Lituanistikos raidai svarbūs tyrimai bus tęsiami dar devynerius metus (0)

Lietuvos mokslo taryba rengiasi naujam lituanistinių tyrimų ir jų sklaidos finansavimo etapui. Gegužės pradžioje LR Švietimo ir mokslo ministrui patvirtinus Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016-2024 metų programą, į pirmąjį paraiškų konkursą šalies mokslininkus Taryba planuoja pakviesti jau šių metų rudenį.

Naujoji programa, kaip ir jos pirmtakė Nacionalinė lituanistikos plėtros 2009-2015 metais programa, yra vienintelė priemonė, koordinuojanti ir integruojanti svarbiausius lituanistikos mokslinius tyrimus ir jų sklaidą. Pagal ją per devynerius ateinančius metus lituanistiniams tyrimams ir jų rezultatų sklaidai numatyta skirti 17 mln. eurų.

„Programa užtikrina didžiosios dalies Lietuvos humanitarinių ir dalies socialinių mokslų sričių tyrimų ir leidybos finansavimą. Tai reikšmingas įvykis šių mokslų sričių tyrėjams bei lituanistikos raidai apskritai”, – teigia Lietuvos mokslo tarybos pirmininkas prof. Dainius H. Pauža.

Lituanistinių tyrimų programa skirta moksliniams tyrimams, kurių objektas yra Lietuvos valstybės, visuomenės, tautos ir kalbos dabartis ir raida, Lietuvos kultūros paveldas. Programoje numatyta išplėsti kultūros paveldo tyrimus, įtraukiant tyrimus apie Lietuvos gamtos paveldą: tyrimais paremtą lituanistinę gamtos paveldo terminiją, gamtinės aplinkos įtaką Lietuvos kultūrai, gamtos diskursą kultūroje, Lietuvos kraštovaizdžio raidą.

Tikimasi, kad per devynerius programos metus bus įgyvendinta ne mažiau kaip 100 mokslinių tyrimų projektų, išleista apie 450 mokslinių tyrimų rezultatus pristatančių leidinių, sukurta ir išplėsta 10 lituanistinių specializuotų duomenų bazių, paremta 20 periodinių mokslo žurnalų leidyba. Rezultatai bus pristatomi mokslo populiarinimo darbuose, bus paremtos tyrėjų stažuotės, ekspedicijos ir kitos išvykos į užsienio mokslo centrus bei konferencijas, surengta apie 100 mokslo bei edukacinių ar informacinių renginių.

Lituanistikos plėtros programos lėšomis iki 2014 metų išleista daugiau kaip 200 knygų, tarp jų per 80 monografijų, 30 straipsnių rinkinių ir tęstinių mokslo leidinių, per 60 lituanistinių šaltinių, taip pat publikuota žodynų, filosofinio palikimo vertimų, lietuvių autorių darbų vertimų į užsienio kalbas, mokslo populiarinimo leidinių, atlasų, mokslinių parodų katalogų.

Tarp svarbiausių rezultatų minėtini šie tęstiniai darbai: Lietuvos Metrikos, Lietuvių liaudies dainyno, Mažosios Lietuvos kultūros istorijos šaltinių, Lietuvos katalikų bažnyčių šaltinių skelbimas, Lietuvos istorijos sintezės, Ankstyvųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reformacijos šaltinių, Baltų kalbų skaitmeninio atlaso rengimas ir leidyba, Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis, Lotynų-lietuvių kalbų žodyno duomenų bazė, Lietuvių tautosakos rankraštyno skaitmenininimas ir kita.

Užbaigti inovatyvūs tarpdisciplininiai tyrimai „Sąjūdžio fenomenas: pilietinio judėjimo tinklaveikos studija”, „Lietuvių vaikų kalba: įtakos ir tendencijos”, parengti stambūs „Lietuvos diplomatijos istorijos”, „Lietuvos politinės minties antologijos”, „Lietuvos sakralinės dailės” ir kiti leidiniai. Finansavimas suteikė galimybę Lietuvos mokslininkams aktyviau vykdyti tarptautinę lituanistikos sklaidą, dalyvaujant tarptautinėse konferencijose, mokslinėse ekspedicijose Lietuvoje ir komandiruotėse į užsienio archyvus bei tarptautinius tyrimų centrus.

Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016-2024 metų programos tikslas – plėtoti fundamentinius ir taikomuosius lituanistinius mokslinius tyrimus, skatinti lituanistikos atsinaujinimą ir tarptautiškumą, šiuolaikinių tyrimų instrumentų įsisavinimą, reagavimą į pokyčius visuomenėje naujomis žiniomis ir idėjomis, lituanistinio paveldo saugojimą, plėtoti ir stiprinti lituanistinių mokslinių tyrimų sklaidą Lietuvos ir tarptautinėje akademinėje bendruomenėje, populiarinti lituanistinių tyrimų rezultatus visuomenėje.

Lituanistikos plėtra yra viena iš valstybės prioritetinių sričių. Mokslo ir studijų įstatyme lituanistikos prioritetas yra laikomas vienu iš mokslą ir studijas grindžiančių principų, o mokslo ir studijų institucijos, dalyvaujančios šio prioriteto įgyvendinime, laikomos vykdančiomis strateginės reikšmės veiklą.

Valstybinės lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016-2024 metų programa.