Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Nuomonių ratas Lietuvos kelias

K. Paulikė. Kaip užauginti pilietį?

Kristina Paulikė, www.alkas.lt
2015-03-20 13:20:29
3
Kristina Paulikė | asmeninė nuotr.

Kristina Paulikė | asmeninė nuotr.

Kristina_Paulike_asmenine-nuotr2
Kristina Paulikė | asmeninė nuotr.

Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ nurodoma, kad pilietiškumo ugdymas yra vienas iš svarbiausių švietimui keliamų tikslų. Strategijoje taip pat teigiama, kad šalies pažangos kūrimo procesui ypač svarbus visuomenės veiklumas, pasireiškiantis per visuomenės savivaldą ir pilietinį aktyvumą. Šiuos elementus geriausiai atskleidžia visuomenės nuomonės tyrimų centro „TNS Gallup“ ir Pilietinės visuomenės instituto tyrimas, nustatęs Lietuvos visuomenės pilietinės galios indeksą (PGI), kuris 2014 m. sudarė 34 balus iš 100 galimų, t.y. 2 balais mažiau nei 2013 metais. Menką pilietinę galią parodė ir pastarieji savivaldybių rinkimai, į kuriuos balsuoti atėjo mažiau nei pusė visų turinčių teisę balsuoti piliečių. Taigi pilietinės visuomenės raida Lietuvoje patiria rimtų sunkumų.

Kas gi sąlygoja pilietinę brandą? Vienas iš labiausiai įtakojančių veiksnių – pilietinis jaunuomenės ugdymas, kuris, palyginus su kitomis užsienio šalimis, Lietuvoje yra fragmentuotas ir per mažai akcentuojamas. Nors minėtas PGI tyrimas parodė, kad didesniu pilietiniu aktyvumu išsiskiria patys jauniausieji – mokiniai ir studentai, kartu su mokytojais lenkiantys visą visuomenę pilietinio aktyvumo potencialu, tačiau bendrame Europos šalių kontekste atrodome ganėtinai prastai. Tarptautinis pilietinio ugdymo ir pilietiškumo tyrimas ICCS rodo, kad Europos šalys visgi turi bendrą pilietinio ugdymo turinio ir tikslų supratimą, tačiau, analizuojant, kokioms pilietinio ugdymo ir pilietiškumo temoms ir būdams skiriamas dėmesys įvairiose Europos šalyse, galima aiškiai išskirti aukštesnius rezultatus tarptautiniuose tyrimuose demonstruojančias šalis (Suomijos, Danijos, Švedijos, Lenkijos, Airijos, Šveicarijos, Estijos, Anglijos, Prancūzijos), kurios ypatingą dėmesį skiria temoms, Lietuvoje visai nesulaukiančioms dėmesio arba jo sulaukiančioms labai mažai. Tokios temos būtų: skirtingos kultūros, etninės ir savanorių grupės, konfliktų sprendimas, ekonomika ir verslas, vietinės institucijos ir organizacijos, aplinka ir kt.

Įdomu tai, kad minėtas tyrimas parodė, jog Lietuva visiškai neskiria dėmesio konfliktų sprendimų temai, kaitos procesų stebėjimui ir analizei mokykloje bei dalyvavimo ir įsipareigojimo galimybių įvertinimui. Beje, didėjant jaunimo amžiui, visuomeninis lietuvių aktyvumas mažėja, ko priežastis taip pat būtina analizuoti ir vertinti. Nenuostabu, kad konfliktų sprendimui dėmesio neskirianti Lietuva pirmauja patyčių bei savižudybių skaičiumi, o įvairios akcijos (pvz. „Savaitė be patyčių“) faktiškai yra mažai veiksmingos, todėl būtina iš esmės tobulinti visą pilietinio ugdymo sistemą pradedant nuo šeimos, ugdymo įstaigos, bendruomenės ir baigiant dalyvaujamosios valdysenos mechanizmais. Įvairios strategijos ir programos neturėtų atgulti atsakingų institucijų stalčiuose, bet turi būti įgyvendinamos, stebimos, analizuojamos ir vertinamos.

Turime suprasti, kad pilietiškumas yra tai, ką mes jaučiame, kas yra neatsiejama mūsų dalis. Pilietiškumo ugdymas – nelengvas darbas, reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir pastangų. Tai iš esmės vertybinės sistemos formavimas, kuris turi būti nuoseklus ir ilgalaikis. Pilietiškumo pagrindai formuojami šeimoje, todėl pirmiausia tėvai turi formuoti supratimą, kad pilietiškumas yra atsakomybė už save, už savo šalį, tautą, žmogų, kaimyną, draugą, sesę, brolį, mamą, tėtį, močiutę, senelį. Taigi, pirmiausia pavyzdį vaikams rodo tėvai, o paskui prisideda švietimo sistema, žiniasklaida, politikai, visuomenė.

Kaip galime ugdyti pilietiškumą šeimoje: dalyvaukite su vaikais įvairiose (ne tik valstybinėse) šventėse, nes tai skatinta bendruomeniškumą, padeda socializuotis; kalbėkite apie tai, kuo tos šventės svarbios; su vaikais analizuokite Lietuvos istoriją, laisvės sąvoką, giminės šaknis, atsakomybę už save, už savo artimą, pagarbą; niekada nepamirškite balsuoti rinkimuose ir būtinai kartu veskitės vaikus; dalyvaukite visuomeninėje veikloje, pilietinėse akcijose ir skatinkite tai daryti vaikus; lopšinių repertuare būtinai turėkite V. Kudirkos „Tautišką giesmę“.

Autorė yra Vakarų Lietuvos tėvų forumo ir Klaipėdos sav. Šeimos tarybos pirmininkė

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. 7 būdai, kaip mažinti vaikų patyčias internete
  2. V. Rutkūnas. Kaip pilietiškumas gali padėti lietuviškumui
  3. Kaip padėti išsirinkti sporto būrelį savo vaikui?
  4. V. Lukšas. Kaip bažnyčia vykdė genocidą gindama prastus embrionus
  5. K. Gailienė. Kada kuriamos pasakos vaikams gali tapti grėsme valstybei?
  6. T. Bružaitė. Konvencija dėl smurto prieš moteris: prie ko čia vyskupai? Kodėl Vyriausybė tyčiojasi iš NVO?
  7. G. Stanišauskas. Vyriausybė rengia pedagogų šienapjūtę
  8. V. Sinica. Valstybė žino geriau – tėvai vaikų nebeauklės
  9. V.V.Landsbergis: Partizanai – asmenybės, kuriomis galima remtis ne mažiau kaip Basanavičiumi ar Kudirka
  10. Kaip mokslininkai prognozuoja mūsų ateitį?
  11. V. Rutkūnas. Mokykla pakils, ar palaidos save?
  12. L. Milčius. Sąjūdis – tai laikas, kai svajojome, tikėjome, dirbome ir buvome vieningi
  13. Europos parlamentas nutarė primesti ES šalių piliečiams homoseksualistų ideologinį diktatą? (video)
  14. J. Dapšauskas. Vaikų sveikatos metais – vaikus į gamtos darželius judėti gryname ore
  15. V. Sinica. Pavilionienė už vaikų teisę žinoti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 3

  1. brolis robertas says:
    10 metų ago

    nei teksto neskaičiau ir nelabai įdomu …. žinot , man moterys , kurios taip išsityčioja iš savo pavardžių …nieko nevertos.arba tai galim nurašyt dėl laikino smegenų suminkštėjimo ….moterėlės – būkit išmintingesnės – gerbkit nuostabų tautos paveldą , o paskui sapaliokit kas ant liežuvio galo….vis viena mes jus mylim……….

    Atsakyti
  2. Tomas K. says:
    10 metų ago

    Vakarų Lietuvos tėvų forumas, Šeimos tarybos savivaldybėse ir kitos tokio pobūdžio asociacijos, šiame laikmetyje socialiai pajėgiausios išsaugoti visuomenės etinį turinį, tame tarpe ir pilietinės jaunuomenės ugdymo paskatas. Jūs tikrai teisingame, be galo svarbaus darbo kelyje.
    Tačiau net ir kilnios idėjos žmonijos istorijoje, virto „vėjo gainiojamomis dulkėmis“, kai kiek neadekvačiai buvo traktuojami ar ignoruojami visuomenės raidos dėsningumai.
    Straipsnyje, pateikiant faktus apie silpną lietuvių pilietiškumo ugdymą, apleliuojama į valstybės ir šeimos atsakomybės trūkumą jaunosios kartos atžvilgiu. Tačiau, atsižvelgiant į klasikinių sociologų aprašomus visuomenės raidos dėsningumus, nevalia ignoruoti faktų, jog nei valstybė, nei šiuolaikinė šeima iš esmės negali efektyviai vystyti pozityvaus pilietinės jaunuomenės ugdymo. Pirmoji visiškai nesuinteresuota formuoti savo galva galvojančių ir dėl to jai nepalankių, pilietiniais ir politiniais principais besivadovaujančių, bendruomeninių individualybių. Antroji, pati reikalinga visokeriopo pastiprinimo, nes absoliučiai praradusi savąjį autoritetą. „Šiuolaikinės istorijos jėgos išstūmė šeimą iš žmogaus gyvenimą ir troškimus valdančių ekonominių ir politinių procesų centro“ (Durkheimas).
    Anot sociologo, tiek šeimos institucija, tiek paskiras individas savo pastiprinimą gali rasti platesnėse, labiau valstybės uzurpacijai ar kitokiai kenksmingai ideologijai pasipriešinti galinčiose – ASOCIACINIŲ VISUOMENĖS GRUPIŲ FORMOSE.
    Taigi gerb. Kristina, jūs ir jūsų kolegos teisingame kelyje.

    Atsakyti
    • Pikc says:
      10 metų ago

      “Tačiau, atsižvelgiant į klasikinių sociologų aprašomus visuomenės raidos dėsningumus, nevalia ignoruoti faktų, jog nei valstybė, nei šiuolaikinė šeima iš esmės negali efektyviai vystyti pozityvaus pilietinės jaunuomenės ugdymo.” – Nebūčiau linkęs pilnai sutikti. Mano galva, būtent valstybė ir šeima tą gali padaryti – bet reikia mažmožio: kad valstybė būtų NORMALI ir kad šeima būtų puoselėjama, o ne žulgdoma – ir jau jokiu būdu ne iškreipiama. Deja, dabartinėje situacijoje nė viena iš tų sąlygų nėra išpildoma – ir nepanašu, kad artimiausiu metu padėtis pagerės.

      Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

„Wizz Air“ lėktuvas
Lietuvoje

Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo

2025 07 01
Nacionaliniai architektūros apdovanojimai
Gamta ir žmogus

Panevėžyje apdovanoti geriausi šalies architektai

2025 07 01
Šauktiniai | KAM, I. Budzeikaitės nuotr.
Lietuvoje

Šauktinių sveikatos draudimas bus apmokamas valstybės

2025 07 01
XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla Salų dvare
Etninė kultūra

Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla

2025 07 01
Autobusas
Lietuvoje

Nuo liepos sostinėje keičiasi kelionių kainos

2025 07 01
Pasitarimo dalyviai | lzs.lt nuotr.
Lietuvoje

Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų

2025 07 01
Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Europos Komisija į Europos Sąjungos invazinių rūšių sąrašą įtraukė keturias Lietuvai svarbias gyvūnų ir augalų rūšis

2025 07 01
Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • >Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • P.Skutas apie Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų
  • Rimvydas apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Kažin apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Atnaujinami skrydžiai tarp Vilniaus ir Bilundo
  • Panevėžyje apdovanoti geriausi šalies architektai
  • Šauktinių sveikatos draudimas bus apmokamas valstybės
  • Į Salų dvarą kviečia XXII tarptautinė tradicinių šokių stovykla

Kiti Straipsniai

pixabay.com, Vika_Glitter nuotr.

Kas iš tikrųjų kuria laimingą vaikystę?

2025 06 29
Sveikata | sam.lrv.lt nuotr.

Rotavirusas vasarą neatostogauja

2025 06 28
Kultūros kongresui – 100

Lietuvos kultūros kongresui – 100: nuo Čiurlionio link ateities kultūros politikos

2025 06 27
Vaikų žaidimų eikštelė | siauliai.lt nuotr.

Vaikų žaidimų aikštelės: kokie pavojai jose slypi?

2025 06 25
Vaikas miega

Miegas ir nutukimas: ryšys, apie kurį verta žinoti

2025 06 24
Mokytojų apklausa: ruošiantis brandos egzaminams gelbsti skaitmeninės mokymosi priemonės | Asociatyvi nuotr.

Naujovės švietime: ko reikia, kad kiekvienas mokinys pasiektų sėkmę?

2025 06 18
Programos bendraįkūrėjos Eglė Pranckūnienė ir Marina Vildžiūnienė | renkuosimokyti.lt nuotr.

Dvi kartos, viena misija: „Renkuosi mokyti!“ renginyje – padėkos ir nauja pradžia

2025 06 18
Mokytojas | Pixabay nuotr.

Renkami geriausi šalies mokytojai – „Ateities kūrėjai 2025“

2025 06 17
Telefonas | pexels nuotr.

Telefonai – ir vaikų saugumui

2025 06 15
Ministerijų susitarimas

Ministerijos stiprina ryšius atsparumo dezinformacijai srityje

2025 06 13

Skaitytojų nuomonės:

  • >Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
  • P.Skutas apie Seime – tarpinstitucinis susitikimas dėl dirbtinio proto klastojamų žurnalistų veidų ir balsų
  • Rimvydas apie Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Kažin apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • Vilna apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Saulės užtemimo stebėjimas Molėtų observatorijoje (video, nuotraukos)

Saulės užtemimo stebėjimas Molėtų observatorijoje (video, nuotraukos)

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai