Vilniaus miesto Taryba pritarė garsiausio Lietuvos kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio įamžinimui ant Tauro kalno, statomos Nacionalinės koncertų salės prieigose.
Šiais metais minimos Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-osios gimimo metinės. Tai ryškų pėdsaką Lietuvos kultūroje palikęs kompozitorius ir dailininkas, kurio skulptūros viešai prieinamoje erdvėje, Vilniaus centrinėje dalyje, dar nėra. Vilniaus miesto savivaldybė ėmėsi iniciatyvos įamžinti šį garsų kompozitorių ir dailininką.
„Šio genijaus įamžinimui parinkta vieta šalia naujos Nacionalinės koncertų salės, kurioje ne kartą skambės M. K. Čiurlionio kurta muzika. Šis meno centras pritrauks aukščiausio lygio Lietuvos ir užsienio atlikėjus bei taps dar vienu svarbiu Vilniaus simboliu. Tai bus ne tik koncertų vieta, bet ir atvira erdvė miestui, įgyvendinanti M. K. Čiurlionio viziją burti bendruomenę ir skatinti kūrybiškumą“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Sprendimui dėl M. K. Čiurlionio įamžinimo ir tam tinkamos vietos – Nacionalinės koncertų salės prieigų – pritarė ir Vilniaus Istorinės atminties komisija.
Vizija ant Tauro kalno turėti visuomenės kultūrinės raiškos erdvę gaji nuo 1907 m., kai steigiamajame Mokslo draugijos susirinkime Jonas Basanavičius iškėlė Tautos namų idėją. O M. K. Čiurlionis karštai pasisakė už Tautos namų steigimą.
1911 metų spalį, jau po M. K. Čiurlionio mirties, Lietuvių mokslo draugija, įsigijo sklypą ant Tauro kalno. Deja, prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, šis sumanymas nebuvo realizuotas.
Ant Tauro kalno tuoj pradės kilti Nacionalinės koncertų salė. Statybos prasidėjo praeitų metų pabaigoje. Komplekso architektai „Arquivio architects“ nurodė, kad meniniai elementai galimi netgi keliose vietose pastate ir jo prieigose.
Šiais metais galėtų būti paskelbtas M. K. Čiurlionio įamžinimo idėjos varžytuvės, o įgyvendinimas turėtų prasidėti jau baigiantis Nacionalinės koncertų salės statyboms – iki 2028 metų.
Visą Čiurlionį būtina perkelti į Vilnių, į tuos statomus ar šalia statytinus rūmus. Kiek jis gali ten dėl Pilsudskio užgrobto Vilniaus priglaustas Kaune bei sovietų kaip paslėptas nuo pasaulio akių laikytas – ten “tūnoti”. Taip Čiurlionis atrodo kaip laikomas ištremtas iš gimtojo dzūkiškos dvasios krašto, neužtikrintumas, tarsi Pilsudskis vėl pultų Vilnių.
Ponas Skutai, Kaune tebegyvena keli M.K.Čiurlionio palikuonys,tebegyvena M.K. Čiurlionio galerijos įkūrėjų palikuonys, nemanau, kad juos pradžiugintų tokie siūlymai, tikriausiai priešingai. Šiaip, pamąstykite. apgalvokite ar tokie siūlymai galimai neskaldys Lietuvos piliečių vienybės, nesupriešins jų, kai šiuo metu tos vienybės taip reikia. Japonų turistai randa Čiurlionio galeriją be problemų. tripadvisor.com/Attraction_Review-g274948-d284414-Reviews-National_M_K_Ciurlionis_Art_Museum-Kaunas_Kaunas_County.html
Nemanau, kad palikuonims mažiau garbės tektų, jeigu Čiurlionis sostinėje, kaip dera, būtų. O dėl to skaldymo, taigi Tauta – ne maži vakai, kad nesuprastų. Vienybė reikalinga. Betgi dėl jos negi sėdėti sudėjus rankas.