Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį susitikime su ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku bei šalies verslo asociacijų atstovais aptarė galimus gynybos finansavimo didinimo šaltinius.
Prezidentas pažymėjo, kad spartesnis Lietuvos ekonomikos augimas yra pagrindinis šalies išlaidų gynybai didinimo šaltinis. Daugiau šalyje sukuriamo bendrojo vidaus produkto (BVP) leistų ne tik iki 2030 m. suformuoti visiškai veikiančią nacionalinę diviziją, bet ir mažinti Lietuvos regionų atskirtį.
Šalies vadovas priminė, kad po 2019 m. Lietuvos ekonomika augo vidutiniškai po 2,5 proc. BVP, o valstybės pajamų iš mokesčių ir draudimo įmokų metinis lygis per šį laikotarpį nominaliai padidėjo 10 milijardų eurų. Spartesnis BVP augimas yra esminis valstybės biudžeto pajamų didinimo šaltinis, o nuo mokesčių didinimo gyventojams ar socialinių išlaidų karpymo reikia susilaikyti.
„Turime siekti, kad Lietuvos BVP augtų ne po 2,5–3 proc., o po 3,5–4 proc. kasmet, tai padėtų ir auginti gyventojų pajamas spartesniu nei infliacija dydžiu, ir suformuoti nacionalinę diviziją“, – sakė Prezidentas.
Aptartos finansinės galimybės
Susitikime buvo aptartos neišnaudotos valstybės finansinės galimybės, kurių potencialo nukreipimas į Lietuvos ekonomiką augintų BVP.
Verslo asociacijų atstovai palaikė galimybę gyventojams „įdarbinti“ savo indėlius, t. y. atsidaryti taupomąsias sąskaitas nacionaliniame plėtros banke, už šiuos indėlius mokant valstybės reguliuojamas palūkanų normas. Toliau svarstytinos abi alternatyvos – ir komercinių bankų tarpininkavimas (Prancūzijos modelis), ir galimybė ILTE‘i tiesiogiai priimti taupomuosius gyventojų indėlius.
ILTE skaičiavimais, finansavimo trūkumas Lietuvos verslui siekia 5 mlrd. eurų, o žemės ūkiui – 1 mlrd. eurų. Be to, šalyje vystomi dideli infrastruktūros projektai, kuriems taip pat reikia finansavimo.
Verslo atstovai skatina ir palaiko siūlymą pensijų fondų investicijas didesne dalimi nukreipti į Lietuvos ekonomiką. Prezidento siūlymų įgyvendinimas padėtų iš esmės spręsti verslo prieigos prie kreditavimo problemą Lietuvoje, o tai reikšmingai paspartintų BVP augimą.
Susitikime taip pat buvo pristatyta galima priemonė PVM surinkimo didinimui, kuria Valstybinei mokesčių inspekcijai būtų suteiktas papildomas mandatas kovoti su PVM grobstymu. Vyriausybės atstovai pristatė Vyriausybės planuojamos produktyvumo didinimo (administracinės naštos mažinimo) komisijos tikslus skatinti vietos verslą, didinti gamybos lokalizaciją.
Apibendrindamas susitikimo diskusiją Prezidentas pažymėjo, kad idėjų ir siūlymų, kaip spartinti ekonomikos augimą, yra pakankamai. Dabar būtina susiplanuoti vykdymo eigą ir juos tinkamai įgyvendinti surėmus pečius politikams, valstybės institucijoms, tariantis su verslo ir kitais socialiniais partneriais.
