Kovo 22 d., sekmadienį, 16 val., Lietuvių etninės kultūros draugija ir Lietuvos jaunimo Ramuva kviečia vilniečius ant Pūčkorių piliakalnio į tradicinę pavasario lygiadienio šventę. Susiburkime drauge pavasarinio virsmo metą, kuomet diena susilygina su naktimi, o žiema grumiasi su vis aukščiau kylančia saule. Iškilusis kalnas prie gražiosios Vilnelės jau pasipuošęs pirmaisiais žibuoklių žiedais tarsi kviečia išeiti į gamtą.
Prieš šventę 14 val. nuo Pūčkorių piliakalnio vyks pažintinis pėsčiųjų žygis, kurio metu visi keliaus srauniosios Vilnios pakrantėmis bei stačiašlaičiais Pavilnio kalvynais.
Jau įpusėjo kovas – pirmasis pavasario mėnuo, senovėje vadintas balandžiu, karveliniu mėnesiu. Pavasarį lietuviai nuo seno sutikdavo džiugiai, kaip lauktą svečią. Senovėje tikėta, kad pavasario šilumą ant sparnų atneša paukščiai,todėl dauguma pavasario švenčių tebeturi paukščių vardus. Trumpai prisiminkime.
Vasario 24 d. – Vieversio diena. Tą dieną nedirbdavo darbų, nesijodavo nei miltų, nei grūdų, net nešukuodavo galvos (kad vištos daržų neiškapstytų). Kovo 4 d. – Kovarnių (arba Špokų) diena, kai vieversys išgieda visą giesmę. Vilniuje, Lukiškių aikštėje tą dieną nuo seno vykdavo garsi Kaziuko mugė su namų darbo prekėmis: statinėmis, kubilais, geldomis, grėbliais, audiniais, juostomis, mediniais žaislais ir meduoliais. Šiemet Kaziuko mugė sulaukė ne tik daug amatininkų, prekybininkų, bet ir gausybės pirkėjų ar šiaip smalsautojų. Visas Gedimino prospektas dūzgė, šurmuliavo, muzikavo.
Kovo 10-oji – 40-ties paukščių diena, jie atnešė tikrą pavasarį. Čia pat kovo 19-oji – Pempės diena, kai gandras ant uodegos parneša kielę. Artėja kovo 25-oji – Gandrinės, kuomet ir meška jau pakyla iš savo guolio. Tą dieną buvo keldiamos vaišes, į kurias kviesdavo kaimynus, dažniausiai valgydavo virtus pyragėlius (šaltanosius), kepdavo gandro pyragus. Gandro kultas plačiai žinomas įvairiuose tikėjimuose: jei apsigyvens sodyboje gandras, tai busiąs geras javų derlius, tikėta kad tai šventas paukštis, nešąs žmonėms laimę ir pan. Gandralizdžio kėlimas būdavo viso kaimo šventė, kuri ir šiandien galėtų tapti kaimo ar miestelio bendruomenės švente.
Pavasario lygiadienis yra astronominė pavasario pradžia, kada saulė tekės tiksliai rytuose. Astronominis pavasario lygiadienis šiemet įvyks kovo 21-osio naktį 00 val 45 min. Nuo pavasario lygiadienio atgimsta augmenija, prasideda naujas gyvybės ratas gamtoje. Šiuo metų laiku ypač gerbiamas vanduo, lankomi šaltiniai, užkuriama nauja pavasario ugnis, vyrauja pagarba naujos gyvybės gimdytojai – deivei Žemynai.
Jau penkioliktus metus lygiadienio renkamasi švęsti prie Pūčkorių piliakalnio, kurio papėdėje ošia šimtamečiai ąžuolai, iš rytų pusės srūva šaltinis. Apeigų dalyviai prausdamiesi šventu šaltinio vandeniu labinsis: „Atėjom pasisveikinti geru žodeliu ir palaistyti baltų rankelių tyru vandenėliu.“ Iš Vilnios šlaitų srūvanti versmė bus papuošta žilvičiais, žaliomis beržų šakelėmis. Bus pagerbti anksčiausiai gyvybės ženklus pradedantys rodyti medžiai.
Dainuodami „Pavasaris, pavandenis, plovė vanduo kalnus, klonis…“, šventės dalyviai kops į piliakalnį melsdami atskubėti pavasario šilumą. Dar XIX a. Vilniaus apylinkėse buvo išlikęs pavasario šaukimo paprotys. Baigiant tirpti sniegui, susirinkdavo jaunimas, išeidavo į lauką ar kaimo pradžią, kur garsiai dainuodavo tęsdami melodiją be žodžių, šaukdavo „skalsą“. Tai buvo magiška priemonė prišaukti pavasario atšilimą, laukų darbų pradžią, gerus skalsius metus.
Ant aukštojo kalno aukure bus uždegta naują pavasario ugnis. Apeigų folkloro grupė „Kūlgrinda“ atliks Ugnies pagerbimo apeigas, visi drauge giedos sutartinę „Dijūta kalnali…“.
Dalyvaus folkloro ansamblis „Laukis“, liaudies dainų klubas „Raskila“.
Po lygiadienio šventės netruk nuaidėti pirmasis Perkūno griausmas išvarantis žiemą ir parnešantis malonų pavasarį.
Vytauto Daraškevičiaus nuotraukos iš 2012-ųjų metų Lygės ant Pūčkorių piliakalnio:
Algimanto Stalilionio nuotraukos iš 2012-ųjų metų Lygės:
Gintaro Žalnoros nuotraukos iš 2012-ųjų metų Lygės:
Gamtos šventės pamirštamos, ačiū organizatoriams.