Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis (nuotraukos, video) (7)

Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuuotr.

Vasario 5 d. Seime paminėtas Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis. Ta proga buvo atidaryta paroda, skirta akademiko prof. habil. dr. Zigmo Zinkevičiaus 90-mečiui. Taip pat įvyko Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos surengta konferencija „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmetis“.

Sveikinimo žodį konferencijos dalyviams tarė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė. Ji pasveikino ir savo 90-metį švenčiantį kalbininką akademiką Zigmą Zinkevičių. Seimo pirmininkė pabrėžė, kad Z. Zinkevičiaus indėlis į lietuvių kalbą ya neįkainojamas. „Tai atskleidžia ir prieš šią konferenciją atidaryta paroda jubiliatui pagerbti. Būtent profesorius Zigmas Zinkevičius vadovavo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai tuo metu, kai buvo sudaryta darbo grupė Valstybinės kalbos įstatymo projektui parengti. Džiaugiuosi, kad profesorius šiandien yra kartu su mumis“, – sakė L. Graužinienė.

Pabrėžusi, kad Valstybinės kalbos įstatymas, kuriuo įgyvendinamos Konstitucijos nuostatos, yra ir mūsų tautinės tapatybės deklaracija ir esminis tautinio tapatumo ženklas Seimo pirmininkė kvietė visus daugiau dėmesio skirti tarmėms.

„Vis mažiau jaunų žmonių moka savo gimtojo krašto tarmę. Vos prieš dvejus metus – 2013-aisiais – minėjome Tarmių metus. Tada būta gražių, įdomių ir prasmingų projektų. Linkėčiau tokias iniciatyvas, skatinančias domėjimąsi savo tarme, plėtoti ir toliau, atrandant gimtojo krašto unikalumą, jo žodinį bei kultūrinį paveldą“, – sakė L.Graužinienė.

Konferencijai vadovavusi Valstybinės kalbos komisijos pirmininkė doc. dr. D.Vaišnienė pabrėžė, jog ypač svarbu, kad „viešasis kultūrinis ir politinis informacijos sklaidos laukas būtų palankus kalbai, neiškreiptų ir nesupaprastintų valstybinės kalbos esmės suvokimo iki asmeninio vertinimo: „O aš taip nesakau, o man taip nepatinka“.

Konferencijoje kalbėjusi Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovė Audronė Pitrėnienė pabrėžė būtinybę priimti Valstybinės kalbos konstitucinį įstatymą, kurio projektas šiuo metu svarstomas Seime. Pasak jos, tik su lietuvių kalbos konstitucinio statuso patvirtinimu bus įtvirtintas ir jos „orus funkcionavimas“.

Kultūros ministras Šarūnas Birutis sakė, kad būtina skubiai taisyti padėtį dėl prasto raštingumo: „Taisyklinga kalba – kiekvieno iš mūsų savigarbos reikalas“, – pabrėžė ministras.

Po  konferencijos pranešimų įvyko trumpa diskusija, kurioje, be kita ko, buvo pasisakyta ir apie šiuo metu Seime svarstomus įstatymų projektus dėl Lietuvos piliečių pavardžių rašybos oficialiuose dokumentuose. Kaip žinia šiuo metu Seime svarstomi du alternatyvūs įstatymų projektai dėl vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose. Vienas projektas numato leisti pavardžių rašybą ne valstybine kalba – lotyniško pagrindo rašmenimis pagrindiniame paso puslapyje, kitas leistų taip rašyti  tik papildomame paso lape.

Diskusijose dalyvavęs Etninės kultūros tarybos narys, Alkas.lt vyr. redaktorius Jonas Vaiškūnas atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį į tai, kad nors abiejuose įstatymo projektuose yra numatyta galimybė Lietuvos piliečių pavardes rašyti ir nelietuviškomis  raidėmis, tačiau šie projektai nėra lygiaverčiai, nes vienas iš jų nenumato pavardės įrašo valstybine kalba.

Diskusijoje pasisakiusi Respublikos Prezidentės vyriausioji patarėja Virginija Būdienė priminė tvirtą Prezidentės nuomonę, kad dėl valstybinės kalbos negali būti jokių politinių sandorių.

Valstybinės kalbos įstatymą Seimas priėmė 1995 metų sausio 31 dieną. Šis įstatymas nustato valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, valstybinės kalbos apsaugą ir atsakomybę už šio įstatymo pažeidimus.

Žiūrėkite konferencijos vaizdo įrašą:

Konferencijos diskusijos: