Antradienis, 8 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

Rasos šventės dieną Seime bus bandoma paminti lietuvių valstybinę kalbą (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)

www.alkas.lt
2015-06-22 22:56:30
3
Piketas prie Seimo reikalaujant apginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą | J.Česnavičiaus nuotr.

Piketas prie Seimo reikalaujant apginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą | J.Česnavičiaus nuotr.

Piketas prie Seimo reikalaujant apginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą | J.Česnavičiaus nuotr.
Piketas prie Seimo reikalaujant apginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą | J. Česnavičiaus nuotr.

Rasos šventės dieną – birželio 23 d., 8 val. Seime įvyks Teisės ir teisėtvarkos (TTK) komiteto posėdis, kuriame ketinama priimti sprendimus atveriančius kelią socialdemokratų Gedimino Kirkilo ir Irenos Šiaulienės Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projekto (XIIP-1653(2))  svarstymui Seime.

Birželio 17 d. Seimo TTK nariai jau palaimino G. Kirkilo ir I. Šiaulienės projektą neatsižvelgę ir į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) išvadą, jog neturi būti plečiamoms išimtys leidžiančios vardus ir pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis visiems, to pageidaujantiems Lietuvos piliečiams turintiems neapibrėžtą „dokumento šaltinį“ su kažkada užrašyta nelietuviška asmenvardžio forma. 

Alternatyvus Valentino Stundžio ir grupės Seimo narių įstatymo projektą (XIIP-1675) neprieštaraujantis VLKK išvadoms STT komiteto pastangomis yra pristabdytas Seimo svarstymui neteikiamas.

Lietuvių valstybinės kalbos konstitucinį statusą paminantį projektą (XIIP-1653(2))  jau Seimo posėdžio išvakarėse pasistengta įtraukti į Seimo birželio 23-iosios darbotvarkę antru klausimu – 10.40–11.40 val. nė nesulaukus Seimo seniūnų sueigos, kuri numatyta tos pačios dienos rytą – 8.30 val., sprendimo.

Birželio 23 d. 9 val. Vilniaus Sąjūdis bei Tautininkų sąjunga prie Seimo planuoja surengti piketą kuriuo bus siekiama paraginti Seimo narius ginti valstybinę lietuvių kalbą.

Jei šventiškai ištuštėjęs Seimas pasielgs neprincipingai ir palaikys antikonstitucinį G. Kirkilo ir I. Šiaulienės projektą belieka tikėtis, kad Lietuvos Prezidentė ne sykį žadėjusi ginti lietuvių valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą, išliks principinga ir vetuos šį VLKK ir Lietuvos respublikos Konstitucinio teismo išvadų neatitinkantį projektą.

Tiesioginę Seimo posėdžio transliaciją žiūrėkite ČIA.

Tiesioginės transliacijos vaizdo įrašas bus paskelbtas čia:

Pernai  birželio 19 d. visuomeninė Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga išplatino kreipimąsi į žiniasklaidos priemones ragindama prisijungti prie pilietinės akcijos „Viešinkime lietuvių valstybinės kalbos išdavikus“.

Pasak į Lietuvių kalbos gynėjų sąjungą susibūrusių visuomenininkų, G.Kirkilo ir I. Šiaulienės teikiamas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas yra antikonstitucinis, nes ignoruoja valstybinį Lietuvių kalbos statusą.  Visuomenininkai prašė žiniasklaidos priemones įsijungti į pilietinę akciją ir  viešinti visų už šį įstatymo projektą balsavusių, o taip pat nedalyvavusių balsavime Seimo narių pavardes, kad piliečiai būtų geriau informuoti apie jų atstovų veiklą Seime. Žiniasklaida taip pat buvo paraginta šių Seimo narių pavardes skelbti ir mėnesį prieš kiekvienus būsimus rinkimus, taip pat nurodant ir politines partijas, kurias šie asmenys atstovauja. Prie šios iniciatyvos prisijungė interneto portalai Alkas.lt, Propatria.lt ir kai kurios kitos žiniasklaidos priemonės.

Pernai balandžio mėnesį daugiau nei 80 mokslo ir kultūros atstovų, reaguodami į siūlomus vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose pakeitimus bei svarstomus Tautinių mažumų įstatymų projektus, kreipėsi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę bei ministrą pirmininką Algirdą Butkevičių, prašydami nepažeisti Konstitucijos, Valstybinės kalbos įstatymo, valstybės ir piliečių interesų.

Kreipimąsi dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo į šalies vadovus bei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkę Daivą Vaišnienę paskelbė Nevyriausybinių organizacijų koordinacinė taryba Lietuvos Respublikos Konstitucijai ginti, Lietuvių kalbos gynėjų sąjunga, „Vilnijos“ draugija ir Lietuvos laisvės gynėjų sąjunga. Šiame kreipimesi buvo priminta, kad „LR Konstitucijos 29 straipsnis draudžia varžyti žmogaus teises ir laisves, neleidžia teikti ir privilegijų dėl tautybės, kalbos ar pažiūrų“, o „1994 m. pasirašytoje Lietuvos ir Lenkijos draugiško bendradarbiavimo ir geros kaimynystės sutartyje (14 straipsnyje) numatyta pavardžių rašyba pagal skambesį“.

Pernai balandžio pradžioje kreipimąsi į valstybės vadovus  taip pat paskelbė 45 Lietuvos rašytojai. Jie pabrėžė, kad, įteisinus asmenvardžių rašybą nelietuviškais rašmenimis, į lietuvių kalbos vartoseną tektų įtraukti apie 150 naujų raidžių ir diakritinių ženklų. „Lietuvių kalba vienija pilietinę tautą, užtikrina valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybinių ir nevalstybinių įstaigų veikimą“, – sakoma rašytojų kreipimosi tekste.

Daugiau nei 50 tūkst. Lietuvos gyventojų pasirašė ir buvusio Seimo nario Gintaro Songailos inicijuotą peticiją „Apginkime valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą“, kurioje, be kita ko, raginama nekeisti lietuvių kalbos abėcėlės ir Lietuvos Respublikos piliečių vardus bei pavardes dokumentuose rašyti valstybine kalba, o pageidaujantiems rašyti ir užsienietiškas formas – nurodyti jas antrame paso puslapyje kaip tai yra siūloma alternatyviame V. Stundžio ir grupės Seimo narių parengtame įstatymo projekte (XIIP-1675), kurio svarstymui Seime daromos nuolatinės kliūtys.

Lituanistai ir visa Lietuvos šviesuomenė, stebinti Seimo narių grupės žūtbūtines pastangas susiaurinti valstybinės Lietuvių kalbos vartojimo sritį pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucija, nuolat ir nenuilstamai ragina Seimo narius ir aukščiausią Lietuvos valdžią ginti valstybinę kalbą ir Lietuvos teritorinį vientisumą, nepasiduoti jokiam politiniam spaudimui:

2015 m. birželio 14 d. Lietuvos kalbos gynėjų sąjunga kartu su kitomis visuomeninėmis organizacijomis išplatino kreipimąsi į Lietuvos valdžią „Dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektų“.

2015 m. birželio 15 d. garsūs Lietuvos lituanistai kreipėsi į Valstybinę lietuvių kalbos komisija ragidami nepasiduoti politiniam spaudimui sprendžiant asmenvardžių rašymo nevalstybine kalba asmens dokumentuose klausimą ir apginti lietuvių kalbą.

2015 m. birželio 17 d. kreipimąsi į Lietuvos valdžią  „Lietuvių kalbos abėcėlės pakeitimas – išdavystė“ išplatino Vilniaus sąjūdininkai.

2015 birželio 17 d. į Lietuvos valdžią dėl vardų ir pavardžių rašybos dokumentuose kreipėsi Seimo Konstitucijos salėje vykusios konferencijos „Kūryba ant skustuvo ašmenų: kaip sovietmečiu buvo ginama profesionalioji lietuvių kultūra. Liudytojų parodymai“ dalyviai.

Papildyta birželio 23 d.:

9–10  val. Vilniaus Sąjūdis bei Tautininkų sąjunga prie Seimo surengė piketą kuriuo bus siekiama paraginti Seimo narius ginti valstybinę lietuvių kalbą.

DSC_7200-K100
DSC_7206-K100
DSC_7207-K100
DSC_7209-K100
DSC_7212-K100
DSC_7213-K100
DSC_7215-K100
DSC_7217-K100
DSC_7222-K100

10:40 val. TS-LKD frakcijos narys Jurgis Razma prašė Vardų ir pavardžių įstatymo neįtraukti į plenarinio posėdžio darbotvarkę. Tačiau Seimas šio pasiūlymo nepriėmė. Balsavo už – 36, prieš – 22, susilaikė – 42.

12:30 val. Klausimo svarstymas Seimo Mišrios grupės frakcijos prašymu perkeltas į popietinį posėdi 15 val.

15:06 val. Įstatymo projekto XIIP-1653(2) svarstymas atidėtas ketvirtadieniui birželio 25 d. To paprašė Seimo Mišrios grupės vardu Seimo narys Povilas Urbšys motyvuodamas tuo, kad Seimo nariai iki šiol nėra gavę Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadų dėl svarstomo projekto. Seimo posėdyje dalyvavę Seimo nariai balsavimu pritarė atidėjimui: už – 71, prieš – 8, susilaikė – 23.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Seime – spaudos konferencija „Dėl lietuvių kalbos išsaugojimo“ (tiesioginė transliacija, video)
  2. Visuomenininkai ragina Seimo narius nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (video, tiesioginė transliacija)
  3. Seime vyksta Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos posėdžiai (tiesioginė transliacija)
  4. Visuomenininkai prašo žiniasklaidą – viešinti valstybinę lietuvių kalbą išdavusių politikų pavardes
  5. Seime posėdžiaus Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija (tiesioginė transliacija)
  6. Spaudos konferencija „Dėl klaidingų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo interpretacijų“ (video, tiesioginė transliacija)
  7. Valstybinė lietuvių kalbos komisija dar kartą nepasidavė spaudimui (nuotraukos)
  8. V. Astas. Projektas atšaukti valstybinę lietuvių kalbą
  9. Seime vyks konferencija, skirta Meilės Lukšienės gimimo metinėms ir veiklai pažymėti (tiesioginė transliacija)
  10. J. Vaiškūnas. Ar Valstybinė lietuvių kalbos komisija atlaikys politikų spaudimą? (video)
  11. Seime bus apdovanoti moksleivių konkurso „Švari kalba – švari galva“ laureatai (video transliacija nuo 15.30 val).
  12. D. Mikulėnienė. Valstybinė lietuvių kalba: lūkesčiai ir rūpesčiai
  13. Valstybinė lietuvių kalbos komisija nepritarė įstatymo projektui įteisinančiam nelietuviškus rašmenis Lietuvos piliečių pasuose (audio)
  14. V. Sinica. G. Kirkilo buldozeris per valstybinę kalbą
  15. G. Songaila. Valstybinė kalba:  Kieno tai reikalas, jei R. Valatka jos nebenori

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. Mikalojus Daukša, 1599m. says:
    10 metų ago

    Kuri pagaliau pasaulyje yra tokia prasta ir niekinga tauta, kuri neturėtų šių trijų, lyg įgimtų dalykų: tėvų žemės, papročių ir kalbos? Per amžius žmonės kalbėjo savo gimtąja kalba, visada rūpinosi ją išlaikyti, gražinti, skleisti, tobulinti. Nėra tokios niekingos tautos, nėra tokio menko žemės užkampio, kur nebūtų vartojama savoji kalba. Tąja kalba paprastai yra rašomi įstatymai, jąja leidžiama tautos istorija, savi ir svetimų tautų veikalai, jąja aptariami valstybės reikalai, atliekami visi reikalai bažnyčioje, taryboje ir namuose.

    Kuo gi ligi šiol laikosi didžioji Persijos karalystė, senovinė monarchija, ar ne kalbos santaika? Kuo kitoms tautoms švytėjo garsioji Romos valstybė? Kodėl garsūs anos valstybės vyrų darbai siekė net tolimiausius žemės kraštus? Vien tik gimtosios kalbos išlaikymu. Jai skleisti ir tobulinti ne tik įstatymus leido, bet ir įvairius filosofinius mokslus dėstė, savo dievų garbę aprašė, o graikų kalbą draudė vartoti įstatymams ir senatui. Kuo išsilaikė arabų šalis, Graikijos valstybė ir kiti tolimieji kraštai? Vien tiktai savo gimtosios kalbos išlaikymu. Neminiu italų žemės, kuri taip rūpinasi savo kalbos išlaikymu, jog nėra net sunkiausio turinio knygos, kurios italai nebūtų išsivertę į savo kalbą. Praleidžiu visiems gerai žinomą kaimyną Lenkiją, kur gimtoji kalba taip žydi ir plečiasi. Kas to nežino? Kas negirdėjo?

    Bet tai sakau ne tuo tikslu, idant norėčiau peikti kitų kalbų mokėjimą, kuris visada ir visiems buvo ir tebėra naudingas ir garbingas dalykas, ypač mokėjimas lenkų kalbos, kuri, mūsų Didžiajai Kunigaikštijai susidėjus su Lenkijos Karūna, virto beveik gimtąja kalba. Peikiu tik apleidžiančius, paniekinančius ir beveik visai atmetančius savąją lietuvių kalbą. O Dieve, duok kad kada nors apsižiūrėtume ir iš tos miego ligos pabustume.

    Atsakyti
  2. arvydas damijonaitis says:
    10 metų ago

    Svarbu. Okupacijos padariniai: Kirkilas turi dvi ruses žmonas,Šiaulienės tautybė – …? Šitie kirkilai ir šiaulienės, posovietinės daugumos reliktai,”išmano” ko reikia,kad jų vaikaičiai gyventų rusiškame “internacionale” – būtina sunaikinti lietuvių kalbos valstybingumą.

    Atsakyti
  3. arvydas damijonaitis says:
    10 metų ago

    DĖL KLAIDINANČIO TERMINO „lenkų TAUTINĖ MAŽUMA“.
    (turi būti TAUTINĖ BENDRUOMENĖ,BENDRIJA, TAUTINĖ GRUPĖ),2015-05-31,Vilnius.
    1.Lietuvoje nėra lenkų tautinės mažumos, yra lenkų tautinės grupės bendruomenė, nes terminas „tautinė mažuma” tarptautinės teisės erdvėje yra susieta su „išorinės valstybės” sąvoka. Tuo tautinės grupės iš esmės skiriasi: Pagal tarptautinę teisę tautinės grupės, turinčios išorines tautines valstybes(Lenkija – 40 milijonų, Rusija – 150 milijonų, Izraelis – 8 milijonai gyventojų), negali kitose valstybėse turėti „tautinės mažumos“ statusą;
    2.Buvusių okupantų privilegijos : lietuviai išlaiko 120 lenkiškų mokyklų, kuriose lenkinami lietuvių kilmės tuteišai, kurie kalba ne lenkiškai, “poprostu“. Tai yra GINESO REKORDAS (Guinness world record). Pvz., USA, nėra nei vienos lenkiškos valstybės išlaikomos mokyklos, Rusijoje – tik 8 lenkiškos biudžetinės mokyklos;
    3.Lenkiškų mokyklų valstybinis finansavimas yra žiaurios lietuvių kilmės tuteišų diskriminacijos faktas, lietuvių savižudybė, o tai prieštarauja Dievo valiai;
    4.Kodėl neteisėtai privilegijuoti Lietuvos „piliečiai lenkai“ lengvai pasiduoda provokacijoms, kodėl negerbia Lietuvos įstatymų? Kas juos klaidina?
    5. Vilniuje,1994 m. balandžio 26 d. pasirašyta Lenkijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos draugiškų santykių ir gero bendradarbiavimo sutartis prieštarauja (1995 m.vasario 1 d. Strasbure priimtai) Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijai. Europos Tarybos tautinių mažumų apsaugos pagrindų Konvencijos 21 straipsnis: „ Jokia šios pagrindų Konvencijos nuostata neturi būti aiškinama kaip suteikianti teisę dalyvauti veikloje ar atlikti veiksmus, kurie prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams ir ypač valstybių suvereniteto lygybės, teritorinio vientisumo ir politinės nepriklausomybės principams“. Konvencija ,numato tautinių mažumų ,t.y. tik tautinių grupių, neturinčių išorinės valstybės, apsaugą, kitaip būtų pažeisti pagrindiniai tarptautinės teisės principai. Lenkų bendrija Lietuvoje negali turėti „tautinės mažumos“ statusą, nes tai grėstų Lietuvos nepriklausomybei, teritoriniam vientisumui ir politinei nepriklausomybei, t.y. prieštarautų pagrindiniams tarptautinės teisės principams. Lenkijos vulgarus agresyvumas yra reali tikrovė – lietuviai nežudo lenkų, nebuvo okupavę Varšuvos, nebuvo užėmę trečdalį Lenkijos teritorijos;
    6. Abchazų tautinės mažumos teritorijos (Suchumis) okupacija Gruzijoje yra Kremliaus okupacinės politikos, „ginant“ tautines mažumas , pavyzdys;
    7. Lietuvoje yra karaimų, totorių, romų tautinės mažumos – neturi savo išorinės nacionalinės valstybės;
    8. Atkaklus termino „lenkų tautinė mažuma“ vartojamas yra neteisėtas, pavojingas Lietuvos valstybingumui.
    Pagarbiai Arvydas Damijonaitis

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Euras
Naujienos

Nuo kitų metų Bulgarija taps 21-ąja euro zonos nare

2025 07 08
Šarūnas Birutis ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

Prezidentas aktualijas aptarė su kultūros ministru

2025 07 08
Prezidento susitikimas su diplomatais
Lietuvoje

Prezidentas susitiko su diplomatinių atstovybių vadovais

2025 07 08
Saulės elektrinė
Energetika

Gyventojų saulės elektrinėms – dar 9,3 mln. eurų

2025 07 08
Žvyrkeliai
Lietuvoje

Žvyrkeliuose atliekami darbai – interaktyviame žemėlapyje

2025 07 08
Dėl „Ignitis grupės“ veiksmų – kreipimasis į teismą
Lietuvoje

Socialdemokratai susitiks su „Ignitis grupės“ vadovu

2025 07 08
Mobili kvapų matavimo stotis
Gamta ir ekologija

Vilniaus paukštyne įrengta mobili kvapų matavimo stotis

2025 07 08
Kaip elgtis apsipirkus maisto prekių parduotuvėje?
Lietuvoje

Prekių ir paslaugų kainos birželį padidėjo 0,3 proc.

2025 07 08

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Keliausma apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Vilna apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Dainius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • REKLAMA nekokia? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Nuo kitų metų Bulgarija taps 21-ąja euro zonos nare
  • Prezidentas aktualijas aptarė su kultūros ministru
  • Prezidentas susitiko su diplomatinių atstovybių vadovais
  • Gyventojų saulės elektrinėms – dar 9,3 mln. eurų

Kiti Straipsniai

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

2025 07 06
Šarūnas Birutis | LRKM nuotr.

K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

2025 07 03
Šauktiniai | KAM, I. Budzeikaitės nuotr.

Šauktinių sveikatos draudimas bus apmokamas valstybės

2025 07 01
Seimo ir Konstitucinio Teismo pastatai, priekyje – Lietuvos žmonių siluetai su trispalve ir užrašu „Suverenitetas priklauso Tautai“ (Konstitucijos 2 str.)

Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

2025 07 01
Seimas

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Vandens gręžinys

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

Skaitytojų nuomonės:

  • >Keliausma apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Vilna apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Dainius apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • REKLAMA nekokia? apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
  • Vilna apie G. Songaila. „Galindų ir Gintaro keliu“ ekspedicija signataro A. Patacko atminimui – 4‑oji diena (V)
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Įspūdingai žaidę lietuvės pateko į krepšinio čempionato ketvirtfinalį (video)

Įspūdingai žaidę lietuvės pateko į krepšinio čempionato ketvirtfinalį (video)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai