Grožis sklinda iš vidaus, bet kosmetikos gaminiai turėtų likti paviršiuje (1)

krasotashop.in | nuotr.

Neseniai Europos Komisija paprašė savo nepriklausomo Vartotojų saugos mokslinio komiteto (SCCS) pateikti nuomonę dėl nanoformos silicio dioksido, hidratuoto silicio dioksido ir modifikuoto paviršiaus silicio dioksido – sililinto silicio dioksido (angl. „Silica Silylate“) bei sililinto dimetilo silicio dioksido (angl. „Silica Dimethyl Silylate“) – saugos. Šios nanomedžiagos naudojamos nenuplaunamuose ir nuplaunamuose kosmetikos gaminiuose, skirtuose plaukams, odai, lūpoms, veidui ir nagams.

Komisija kreipiasi į SCCS, kai tik sunerimstama dėl pavojų sveikatai ir saugai, kuriuos gali kelti vartotojams skirti ne maisto gaminiai, įskaitant kosmetiką ir jos sudedamąsias dalis. Bet koks nanomedžiagų naudojimas kosmetikos gaminiuose Europos Sąjungoje yra reguliuojamas, ir visų kosmetikos bendrovių reikalaujama šeši mėnesiai iki bet kokių gaminių, kurių sudėtyje yra nanomedžiagų, pateikimo rinkai Komisijai apie juos pranešti.

Gavusi pranešimą apie tam tikrą sudedamąją dalį, kuri kelia susirūpinimą dėl galimo poveikio sveikatai ir kurios atveju nebuvo atliktas tinkamas rizikos vertinimas, Komisija gali paprašyti SCCS pateikti mokslinę nuomonę dėl rizikos vertinimo.

Taip buvo šiuo atveju – iš viso gauti 172 pranešimai dėl gaminių, kurių sudėtyje buvo vienos arba daugiau iš šių keturių rūšių nanoformos silicio dioksido.

Vykdydamas savo įgaliojimus, SCCS išnagrinėjo bendrovių pateiktus duomenis ir anglų kalba paskelbtus recenzuotus mokslinius tyrimus šia tema. Atlikęs nuodugnią analizę, SCCS savo nuomonėje, paskelbtoje internete 2015 m. kovo mėn., padarė išvadą, kad nėra įrodymų, jog nanoformos silicio dioksidas prasiskverbtų pro odą arba būtų toksiškas, tačiau nemažiau svarbu tai, kad nepateikta pakankamai įrodymų, kurie leistų patikimai atmesti šias galimybes.

Kad šiuos gaminius būtų galima laikyti saugiais arba nesaugiais, reikia daugiau duomenų apie šias nanomedžiagas, visų pirma apie įvairių rūšių nanoformos silicio dioksido, kurį ketinama naudoti kosmetikos gaminiuose, prasiskverbimą pro odą, ypač įpjautą arba pažeistą odą, ir apie galimą jo sisteminį toksiškumą.

Be to, kai kuriuose skirtingos rūšies nanoformos silicio dioksido nei naudojamas kosmetikos gaminiuose tyrimuose nurodytas galimas genotoksinis poveikis, todėl reikia atlikti daugiau mokslinių tyrimų, kad būtų atmesta galimybė, jog kosmetikos gaminiuose naudojamų rūšių nanoformos silicio dioksidas, jei prasiskverbtų į ląsteles, turės tokį poveikį.

Vartotojai gali būti tikri, kad Europos Komisija budriai saugo jų sveikatą ir seka visas cheminių medžiagų ir nanomedžiagų naudojimo vartotojams skirtuose produktuose naujienas. Gavęs naujų įrodymų, SCCS dar kartą įvertins nanoformos silicio dioksido saugą ir paskelbs savo nuomonę.