Šie besibaigiantys metai turėjo būti pasaulinės ekonomikos proveržio metai, turėjome sulaukti įtikinamo pasaulinės ekonomikos augimo po kelerius ankstesnius metus trukusių linksmųjų kalnelių. Kartu tai turėjo būti geros žinios finansų rinkoms – naujųjų 2014 metų išvakarėse į investavimo perspektyvas žvelgėme vis bandydami nusiimti rožinius akinius. Metai prabėgo ir šiandien, galvojant apie tai, kokie jie buvo ir kas mūsų laukia kitais, tenka konstatuoti, kad net ir labai stengiantis, daug ko nepavyksta numatyti ir prognozuoti iš anksto.

Išties paradoksalu tai, kad taip ir nesulaukus reikšmingo pasaulinės ekonomikos augimo sustiprėjimo bei verdant rimtiems geopolitiniams konfliktams, finansų rinkoms šie metai buvo pakankamai sėkmingi – akcijų rinkos juos užbaigia eilinį kartą pasiekusios visų laikų rekordus.

Rusijos ir Ukrainos konfliktas, įsiplieskęs gerokai anksčiau nei šių metų kovo pradžia, dar prieš metus daugelio buvo nustumiamas į lokalių bėdų kategoriją. Tuomet atrodė, jog Rusija yra civilizuota valstybė, rengianti olimpines žaidynes, o Maidano neramumai anksčiau ar vėliau transformuosis į protu suvokiamus ir valdomus procesus. Logika „kaip nors viskas išsispręs“ šįkart nepasitvirtino – Rusija suvaidino ypatingai svarbų vaidmenį finansų rinkų raidoje. Žinoma, dėl savaime suprantamų priežasčių mūsų akys dažniau nukreiptos į Rusiją, o ne, pavyzdžiui, į Siriją, Iraną ar kitus karštuosius pasaulio taškus, kurie geopolitinę riziką šiemet didino ne ką mažiau. Šio pavasario įvykiai ir po to sekusi ir taip ir nesibaigusi suirutė Ukrainoje bei pasklidęs užkratas į aplinkines šalis negali būti lengvai numatomi – juos vadiname „juodosiomis gulbėmis“ (terminas, vartojamas nenuspėjamiems įvykiams apibrėžti, analogija su tikromis gulbėmis: iki momento, kuomet Australijoje buvo pastebėta juodųjų gulbių, vyravo nesukritikuojamas įsitikinimas, kad visos gulbės yra baltos). Ekonominės prognozės daromos, nebandant „juodųjų gulbių“ nuspėti.

Rinkas audrino įvairiausi veiksniai

Rusija labai glaudžiai įsipynė į bendrą finansų rinkų kontekstą, tiesa, pasaulinės ekonomikos raidai šios šalies įtaka vis dėlto pakankamai maža. Kita vertus, šiemet rinkoms įtaką darė patys įvairiausi veiksniai: Ebolos viruso protrūkis, Irako sukilėlių veiksmai šalies šiaurėje, Irano branduolinės programos eiga, Sirijos režimas ir galiausiai – ekonominės priežastys. Tarp jų – naftos kainos kritimas, didžiųjų centrinių bankų veiksmai arba jų nebuvimas, JAV ekonominės pasakos pradžios ir Kinijos ekonominės pasakos saulėlydžio lūkesčiai. Išvydome neigiamas palūkanas euro zonoje, taip pat Šveicarijoje (Šveicarijos centrinis bankas nuo gruodžio vidurio tapo vieninteliu pasaulyje, kurio bazinės palūkanos yra neigiamos ir siekia -0,25 proc.).

Metų netikėtumo titulas – naftai

Metai buvo labai įvairūs – kiekviena diena turėjo savo naujieną, kuri vėliau būdavo nustelbiama naujų įvykių. Šiandien apima jausmas, kad sulaukėme tylos po audros. Pagrindiniai rinkų parametrai baigia metus su tokiais metiniais pokyčiais: JAV akcijų indeksas „S&P500“ ūgtelėjo 13 proc., Vokietijos akcijų indeksas „DAX“ pasistiebė 3 proc., euras JAV dolerio atžvilgiu atpigo 11,7 proc., rublis JAV dolerio atžvilgiu nukrito 69 proc., auksas taip pat atpigo, 0,6 proc. „Brent“ rūšies naftos kaina nukrito 46 proc., Vokietijos 10 metų obligacijų pajamingumas sumažėjo nuo 1,90 proc. iki 0,58 proc., o JAV 10 metų obligacijų pajamingumas – nuo 3 proc. iki 2,24 proc. 5 metų euro palūkanų norma nukrito nuo 1,26 proc. iki 0,38 proc., o 6 mėnesių EURIBOR – nuo 0,39 proc. iki 0,17 procento.

Mūsų akimis, metų netikėtumo titulą sąžiningai užsitarnavo nafta. Metų nuobodybė šiemet, skirtingai nei pernai, buvo auksas. O žvelgiant į augusias akcijų rinkas bei iki rekordinių žemumų nukritusias daugelio obligacijų palūkanų normas, kyla noras gūžtelėti pečiais – jei tokioje neapibrėžtoje aplinkoje kaip šiemet investuotojai buvo nusiteikę palankiai ir pasiryžę investuoti, tai ko tikėtis ateityje – jei apskritai galime naiviai tikėtis ramesnės ateities?

Uždavinys – išlipti iš recesijos

Žvelgiant į 2015 metus, norisi juos pavadinti didžiųjų lūkesčių metais (nejučia kyla noras pasiskolinti pavadinimą iš puikaus, ypač šventiniam laikotarpiui tinkančio filmo „Didieji lūkesčiai“, 1946 m.). Didelių lūkesčių turime, pirmiausia, dėl spartesnio pasaulinės ekonomikos atsigavimo. Tiesa, viltis kiek temdo Europos ir Japonijos centriniai bankai, kurie sunkiai suvaldo ilgą laiką arti recesijos balansuojančias ekonomikas. Lietuvai aktualesnė euro zona, panašu, šiemet teaugs 0,9 proc., o Japonija apskritai įkrito į recesiją.

Taigi ECB laukia nelengva užduotis – net ir žinant visas per šiuos metus priimtas priemones (nulinę bazinę palūkanų normą, neigiamą bankų indėlių palūkanų normą, tikslines refinansavimo operacijas), jų vis dar neužtenka. Išties, euro zonai, kurios naftos bei jos produktų suvartojimas yra didelė ir svarbi komponentė gamybos sąnaudose, teigiamą įtaką darys labai nukritusi naftos kaina. Kita vertus, dėl tos pačios priežasties euro zonos infliacija kitų metų pradžioje veikiausiai taps neigiama ir 2015 metais gali siekti -0,1 proc. Žvelgiant į gaublį, nuotaiką kelia JAV, kurios makroekonominiai rodikliai didžiąją šių metų dalį buvo labai geri ir tikėtina, jog tokie išliks kitais metais.

Rusija grims į recesiją

Didžiuosius lūkesčius labai norisi išlaikyti ir dėl Rusijos bei Ukrainos konflikto keliamos geopolitinės rizikos. Deja, čia neapibrėžtumų išliks labai daug. Belieka tikėtis, kad Rusijos ekonomikai dardant į recesiją, valstybė susivoks, jog turi bėdų namuose, ir bus labiau suinteresuota stabilizuoti konfliktą su kaimynine šalimi. Tačiau vis dėlto tokie lūkesčiai šiandien atrodo naivūs – mes pernelyg daug procesų savo didžiojoje kaimynėje negalime suprasti, juo labiau nuspėti.

Todėl Lietuvos verslo ir vartotojų lūkesčiams būtent ši nežinomybė kitais metais veikiausiai darys neigiamą įtaką. Bet koks kelias iš susidariusios nepavydėtinos diplomatinės bei humanitarinės krizės reikštų galimybę atsitiesti tiek Rusijos finansų rinkoms, tiek galiausiai ir pasaulinėms finansų rinkoms naujomis akimis pažvelgti į šį regioną.

Lems centrinių bankų veiksmai

Kitais metais finansų rinkoms įtaką darys pinigų rinkų likvidumo situacija, kurią iš esmės lems centrinių bankų politika ir labai tikėtinas ECB „pinigų spausdinimo mašinos“ įjungimas. Prieš kelerius metus jau matėme, kaip finansų rinkų dalyviai puola pirkti, kai JAV FED į sistemą liejo didžiulius kiekius likvidžių lėšų. Panašu, kad šiuo metu ECB yra kaip niekad arti sprendimo pradėti elgtis lygiai taip pat. Tiesa, JAV FED kitų metų viduryje veikiausiai pradės kelti bazinę palūkanų normą, taigi perteklinio likvidumo situacija pasaulinėse rinkose turbūt vyraus tik pirmą kitų metų pusmetį.

Kitoms sąlygoms nekintant, ši situacija bus palanki akcijų rinkoms bei kitoms rizikingoms turto klasėms (žemo reitingo obligacijoms, nekilnojamajam turtui). Kai sulauksime JAV palūkanų augimo, tai bus papildomas stimulas JAV doleriui kilti euro atžvilgiu (nebent euro zona demonstruotų palankesnius nei laukiama ekonomikos augimo tempus).

Naftos kainai spaudimas žemyn išliks ir kitų metų pradžioje. Vėliau dėl prognozuojamo pasaulinės ekonomikos atsigavimo spartėjimo turėtų augti naftos paklausa, o tai turėtų sukurti paskatą kainai augti (vėlgi, nežinome, kaip elgsis naftą išgaunančios valstybės – jų sprendimai keisti gavybos apimtis reikšmingai veiktų naftos kainą).

Panašios paramos iš spartesnio pasaulinės ekonomikos augimo turėtų sulaukti ir kitų žaliavų – maisto prekių, pramoninių metalų – kainos, ypač antrąjį kitų metų pusmetį. Euro zonoje palūkanų normos liks labai žemos – tikėtina, kad ir 2015, ir 2016 metais. Aukso kaina, šiemet pademonstravusi netikėtą stabilumą, veikiausiai bus linkusi po truputį mažėti – ypatingai, jei didieji lūkesčiai kitais metais pildysis.

Atorė yra „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė