Istorinis „SpaceX“ skrydis nepavyko (video)

SpaceX CRS-5 startas | spacex.com nuotr.

Sausio 10 d. iš Kanaveralo kyšulio Floridos valstijoje, JAV pirmą kartą į kosmosą pakilo amerikiečių bendrovės „Space Exploration Technologies Corporation“, plačiau žinomos kaip SpaceX arba CRS-5 grįžtančiąją raketą.

Šis įvykis, KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (MIDF) dekano Andriaus Vilkausko teigimu, atverčia naują puslapį kosmoso versle, nes turėtų ženkliai atpigti skrydžiai į Žemės orbitą ir Tarptautinę kosminę stotį (TKS).

Bandomoji SpaceX CRS-5 raketa nešėja „Falcon 9“, po keletą kartų atidėto starto, sausio 10 d. 11 val. 47 min. Lietuvos laiku galiausiai pakilo.

JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) užsakymu, į TKS ji nugabens krovininę kapsulę „Dragon“. Skrydis buvo tiesiogiai transliuojamas.

Tiesioginės skrydžio transliacijos vaizdo įrašas:

Šis skrydis išskirtinis tuo, kad bus bandoma saugiai ant Atlanto vandenyje įrengtos autonominės nusileidimo aikštės, kurios plotas prilygsta futbolo aikštei, nutupdyti dalį milijonus dolerių kainuojančios raketos-nešėjos. Iki šiol jos nukrisdavo vandenyne ir daugiau jų panaudoti nebuvo galima.

Tiesa, pats SpaceX vadovas Elonas Muskas (Elon Musk) pabrėžia, kad skrydis yra bandomasis, todėl sėkmės ir nesėkmės galimybė yra lygi. Artimiausiais metais tokių skrydžių bus surengtas ne vienas.

„Iki šiol vieną didžiausią nano palydovų kūrimo išlaidų dalį sudarydavo jo pakėlimo į kosmosą kainą. Jei pirmąją raketos pakopą bus galima vėl užpildyti degalais ir naudoti daug kartų, ženkliai atpigs skrydis į kosmoso, o tai tiesiogiai liečia ir Lietuvą, nes planuojamoms kosminėms misijoms, vystoma palydovų orientavimosi erdvėje sistemą, kuria labai domisi NASA“, – sakė vienas iš pirmojo lietuviško kosminio palydovo „LitSat-1“ kūrėjų, KTU MIDF dekanas Andrius Vilkauskas.

Jis pabrėžė, kad net jei šį kartą ir nepavyktų sėkmingai susigrąžinti pirmos paleidimo raketos sekcijos, vis tiek bus įgyta neįkainojama patirtis ir žinios, padėsiančios „SpaceX“ siekti savo tikslo.

Lietuva kosmine valstybe tapo 2014 m., kai metų pradžioje į erdvę pakilo du lietuviški nano palydovai ir vasario 28 d. į Žemės orbitą atskriejo žodžiai „Lietuva myli laisvę“, kuriuos ištransliavo KTU ir Lietuvos kosmoso asociacijos sukurtas palydovas „LitSat-1“.

Papildyta:

„SpaceX“ vadovas Elonas Muskas socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad bandymas ant vandenyne plūduriuojančios platformos sėkmingai nutupdyti pirmojo etapo raketą nešėją nepavyko.

Pirmojo etapo raketai nešėjai atsiskyrus, jos varikliai suveikė dar kartą tam, kad raketa apsisuktų ir nusileistų į žemę. Du kartus pavyko sulėtinti 14 aukštų namo dydžio raketos greitį ir ši sklendė virš okeano, tačiau paskui pasviro ant šono ir sulūžo į dalis.

Jei šio tipo raketos sėkmingai grįžtų į žemę, tai ateityje ženkliai sumažintų raketų paleidimo kainą.

Parengta pagal spacex.com „The New York Times“ ir KTU informaciją