Sekmadienis, 19 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra

Atgimsta Birštono kurhauzas

www.alkas.lt
2013-04-25 11:25:08
0
Kurhauzo didžioji salė | R. Gustaičio, D.Adamonytės nuotr.

Kurhauzo didžioji salė | R. Gustaičio, D.Adamonytės nuotr.

Kurhauzo didžioji salė | R. Gustaičio, D.Adamonytės nuotr.
Kurhauzo didžioji salė | R. Gustaičio, D.Adamonytės nuotr.

Birštoniečiai ir kurorto svečiai laukia atstatyto vieno iš nedaugelio Lietuvoje išlikusių tokio tipo pastatų – medinio Kurhauzo – atidarymo birželio mėnesį. Įgyvendinamo projekto „Birštono kurorto kultūros vertybių kompleksinis pritaikymas turizmo paslaugų plėtrai“ vertė – 4,8 mln litų. ES struktūrinių fondų lėšomis rekonstruotas Birštono kurhauzo kompleksas, kurį sudaro trys kultūros paveldo objektai: medinis kurhauzas, administracinis pastatas ir pastatas-archyvas. Šiuo metu Kurhauze atliekamas paskutinis darbų etapas – įrengiamos šildymo, vandentiekio ir gaisrinės signalizacijos sistemos.

Rekonstruotame Birštono kurhauze naujai įrengtas vidaus interjeras: scena, kameriniams renginiams skirta didžioji salė ir dvi erdvės, kuriose vyks ekspozicijos ir kūrybinės dirbtuvės. Kaip teigia Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, „Kurhauzas taps patraukliu traukos centru kurorto svečiams, menininkams ir birštoniečiams. Tai unikali erdvė, kurioje vyks klasikinės muzikos, džiazo, pučiamųjų koncertai ir bus eksponuojami meno kūriniai. Pati erdvė apsprendžia, jog Kurhauze skambės kamerinio žanro kūriniai. Stilingas interjeras ir keturi barokinio stiliaus šviestuvai, atvežti iš Italijos, sukuria savitą, elegantišką apšvietimą, būdingą reprezentacinei salei, todėl čia gali būti pasirašomos svarbios sutartys, rengiami oficialūs susitikimai. Tikimės, kad Birštono kurhauzas, vienintelis toks išlikęs medinės architektūros pastatas Lietuvoje, kurį pavyko atkurti – taps reikšmingu įvykiu ir Birštonui, ir Lietuvai.“

Aukštos kokybės garso akustinė sistema, stiprintuvai, jaukią atmosferą kuriantys „užliejančios šviesos“ šviestuvai, garso ir šviesų valdymo pultai, įrengti didžiojoje salėje, leis Kurhauze siūlyti ir realizuoti kamerinius, aukšto lygio kultūros renginius. Pasak Birštono kultūros centro direktoriaus Zigmo Vileikio, „tokio pobūdžio scena skirta kamerinės muzikos atlikėjams, monospektakliams, poezijos skaitymams, muzikos meistriškumo kursams. Taip pat bus atsižvelgta į sanatorijų klientų poreikius ir tradicinę kurhauzo paskirtį – numatoma, kad šiame stilingame pastate vyks šokiai brandaus amžiaus žmonėms, gyvai gros muzika, bus kviečiami populiarios muzikos atlikėjai, vyks grožinės literatūros skaitymai. Baigiamoje įrengti ekspozicijų salėje bus organizuojamos įvairios menininkų parodos, rengiamos edukacijos, o kitoje salėje numatyta kūrybinių industrijų, meno studijos, liaudies amatų veikla.“ Birštone šiuo metu gyvenantis menininkas Martynas Gaubas džiaugėsi atsiveriančiomis Kurhauzo galimybėmis ir sakė, kad jau planuojantis Lietuvos ir užsienio menininkų kūrybos pristatymus, kurie meno sklaidos požiūriu bus įdomūs ir birštoniečiams, ir kurorto svečiams. Kurhauze gali vykti konferencijos ir svarbūs susitikimai, todėl manoma, kad kurorto salės erdvė taps patraukli konferencinio turizmo ir renginių organizatoriams.

Šio projekto tikslas – sukurti palankią aplinką kūrybinių industrijų vystymuisi projekto veiklos regionuose ir padidinti jų lyginamąjį svorį Latvijoje ir Lietuvoje, siekiant darnaus bendradarbiavimo, skatinant idėjų komercializaciją audiovizualinėse, multimedijų ir dizaino šakose. Birštono savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjas Antanas Šabanas pasakojo, kad dalyvavimas šiame projekte, leidusiame Kurhauzui nupirkti scenos garso įrangą, buvo laimės dalykas: „rengiant vieną projektą, atsitiktinumo dėka susipažinome su projektų partneriais iš Rokiškio (Lietuva), Liepojos, Rundalės ir Daugpilio (Latvija), o jų veikla davė impulsų ir idėjų bendriems projektams. Apsilankius Daugpilyje pamatėme, kaip iš šio projekto lėšų yra atnaujinama dalis žymaus abstrakcionisto M. Roko (Mark Rothko) centro patalpų. Šis pavyzdys įkvėpė, nes be minėto bendro Latvijos-Lietuvos projekto Birštono savivaldybė nebūtų galėjusi įgyvendinti Kurhauzo muzikinės erdvės sukūrimo ir „suskambėjimo“. Kurhauze esanti scenos garso ir apšvietimo aparatūra yra suderinta su Birštono kultūros centre esančia įgarsinimo aparatūra, todėl atsiveria didesnės kokybiškos muzikos ir kūrybos realizavimo, kūrybinių industrijų vystymo galimybės“. Birštono kurhauzo scenos garso ir šviesos įrangos vertė – apie 300 tūkst. Lt.

Praėjusių metų rudenį ir žiemą Kurhauze vyko intensyvūs statybos darbai, buvo įrengiamos didžiosios salės grindys, stovėjo pastoliai, vykdomi išorės rekonstrukcijos ir apdailos darbai. Kurhauzo scenos montavimo darbai ir vidaus interjero kūrimas buvo atliktas šį pavasarį.

Vokiškos kilmės žodis kurhauzas reiškia ir poilsio namus kurorte, ir poilsio namų koncertų, šokių salę su bufetu. Kurhauzai Lietuvoje, Europos pavyzdžiu, buvo statomi kurortuose apie 1880 metus, XIX a. pab. ir tapdavo mėgstama poilsiautojų pramogų vieta. Kurhauzai buvo pastatyti Palangoje, Druskininkuose, Birštone – juose įrengti lošimo namai, bankų filialai. „Archyvinių duomenų apie Birštono medinį kurhauzą nėra daug, todėl neaišku, kas buvo pirmojo projekto autorius“, – teigia Birštono muziejaus istorikas Vytautas Kuzmickas, tyrinėjantis Birštono krašto istorinius archyvus. Savivaldybės Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Mantas Michaliunjo patikslino, kad ant tarpukariu statyto Kurhauzo brėžinių, išlikusių archyve, yra pasirašęs diplomuotas inžinierius R. Steikūnas iš Kauno, tačiau ar tai jo projektas, nėra aišku.

Apie medinį Birštono kurhauzą, kaip statinį, kartu su kitais medinės architektūros pastatais, rašoma nuo 1857 m. XIX a. pab. jis įvardijamas kurhauzu, kurorto sale, kurioje buvo bufetas, šokių salė, stalo žaidimų, kortavimo stalai. Birštono kurhauze, skirtingai nuo kitų, banko filialų ir lošimų namų nebuvo – jis statytas pramogoms, ir jau tuo metu išsiskyrė ramiu, nuosaikiu kurortiniu stiliumi.

V. Kuzmickas pabrėžė, jog „Birštono kurhauzas žymus tuo, kad jame buvo ruošiamasi 1863 m. sukilimui – didžiojoje kurorto salėje vyko vienas pirmųjų pasiruošimo sukilimui susirinkimų, kuriame dalyvavo keletas Lietuvos ir Lenkijos kultūrinio elito atstovų: italų kilmės Lietuvos grafikas, tapytojas Mykolas Elvyras Andriolis (Adomo Mickevičiaus „Pono Tado“ iliustracijų autorius), kilmingas bajoras, dailininkas, vienas iš sukilimo Vilniaus gubernijoje organizatorių, Antanas Zaleskis ir sukilimo Lenkijoje emisaras, prancūzų kilmės aristokratas Nestoras Diuleranas“. Žinoma ir tai, kad 1862 m. liepos mėn. Birštono kurhauze buvo uždrausta šokti.

Tarpukariu Birštono kurhauze veikė restoranas, buvo įrengta koncertų salė, kurioje atlikti rečitalių atvažiuodavo solistas Petras Oleka. Buvo įprasta, kad koncertai tęsdavosi nuo pusvalandžio iki valandos, ir vykdavo du kartus per savaitę. Kartais koncertuodavo pavasarininkai, jaunalietuviai. Kurhauzo lankytojų pramogoms buvo samdomas dūdų orkestras, kuris dvi valandas grodavo vidurdienį, pietų metu ir vakare – nuo 17 iki 20 val., vadinamuoju poilsio metu. Santūrus medinio kurhauzo interjeras buvo dekoruotas Kazio Šimonio pano, didžiojoje salėje įrengta pakyla muzikantams. Taip pat buvo įrengta lauko terasa, kurioje po skėčiais stovėjo staliukai, pagal to meto madą, apdengti baltomis staltiesėmis. Tuomet kurorto direktoriaus Balio Matulionio nurodymu Birštono kurhauze buvo atidaryta viena pirmųjų Lietuvoje dietinio maitinimo įstaigų. Archyvuose aptinkami įrašai, kad kurorto gydytojai, tarp jų – gydymo purvu pradininkas Jurgis Venckūnas – buvo nepatenkinti tuo, kad besigydantys sanatorijoje ir pramogaujantys Kurhauze „išsiblaškydavo ir nukrypdavo nuo kurortinio režimo“.

Antrojo pasaulinio karo metu medinis Kurhauzas nukentėjo nuo gaisro, tarybiniais metais buvo rekonstruotas ir įgavo modernesnę išraišką, medinės drožybos elementų. 4-tame deš. prie Kurhauzo buvo suformuotas šiltnamis, kuriame augintos ekologiškos daržovės, tęsiamos dietinio maitinimo tradicijos. Tuo laikotarpiu Kurhauze buvo įrengta sanatorinė valgykla.

2006 m. Birštono medinis kurhauzas įrašytas į architektūros paveldo objektų sąrašą.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Birštono savivaldybės merė tapo Lietuvos kurortų asociacijos prezidente
  2. Birštono savivaldybėje įgyvendinami namų atnaujinimo projektai
  3. Nykstantis Kalnaberžės dvaras bus grąžintas valstybei
  4. Palangos Kurhauzo rekonstrukcija svarbi ne tik kurorto gyventojams
  5. Birštone išdalytos verslo nominacijos ir padėkos už naujas verslo idėjas
  6. Birštone pirmą kartą suplevėsavo Kultūros dienos vėliava
  7. Kuršių nerijos tradicinė architektūra – netradicinio leidinio pristatymas Neringoje
  8. Svarbu išsaugoti gamtos, architektūros ir kultūros paveldą ateinančioms kartoms
  9. Druskininkuose – naujas dviračių takas ir kelionė apžvalginiu traukinuku
  10. Apie Lietuvą sužinos dar daugiau užsienio keliautojų

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Skaudvilės senamiesčiui kuriama šiuolaikiško miesto vizija | „Structum projektai“ nuotr.

Skaudvilėje kuriama šiuolaikiško miesto vizija 

2023 03 17
Vytauto kalnas laukia lankytojų | vstt.lrv.lt nuotr.

Vytauto kalnas laukia lankytojų

2023 03 17
Palangos gimtadienis | palanga.lt nuotr.

Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines

2023 03 12
Senoji Utenos siaurojo geležinkelio stotis | J. Skrinsko nuotr.

Aukštaitijos turtai – siaurukas ir geležinkelio stotis Utenoje

2023 03 11
Medinės architektūros forumas | vilniustech.lt nuotr.

Lietuvoje – medinei architektūrai skirtas forumas

2023 03 07
Šilumos siurblys | am.lrv.lt nuotr.

Nepasiturintiems – parama tvariai energijai

2023 03 06
Temidė | lrv.lt nuotr.

Karo nusikaltimams Ukrainoje tirti – 100 tūkst.

2023 03 01
Parama Ukrainai | caritas.lt nuotr.

Parama Ukrainai renkama miestuose ir miesteliuose

2023 02 28
Pensijos | lb.lt nuotr.

L. Jonauskas registravo pensijų kaupimo pataisas

2023 02 24
Amatininkas | zum.lrv.lt nuotr.

Amatininkai galės teikti paraiškas paramai

2023 02 21
Rodyti daugiau

Naujienos

Ukraina ginasi | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti

2023 03 19
Kariai | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“

2023 03 19
Aviamodelis | D. Paužuolio nuotr.
Lietuvoje

Jonavoje – aviamodelių pasaulio čempionatas

2023 03 19
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“: atmetama penktadalis ženklų prašymų

2023 03 19
Kaune Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje rengs kibernetinio saugumo bakalaurus
Lietuvoje

Klaida manyti, kad kibernetinis pavojus negresia

2023 03 19
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pavasario išbandymas vairuotojams – skaisti saulė

2023 03 19
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

JAV atsakas Kremliui – dar vienas dronas virš Juodosios jūros

2023 03 18
Saulės energija | pixabay.org nuotr.
Lietuvoje

Kaip paruošti „darbui“ saulės modulius?

2023 03 18
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • jo apie D. Kuolys. Ar pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai?
  • Vazektomija apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Mindaugas Gervaldas apie M. Kundrotas. LRT – antisemitų irštva?
  • Sapere aude apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kaip pasiruošri kelionės vaistinėlę?
  • Požeminėse aikštelėse taip pat galioja taisyklės
  • Planšetė gali tapti vaikų pagalbininku
  • Prieskoninės žolelės – sveikatai ir miegui
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Skaudvilėje kuriama šiuolaikiško miesto vizija 

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Skaudvilės senamiesčiui kuriama šiuolaikiško miesto vizija | „Structum projektai“ nuotr.

Tauragės rajone esantis Skaudvilės miestas išsiskiria savo sena istorija ir kultūros paveldo ypatumais, tad rajono savivaldybė nusprendė imtis šio miestelio...

Skaityti toliau

Vytauto kalnas laukia lankytojų

by Kristina Aleknaitė
2023 03 17
0
Vytauto kalnas laukia lankytojų | vstt.lrv.lt nuotr.

Jeigu paklausite, kur yra Vytauto kalnas – nesulauksite daug atsakymų, nors galbūt daugelis šalia jo yra buvę... Šis įspūdingas kalnas,...

Skaityti toliau

Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines

by Ditė Česėkaitė
2023 03 12
15
Palangos gimtadienis | palanga.lt nuotr.

Palanga – vienas iš seniausių Lietuvos miestų – šiais metais vietos gyventojus ir svečius džiugins ypatingais renginiais – miestas švenčia...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • jo apie D. Kuolys. Ar pavyks VU palenkti bolševikinei Kapsuko dvasiai?
  • Vazektomija apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Mindaugas Gervaldas apie M. Kundrotas. LRT – antisemitų irštva?
  • Sapere aude apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Rimgaudas apie Palanga pasitinka 770-ąsias pirmojo rašytinio paminėjimo metines
Kitas straipsnis
„Atominėje ruletėje“, pasak austrų, rusai lošia ne tik lietuvių, bet ir lenkų, latvių, vokiečių, čekų likimais

„Atominėje ruletėje“, pasak austrų, rusai lošia ne tik lietuvių, bet ir lenkų, latvių, vokiečių, čekų likimais

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai