriopai mažiau,bet …

    Ir dar – apie aiškų, tokį ūkišką Prezidento mąstymą – kai perginkluojant kariuomenę TSRS pasiūlė pirkti savo sunkvežimius – , jis liepė įsodinti į tą “polutarką” 12 kareivių ir užvežti juos į Parodų kalną. Neužvežė.

    Tas Parodų kalnas, tiksliau Parodos gatvė – labai stati, ją rengiant užsispyrė vieno sklypo savininkas užsiprašęs nerealios kainos … teko gatvę tiesinti… Tiesiama ji buvo berods “diktatūros” laikais.

  7. linelis:

    o man kirba klausimas: Panka kilme kokia? – juk PAN yra lenkiska saknis… na na…

  8. Oj, kokiu pletkiniu lygiu užvedamos kalbos apie Smetoną… Tai daug ką sako apie jį patį.

  9. Juozas:

    Dar keletas pastebėjimų Prezidento Antano Smetonos garbei:

    Europos Komisija oficialiai patvirtino, kad unikalia tarpukario modernizmo garsėjančiam Kaunui bus suteiktas Europos paveldo ženklas.

    Nors ir buvo padaryti tiesiog barbariškai brutalūs, tiesiog dundukiški veiksmai jau mūsų laikais:
    -sunaikintas restorano METROPOLIS interjeras, išsaugotas per visą sovietmetį.
    -visiškai sunaikinta TULPĖ , net sovietmečiu išsaugojusį Konrado kavinės dvasią.
    -greta pastačius prekybos centrą AKROPOLIS nužudyta Laisvės alėja
    -tiesa, atsikvošėta nestatant “dangoraižių” šalia Prisikėlimo bažnyčios.

    • Smetona nei juos statė, nei buvo jų architektas…

      • Juozas:

        Jis buvo pernelyg inteligentiškas, kad statytų ar net vadovautų architektams.

        Kaip valstybės Vadovas sudarė sąlygas, kad žmonės statytųsi. Kad jaunimas mokytųsi, grįžtų gimtinėn ir joje pritaikytų savo žinias. Tarp žinomiausių tų laikų architektų buvo ir jaunų, tik ką grįžusių iš paryžių/berlynų/vienų…

        Kauno klinikos, Paštas, Karo muziejus, Bankas, Karininkų ramovė, Vytauto Didžiojo universitetas, Valstybinis teatras ir t.t. ir pan.
        Vien Kauno sporto halė, jos statyba ko verta!

        Kaip valstybės Vadovas, sudarė sąlygas įsisteigti universitetui, medicinos, veterinarijos akademijoms, Aukštesniąjai technikos mokyklai, amatų mokykloms…gimnazijoms galų gale – kiekviena nepakartojamai savita…

        • Pagal tokią paties logiką išeitų, kad dėl visko to vardinamo garbė turėtų atitekti net ne Smetonai, o pačiam Pilsudskiui, nes tai jis Lietuvos sostine “pasidarė” Kauną, pačią Lietuvą sukūrė Kauno Lietuva, be to, matyt, savo pavyzdžiu pamokė ne kurį kitą, o Smetoną, t.y. tą “Lietuvos šlovingiausiąjį”, padaryti 1926 m. perversmą ir tuo Lietuvos vadovybėje padėti Lenkijos ramybės tašką diplomatiniame lygyje dėl “Vilniaus vadavimo” bei be abejonės užsitikrinti susidarančių tolimesnių Didžiosios Lenkijos kūrimo strategijos veiksmų vykdymo sėkmę Lietuvoje… O jų, kaip žinoma, radosi. Antai: 1) 1938 m. Lenkijos ultimatumas Lietuvai, kuriuo išsityčiota iš Lietuvos suverenumo, 2) 1939 m. rugsėjį Lietuvos nėjimas atsiimti okupuoto Vilniaus, parodant tuo, atseit, kas Lenkijos, tai Lenkijos…, 3) Nėjus atsiimti Vilniaus vos po kelių savaičių – 1939 m. spalį vyko Lietuvos vykdomi to “Lenkijos Vilniaus” “mainai” su Sovietais į Lietuvą apskritai… O kas politikoje vyko toliau tuo Smetonos valdymu taip “pridirbus” Lietuvą visiems gerai žinoma.

          Beje, tarpukario ūkio ir kultūros laimėjimai yra ne Smetonos, o Tautos genijaus rezultatai.

          • Juozas:

            Keista Tamstos logika.
            Prisipažįstu, ne man tokią suprasti.
            Bet tai jokiu būdu nereiškia, kad tokios neturite teisės turėti ir išreikšti.

            Beje, lyg niekur ir neteigiau, kad visi laimėjimai tik A.Smetonos. Gal net sutikčiau, jog jo didžiausias pliusas, kad … nekliudė dirbti.

            Sunkiai, bet kažkiek palyginami skaičiai būtų aukso atsargos ir valstybės skolos, tada ir dabar, bet geriau gal nelygint.

            Tauta gi ta pati. Tada ir dabar.

            • Žmonės nebe tie – esam žymiai aukštesnėj pakopoj pagal išsilavinimo lygį.
              Jau vien dėl to esam ES ir NATO, kas mums elementariai suteikia apgynimą.
              O dar reikia sustiprinti ekonomiką iki tiek, kad netgi savo jėgomis sugebėtume gintis – tuomet, sudėjus bendras pastangas su sąjungininkais, padėtis bus visai kito lygio.

          • Juozas:

            vagšelis “Kažin” niekur nepataiko. Iš visos tirados nesąmonių išskirsiu vieną : 1926m. perversmą padarė ne A.Smetona, o pažangioji karininkija, užgrūdinta karo frontuose , vadovaujama gen.P.Plechavičiaus – vieno iškiliausių mūsų tautos didžiavyrių. Karininkai visai nesigviešė valdžios, o tik norėjo sustabdyti valstybės griovimą, todėl po perversmo pasikvietė A.Smetoną ir pasiūlė perimti valdžią jam, nes juo pasitikėjo.

      • Juozas:

        būčiau maloniai nustebęs, jei nežiniukas “Kažin” būtų pataikęs. Būtent kai kurie iš minėtų pastatų buvo pastatyti A.Smetonos potvarkiu ir jam liepus finansuoti. O kokie pastatai – tegu nežiniukas pasuka galvą, jam to labai reikėtų.

  10. LosAngeles:

    Sviesios atminties Prezidentas vertas iamzinio ir pagarbos. Straipsnis idomus ir vertingas, ir stai kuo… Pirma karta girdziu, kad kazkas, kalbedamas apie Smetonos zuti, tiesiogiai uzsimintu apie ‘ilgas rankas’? Dekui autoriui uz sia izvalga, kuri kiekvienam mastanciam turi buti labai akivaizdi ir suprantama. Ar maza praeityje pavyzdziu, kada slaptosios tarnybos ‘pasirupina’ nepageidaujamu valdziai (ar kazkokiems sluoksniams) asmeniu. O juk tai buvo oficialus vadovas uzgrobtos salies, kuriai po karo kaip kieno sprendimu vietos jau kaip ir nebuvo numatyta

    • Juozas:

      Tai mums reikia turėti šviesią atmintį- Prezidento šviesiam atminimui…

      Sutinku, kad JAV valdžia elgėsi kažkaip nesuprantamai.

      • Pikc:

        Manau, suprantamai – pragmatiškai. Iš vienos pusės, dėl kažkokios mažos valstybės (ar trijų) neverta su rusais pyktis, iš kitos – pasilikti “landą” (“mes niekad nepripažinom okupacijos”).

        • O ką jie turėjo daryti?
          Kariauti ir jie nenori.
          Todėl pasirinko lėtą ruskių marinimo būdą, kuris, visgi, suveikė – TSRS sugriuvo.

          • Juozas:

            Ne visai taip. Buvo toks paskutinis tikras Prezidentas R.Reiganas… gal pamenat, kaip iš jo šaipėsi sovietinė spauda- ” nevykęs aktorius, kaubojus tik- ir tai prastai- vaidinęs”. Sugebėjo naftos kainą iki 3 USD sureguliuoti ir neliko tos blogio imperijos…

            Dabar, kai valdo gal prasčiausias iš visų JAV laikų (Nobelio laureatas!), sugebąs tiesiog genialiai uždegti afrikėnų laisvės/demoktatijos troškimus, pvz. pirmą kart per 7000 metų leido aigiptičiams valdžią išsirinkti…100,150, 200 tūkstančių pabėgėlių kasmet Europon, kuri jau tvoromis tveriasi…baisiausia, kad gal keli procentai jų – užsimaskavę fanatikai…

            • Vėl nuklysti į lankas: JAV prezidentai daro tai, kas, pirmiausia, yra naudinga jų šaliai.
              Ir jų visų veiksmų bendra tendencija buvo ta pati: neleisti sovietų ekonomikai pakilti.
              Po to užteko menko stumtelėjimo – naftos, iš kurios pardavimo sovietai išlaikė šalį, kainų kritimo ir atėjo galas.
              Dabartinei Rasiejai, matome, artinasi tas pats.

      • LosAngeles:

        Kodel ‘elgesi nesuprantamai’??? Net labai suprantamai, ir Pikc labai akivaizdziai tai pakomentavo. Ir butent del to sunku ir pasakyti, kurios salies slaptuju tarnybu darbas tai buvo? Ar kazkieno ‘ilgos rankos’, ar uzteko tik ‘skambucio draugui’…

  11. linelis:

    statom paminkla Smetonai – Vilniuje ir Kaune…

  12. Juozas:

    Mažai, deja, žinoma istorija:

    “Po 1940 m. Lietuvos okupacijos SSRS karinė vadovybė pareikalavo, kad karo laivas „Prezidentas Smetona“ su visa įgula taptų jai pavaldus, pakeistų pavadinimą ir iškeltų raudoną vėliavą. Ltn. P. Labanauskas ir įgulos nariai tokiam okupantų sprendimui nepakluso. Jie nuleido Lietuvos karo laivyno vėliavą ir nakties metu jachta išplaukė į užsienį. Tai buvo vienintelis atvejis, kai Lietuvos karinis dalinys parodė pasipriešinimą sovietų okupacijai.”

    Ir dar :

    “1939 m. gruodžio 1 d. jūrų kapitonas A. Kaškelis, sulaukęs 60 metų, buvo atleistas iš tarnybos karo laive. Laikinu vadu buvos paskirtas kpt. ltn. P. Labanauskas.”

    • Bartas:

      Juozai , tai ne buvo vienintelis atvejis pasipriešinimas sov. rasijai. Kažkas sakė , kad šauliai Radviliškio apylinkėse nesudėjo ginklu ir priešinosi. O Garbingi Lietuvos Karininkai – Vyčiai net žudėsi , kad nebūtų pažeminti nelaisve. Pasakoju savo liūdijimą . Jis tuo metu tarnavo ryšių kuopoje Kaune. Kai rasijanų gaujos užėmė Lietuvą ir pradėjo Lietuvos kariuomenę versti į kažikokį raudonosios armijos korpusą , kuopos vadas, vykdydamas savo Priesaiką Lietuvai prieš kuopos rikiuotę nušovė savo žirgą – Bajaną ir nusižudė pats. Mano Dėdė, pasakodamas tai apsiašarojo. Sakė, kad visa kuopa po tokio vado poelgio verkė. Dar kažkas pasakojo , kad ir Marijampolėje karininkai iš didžiulės širdgėlos laužė kardus dėl tokio gėdingo vyriausybės žingsnio, pasiduodant “maskoliams”.
      Yra mano Tautoje Vyčio gyvasties , yra. Pokaris tą parodė. Amžina Garbė Lietuvos Vyčiams. Valio. Nes ta Vyčių Valia.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: