Nedidelė Birštono savivaldybė, apraityta nuostabiųjų Nemuno kilpų, itin turtinga archeologinių paminklų: joje yra net šeši piliakalniai (Birštono, Babronių, Nemajūnų, Paverknių, Šaltinėnų, Šilėnų), keletas pilkapių. Nieko nuostabaus – palei Nemuną, jo dešiniojoje pusėje, ėjo gynybiniai lietuvių sutvirtinimai.
Šį rudenį Birštono apylinkėse atrastas dar vienas piliakalnis. Ir atrastas jis visai šalia kalbininko Jono Kazlausko tėviškės, į kurią kiekvieną vasarą jo paminėti suguža šimtai lankytojų, šalia Lietuvos tūkstantmečio garbei pasodinto ąžuolyno. Čia iš plataus Nemuno slėnio pakyla kalvos, apaugusios senu mišku; miško tankynėje ir slypėjo lig šiol nežinomas piliakalnis. Mažai kas po tas tankmes landžiojo, piliakalnio neaptiko. Juoba, kad jis beveik neiškilęs, tik dviejų gilių stačių, beveik neįveikiamų griovų atskirtas nuo pašalinių akių. Kur tu jį pastebėsi?!
O pastebėjo jį Jono Kazlausko tėviškėje gyvenantis kalbininko giminaitis eigulys Virginijus Kazlauskas, kasdien savo eiguvą skersai ir išilgai matuojantis. Kad čia iš tiesų piliakalnis, nebuvo tikras. Parodė girininkui, kitiems. Abejojo visi. Tiksliai atsakyti galėjo tik archeologai. Iš Kultūros paveldo centro atvyko jų visa grupelė, net keturi. Taip, čia piliakalnis, nustatė jie, smulkiai jį aprašė, nufotografavo, įtraukė į piliakalnių registrą. Atrastasis piliakalnis galėtų būti iš I tūkstantmečio po Kristaus antrosios pusės.
Tuo pačiu miškininkai parodė ir keletą kitų neaiškių žemės kauburių. Archeologai nustatė, kad tai pilkapiai, inventorizavo ir juos. Pilkapynai datuojami I tūkstantmečio pabaiga – II tūkstantmečio pradžia.
Neplakime į vieną piliakalnius su pilkapiais. Jų prigimtis visiškai skirtingą. Pats lietuviškas pavadinimas sako- kas buvo piliakalnis ir kas – pilkapis. Antnt piliakalnio buvo statoma pilis- daromas, pilamas sutvirtinimas, Jis galėjo būti medinių rastų ar stulpų ir dar tarpsienis užpildytas žemėmis, galėjo būti ir akmens statinys. O štai pilkapis- tai kapas. Beje, piliakalniai buvo rengiami ant ledynais sustumtų, ar ledynmečiu vandens srovėmis suplautų kalnagubrių. Pilkapiai, priklausomai nuo klimatinių sąlygų, buvo rengiami po žeme arba ant įšalusios žemės, kaip mūsų laikais Sibire.
Pamačiau, perskaičiau paminint apie kalbininką Joną Kazlauską. Tironijos pasiglemžia geriausius, akyliausius iš mūsų. Profesorių Joną Kazlauską, kandidatą į Prezidentus (vardas užsikirto, Stasį?) Lozoraitį. Minske daugiau dingsta. Kad tik žmonija netobulėtų, kad tik visi būtų darbiniai arkliai..